Dėl šuns maudynių teisėtumo paplūdimyje kilo visuotinis barnis
„Savaitgalį bandžiau kovoti su kaitra prie ežero Trakų rajone. Pasirinkau ne oficialų paplūdimį, o priėjimą prie ežero kiek tolėliau. Nors jau buvo pavakarys, žmonių buvo daug. Man besimaudant atėjo šeima su pakankamai dideliu šunimi, kuris kaipmat puolė į vandenį. Nesu nusiteikusi prieš šunis, visada mėgstu juos pakalbinti, bet nepasakyčiau, kad tas vaizdelis man patiko. Nusprendžiau paplaukti tolyn, kol tas šuo išsiturkš“, - pasakojo moteris.
Netrukus ji išgirdo barnį – su maža mergaite besimaudanti moteris padarė šuns šeimininkei pastabą. „Tačiau pastaroji, užuot atsiprašiusi, pradėjo akis draskyti. Esą kas čia per naujiena – visuose paplūdimiuose jie laiką leidžia kartu su šunimi, ir kas čia per nesąmonė neleisti gyvūnui atsigaivinti, juolab kad niekur niekada jokio ženklo, tai draudžiančio, nėra mačiusi. Netrukus į pokalbį įsijungė ir daugiau poilsiautojų, kurie pasidalino į dvi stovyklas. Vieni šuns nepageidaujančiai poilsiautojai bandė įteigti meilę gyvūnams, kiti užsipuolė jo šeimininkę. Šiaip ar taip, šuo maudėsi tiek, kiek norėjo“, - istoriją tęsė Dalia.
Anot pašnekovės, matyti besimaudančius šunis jai ne kartą teko ir Vilniaus Žaliųjų ežerų paplūdimyje – tiesiai priešais Gelbėjimo stotį. Gelbėtojai, apskritai turėję išprašyti jo šeimininkus, nereagavo net į jo maudynes.
„Jeigu šuo neloja, manęs jo buvimas paplūdimyje netrikdo, tačiau maudytis tame pačiame vandenyje, kuriame maudėsi ar maudosi nepažįstamas šuo, man labai nehigieniška. Taip pat nemalonu, kai didžiulis šuo be pavadžio pradeda lėkti į mane. Šeimininkai sako – esą nebijokite, jis draugiškas, tik dūksta, bet aš tuo metu labai apgailestauju esanti basa – negalėčiau net koja apsiginti“, - sakė ji.
Iš Palangos paplūdimio šunis išginė tik policija
„Visur paplūdimiuose yra ženklai, kad su šunimi ateiti draudžiama, tačiau žmonės bando išsisukinėti – esą mes gi nežiūrime pakėlę galvą į viršų, kur tie ženklai. Mes žiūrime po kojomis, kad nepargriūtume. Tik kai praėjusią savaitę keturias dienas iš eilės padarėme masiškus reidus kartu su policija ir vietine spauda, dingo visi šunys. Žinoma, kai pasikeis pamaina, atvyks nauji žmonės, vėl prasidės tas pats. Teks vėl daryti reidus. Aš suprantu ir tuos žmones – jiems nėra, kur dėti šuns. Tačiau tokios yra tvarkos taisyklės ir jų reikia laikytis. Kažkada siūliau įkurti šunų viešbutį ar dalį paplūdimio atitverti poilsiautojams su šunimis. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta – reikia keisti daug teisės aktų. Visgi toks paplūdimys, ko gera, būtų geriausia išeitis. Tuomet nekiltų tiek konfliktų. Aišku, jį daryti reikėtų ne centrinėje dalyje, o kur nors pakraštyje. Duoti žmonėms maždaug 300 metrų ilgio teritoriją ir leisti būti su šunimis. Galėtų jie patys ten valytis arba patys gulėti ant šunų „apdirbto“ smėlio“, - svarstė pašnekovas.
Anot J. Pirožniko, žmonės dažnai teisinasi, kad jų šuo gamtinių reikalų paplūdimyje nedaro, tačiau gelbėtojas juk prie kiekvieno nestovės ir netikrins. Kita vertus, keturkojų šeimininkai tikina bent jau kurorte surenkantys savo augintinio išmatas ir savo ruožtu piktinasi, kad to nedaro žmonės, taip pat neretai besituštinantys kopose – kur pakliūna.
