Jau dabar aišku, kad visą savaitę truksiantys renginiai bus proga apie save priminti ir LGBT bendruomenei, ir rudenį vyksiantiems rinkimams besiruošiantiems politikams.
Laukiama Vatikaną sudrebinusio kunigo
Lietuvos gėjų lygos (LGL) žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius DELFI akcentavo, kad birželio 16-22 d. vyksiančiais „Baltic Pride“ renginiais bus koncentruojamasi ne tik į eitynes.
„Festivaliu ir visu renginiu sieksime artikuliuoti konkrečius reikalavimus, susijusius su LGBT asmenų žmogaus teisėmis. Reikalavimai šįmet bus du. Pirmas – kvestionuoti diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo taikymą ribojant pozityvią informaciją apie LGBT. Kitas aspektas – skatinsime diskusiją dėl tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo Lietuvoje“, – pasakoja T. V. Raskevičius.
Renginys neapsiribos eitynėmis: planuojami dar keliai dideli renginiai, kuriuos vienys šių metų šūkis – „Mes esame žmonės, ne propaganda“.
Birželio 16 d. Rusų dramos teatre vyks renginys „Pride Voices“, kurio metu kalbės tarptautiniu mastu žinomi LGBT asmenys. Tarp svečių – homoseksuali buvusi Islandijos ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir, Europos Parlamento viceprezidentė Ulrike Lunacek, audrą Vatikane sukėlęs kunigas iš Lenkijos Krzysztofas Charamsa.
Vatikano administracijoje dirbęs Lenkijos dvasininkas K. Charamsa praėjusiais metais prisipažino esantis homoseksualus. Kunigas tuomet sakė norintis mesti iššūkį „Katalikų bažnyčios paranojai seksualinių mažumų klausimu“.
Iš JAV atvyks 1998 m. dėl homoseksualumo nužudyto 16-mečio Matthew Shepardo tėvai. Taip pat tariamasi dėl LGBT aktyvisto iš Ugandos viešnagės – taip, sako T. V. Raskevičius, būtų parodyta, kad Lietuvos problemos nėra didžiausios.
Birželio 17 d. konferencija rengiama Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Čia bus kalbama apie tos pačios lyties asmenų teisinio pripažinimo problemas, kalbėtojų laukiama iš Kanados, JAV ir Pietų Afrikos Respublikos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.
Penktadienį vakare rengiama lėšų rinkimo vakarienė – įsigijusių bilietus lauks vakarienė viešbutyje.
Mitinguoti leido, koncertuoti - ne
Šeštadienis, birželio 18, skirtas eitynėms. 12 val. eitynių dalyviai pajudės nuo Lukiškių aikštės, žygiuos centrine gatve, pasieks Katedrą bei Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėmis keliaus į Bernardinų sodą.
T. V. Raskevičius džiaugėsi, kad leidimą eitynėms šįmet pavyko gauti be didesnių problemų: tai tetruko 30 minučių. Eitynių rengėjai gavo leidimą ne tik žygiuoti Gedimino prospektu, bet ir pagal Susirinkimų įstatymą surengti 4 val. trukmės mitingą Bernardinų sode.
Pagal pirminį planą, po eitynių Bernardinų sode turėjo vykti ir koncertas. Tačiau norint suorganizuoti koncertą, pagal taisykles reikia kreiptis į savivaldybę dėl papildomo leidimo.
„Mes tą padarėme vasario mėnesį, įvyko derinimo posėdis, tačiau savivaldybė atsisakė mums išduoti leidimą surengti koncertą. Mes parke galime būti, bet ten nieko negalime veikti – jie nenori sukurti pavojingo precedento organizuoti didelio masto renginius Bernardinų sode. Aš tą suprantu, nors prieš tai naktį sode vyks Kultūros naktis. Tačiau mes nenorime jokio konflikto ir iš to nedarome jokios problemos“, – kalbėjo LGL atstovas.
Bernardinų sode susirinkę eitynių dalyviai, kurių gali būti iki tūkstančio, sakys kalbas, o paskui autobusais vyks į menų fabriką „Loftas“. Čia nuo 16 val. prasidės koncertas. Jame laukiama ypatingos viešnios – 1998 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojos transseksualės Dannos International. Eitynių dalyviams koncertas nieko nekainuos, kitiems teks nusipirkti bilietą.
Eitynes „Už lygybę!“ baigs vakarėliu naktiniame gėjų klube „Soho“. Visą savaitę truksiančių „Baltic Pride“ renginių metu taip pat bus surengtas LGBT kino filmų festivalis „Kreivės“.
Prašo visuomenės paramos
„Baltic Pride“ remia būrys užsienio valstybių ambasadų, svariausiai šįmet prie paramos prisidės Vokietijos ambasada. D. International atvykimu rūpinasi Izraelio ambasada, konferencijos dalyvių atvykimu rūpinasi JAV ambasada, prie šventės prisideda Švedijos, Olandijos, Belgijos ambasados Flamandų bendruomenės diplomatinės atstovybės.
„Mes suprantame, kad renginys vyks prieš Seimo rinkimus, mes aktyviai sieksime, kad „Baltic Pride“ netaptų megafonu politinės agitacijos kontekste. Mes suprantame, kad LGBT teisės turėtų būti visų partijų politinės darbotvarkės dalimi ir kviesime dalyvauti politikus, kurie šiai temai atviri. Tačiau nė su viena politine partija nebendradarbiausime“, – pabrėžė T. V. Raskevičius.
T. V Raskevičius sako, kad prieš trejus metus eitynės rengtos kovos su Vilniaus meru Artūru Zuoku kontekste: šis šventei priešinosi. „Šįmet jokių konfliktų nesinori, tai turi būti taikus renginys ir šventė, o šventės kontekste mes dar sugebame rimtai pakalbėti apie konkrečias problemas. Tikimės, kad mums pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą nekurti jokio konflikto, tikimės, kad kiti visuomenės nariai ir politikai to konflikto dirbtinai nekurs, nes jo paprasčiausiai nėra“, – kalbėjo organizatorių atstovas.
Šįmet eitynes prašome paremti – tą padaryti gali kiekvienas norintis. Pasak T. V. Raskevičiaus, ši akcija vyksta sėkmingai – jau per pirmą savaitę surinkta per 2500 dolerių. Tai penktadalis užsibrėžtos sumos.
Bendras „Baltic Pride“ biudžetas sieks 80 tūkst. eurų, iki šios sumos dar trūksta apie 30 tūkst. eurų. „Reikia suprasti, kad nėra nemokamų saldainių, tokiu būdu norime bendruomenės narius paskatinti prisidėti, svarbu skatinti bendruomeniškumo kultūrą“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Žilinskas: mano mintys prieštaringos
„Mano pozicija nesikeičia – nemanau, kad man reikėtų kur nors eiti tam, kad ko nors pasiekčiau. Mintys pakankamai prieštaringos, renginiai – gerai, eitynės – žmonių šventa teisė eiti vediniems taikių tikslų. Diskusija prieš įvykius, bręstanti jau dabar, irgi yra gerai, nes diskusijoje mes tampame supratingesni, labiau apsišvietę, diskusijoje ir randama tiesa“, – DELFI kalbėjo vienintelis atviras Seimo narys gėjus konservatorius Rokas Žilinskas.
Prieš trejus metus, artėjant eitynėms, R. Žilinskas DELFI publikavo daug dėmesio sulaukusį komentarą „Paradas apsieis be manęs, o aš – be parado“.
R. Žilinskas paaiškino, kodėl jo mintys prieštaringos. „Šie metai rinkiminiai ir visi šitie renginiai, diskusijos ir eitynės taps nekuo kitu, o tik proga pasireikšti Petrui Gražuliui ir į jį panašiems politikams“, – kalbėjo R. Žilinskas.
Konservatorius sako, kad kiekvienas turi teisę į pagrįstą nuomonę. Politikas tikrai nemano, kad jo partija griežtai pasisakys prieš renginius už toleranciją, tarpusavio supratimą ir taikų sambūvį.
„Vien tai, kad aš esu šioje partijoje ir esu visavertis šios bendruomenės narys, rodo bendrą šios bendruomenės poziciją kitokių žmonių atžvilgiu. (…) Nors tvirtai žinau, kad partija tikrai nestovės tokių iniciatyvų priešakyje“, – sakė R. Žilinskas.
Dėl P. Gražulio R. Žilinskas neklydo – šis žiniasklaidoje jau apsiskelbė protestuosiantis prieš eitynes. Prieš trejus metus P. Gražulis iš eitynių buvo išneštas policijos pareigūnų.
R. Šimašius neprieštarauja, tačiau pats nežygiuos
Vilniaus meras Remigijus Šimašius – pirmas meras, kuris eitynėms nekaišiojo pagalių į ratus. Pirmąsias eitynes, 2010 m., nors ir spyriodamasis leido konservatorius Vilius Navickas. Aršiausiai renginiui prieš trejus metus priešinosi A. Zuokas.
Tačiau R. Šimašius nepaseks kai kurių Vakarų Europos miestų sostinių pavyzdžiu ir pats eitynėse nežygiuos.
„Vilniaus miesto savivaldybė neketina kelti jokių dirbtinių kliūčių šiam renginiui. Vilniaus meras asmeniškai renginyje nežada dalyvauti, tačiau pažymi, kad kaip ir kiekviename demokratiškame laisvame mieste, laisvi piliečiai gali burtis į taikius susirinkimus ir eitynes, jeigu tai nepažeidžia viešosios tvarkos taisyklių“, – šiuo metu komandiruotėję Prancūzijoje viešinčio R. Šimašiaus poziciją perdavė jo patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
Tačiau meras nekomentavo galimų politinių batalijų šia tema.
Ar visą savaitę truksianti šventė netaps akmeniu po kaklu merui ir visiems liberalams?, – DELFI paklausė Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Mažvydo Jastramskio.
„Sudėtinga pasakyti. Iki šiol liberalai šios temos neakcentuodavo viešojoje erdvėje, nemanau, kad dabar tai keisis. Gąsdinimų tikrai bus, tačiau klausimas, kiek tai paveiks rinkimų preferencijas. Manau, kol Liberalų sąjūdis nedeklaruos paramos santuokoms, tol tai nebus itin didelis veiksnys rinkimų politikoje“, – teigė M. Jastramskis.
Politologo aiškinimu, tai, kad net kairieji Lietuvos priešiški LGBT teisėms, lemia Lietuvos visuomenės konservatyvumas. „Partijos negali labai nutolti nuo visuomenės pozicijų, kitaip rizikuos pralošti“, – konstatuoja M. Jastramskis.