Vilniaus paplūdimiuose poilsiautojai su šunimis išprašomi per garsiakalbius
Tuo tarpu Vilniaus paplūdimių gelbėtojai šią problemą sprendžia įspėdami pažeidėjus per garsiakalbį.
Anot jo, žmonės, kurie patys namuose laiko šunis, į keturkojį reaguoja liberaliau, tačiau nemažai poilsiautojų piktinasi. Juolab kad yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta šunų.
„Mano manymu, nėra gerai, kai šuo kažkur koją pakelia, o po to į tą vietą ateina smėlyje kapstytis mažas vaikas. Maudo šunis pliaže jau labai retai – paprastai pasiveda kur nors toliau. Tačiau tokių situacijų mačiau prie vandens telkinių, kurie nėra oficialiai įteisinti kaip paplūdimiai. Pats buvau prie sodų bendrijos ežero, prie kurio atsivedė didžiulius kudlotus šunis – Čiau-čiau veislės. Tuo metu maudėsi vaikutis, o šeimininkai paleido į vandenį tuos šunis. Vieni rėkdami piktinosi, kiti gynė, žodžiu, įsiplieskė garsus ginčas tarp poilsiautojų“, - teigė pašnekovas.
Taisyklės, draudžiančios ateiti į paplūdimį su šunimi, galioja labai seniai, tačiau A. Baranauskas įsitikinęs, kad laužytojų bus dar ilgai. Užsienyje ši problema sprendžiama įrengiant specialius paplūdimius šunims, kur jie maudomi, šukuojami ir kitaip linksminami.
Už pasirodymą paplūdimyje su šunimi iškviesta policija arba savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai gali surašyti protokolą dėl šunų laikymo taisyklių nepaisymo bei skirti įspėjimą arba baudą iki 200 Lt. Tačiau Vilniaus paplūdimiuose baudos dar neužsidirbo nė vienas keturkojo šeimininkas.
„Policiją kvietėme tik dėl garsiai leidžiamos muzikos ir alkoholio vartojo. Štai praėjusį karštąjį savaitgalį surašėme net 56 aktus dėl alkoholio vartojimo“, - sakė pašnekovas.
Šunys platina pavojingą ligą
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Giedrės Aleksienės, taisyklės, draudžiančios į paplūdimį atsivesti šunis, sukurtos ir patvirtintos ne veltui.
„Egzistuoja net kelios problemos. Pirmiausiai šuo gali tiesiog išgąsdinti žmones, ypač vaikus, o tam tikrais atvejais – ir sužaloti. Per savaitę mes gauname apie 70-80 pranešimų apie įvairias kąstines žaizdas. Žinoma, į šį skaičių įeina visos viešos vietos, taip pat valkataujantys šunys. Trečia problema – estetinė. Gulėti šalia šuns išmatų niekam nemalonu, net ir dideliems šunų mylėtojams. Galiausiai viena rimčiausių problemų, kad šunys platina užkrečiamąsias ligas“, - teigė specialistė.
Viena iš nemaloniausių ligų, kurią per savo išmatas gali perduoti šunys, yra toksokarozė. Tai parazitinė liga, kurią sukelia smėlyje puikiai išsilaikančios tam tikros rūšies kirmėlių lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos. Taigi toksokarozė gali pažeisti bet kurį žmogaus organą. Todėl ją sunku diagnozuoti, atskirti nuo kitų ligų, pavyzdžiui, astmos, alergijos, karščiavimo ir pan.
„Užsikrėsti šia liga paplūdimyje visiškai realu. Toksokarų kiaušinėliai su smėliu patenka ant žmogaus rankų, o nuo jų – su maistu į žarnyną. Paplūdimyje juk mes neplauname rankų. Žinoma, šunų šeimininkai turėtų nešiotis maišelius ir kastuvėlius susirinkti savo augintinio išmatoms, bet Lietuvoje tokios mados nėra. Gal tik vienas kitas surenka“, - svarstė G. Aleksienė.