Komiteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundais, parlamentinio tyrimo išvadose rašoma, kad ikiteisminis tyrimas pagal D.Kedžio skundus buvo atliekamas aplaidžiai, neoperatyviai ir nekvalifikuotai, įvairių lygių prokuratūros nesiėmė priemonių tyrimui paspartinti. Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir jo pavaduotojai, kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai, atsakingi už ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal D.Kedžio skundus, neužtikrino, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nustatyti prokurorų padaryti proceso įstatymų pažeidimai.

Nusikalstamas neveikimas 

"Jau turiu signalus iš frakcijų, kad išvadas norima griežtinti, tačiau šiuo metu parlamentas yra užsiėmęs biudžetu, turime ir gana įtemptą politinę situaciją Seime dėl koalicijos tvarumo, tad vilties, kad šią savaitę išvadų tvirtinimas pajudės, yra nedaug. Dar turėtų vykti politinės diskusijos, tam tikra kova", - teigė S.Šedbaras.

Klausiamas, į kurią pusę linksta diskusijos dėl išvadų griežtumo ar švelnumo, komiteto vadovas sakė, kad daug kas priklausys nuo to, kaip Generalinės prokuratūros vadovybės ir valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės komentarus, išvadas paviešinus, vertins Seimo nariai.

Gali būti, kad parlamentarai savo nutarime imsis iniciatyvos dar griežčiau vertinti generalinio prokuroro A.Valantino bei jo artimiausios aplinkos poziciją, nes nei pačių prokurorų, nei valstybės vadovės, kuri skiria generalinį prokurorą, griežtesnio vertinimo kol kas nepastebima.

"Pati faktinė situacija yra visiškai aiški, išvados yra visiškai objektyvios, nes vertinami tik faktai, o ne atskiri asmenys ar pareigūnai, juk TTK jų nei skiria, nei atleidžia. Tyrimo išvados žinomos, o tie subjektai, nuo kurių tiesiogiai priklauso pareigūnų paskyrimas ar atleidimas, tikiuosi, savo išvadas taip pat daro ar padarys, - sakė S.Šedbaras. - TTK neturėjo įtakos jokia politinė konjunktūra, mes padarėme tik tai, kas priskirta mūsų kompetencijai."

LŽ priminė, kad generalinis prokuroras A.Valantinas, nepaisydamas griežtos visuomenės kritikos, jaučiasi gana tvirtai. Po pastarojo vizito pas prezidentę jis kalbėjo ne apie reikalo esmę, savo vadovaujamos institucijos darbo trūkumus, o apie prastą prokurorų darbo apmokėjimą, tyrėjo profesijos prestižą ir pan., lyg bandydamas nusukti reikalo esmę į šalutinius dalykus.

Pasak S.Šedbaro, net jei kalbėsime apie atlyginimus, tokie reikalai sutvarkomi, tam ir yra kiekvienos sistemos, įskaitant ir prokuratūras, vadovai.

"Pavasarį, kai visiems buvo mažinami atlyginimai, prokurorams jie nemažėjo, nes iš tiesų kai kurių disproporcijų esama. Tačiau norėčiau pabrėžti kitką - jeigu žmonės pasirenka šitą veiklos sritį, tai turi vykdyti pavestas pareigas. Jeigu netenkina sąlygos, socialinės garantijos, atlyginimai, teisininkams yra pakankami kitų veiklos sričių. Šie dalykai neturi tapti pasiteisinimu, kodėl prastai dirbama, - tvirtino S.Šedbaras. - Kitas akivaizdus dalykas - taip ilgai stumdyti nukentėjusiųjų pareiškimus iš vienos prokuratūros į kitą, nesugebėti apsaugoti žmonių yra nusikalstama. Nors išvadose tokie teiginiai buvo išbraukti, manau, turėtų būti sprendžiamas net atskirų pareigūnų baudžiamosios atsakomybės klausimas."

Sovietinio paveldo įkaitai 

Pastaraisiais metais nė vienas generalinis prokuroras nėra išbuvęs savo kadencijos iki galo. Ar tai sisteminiai dalykai, trukdantys nepriekaištingam darbui, ar kokios nors kitos - politinės, asmeninės kompetencijos stygiaus - priežastys?

"Esant dabartiniam generaliniam prokurorui nėra jokio politikavimo, pasitaikiusio anksčiau. Stengiamės būti kuo objektyvesni, nes spaudoje jau pasigirdo kalbų, kad konservatoriai nori paskirti savo prokurorą. Mes norime, kad generalinis prokuroras dirbtų, ir nematau čia jokio politikavimo, - tikino S.Šedbaras. - Jei kalbame, kad generaliniai prokurorai keičiasi, o darbas vis tiek nevyksta, tai negerovės užprogramuotos ir pačioje sistemoje. Tenka pripažinti, kad yra likę labai daug elementų iš buvusios sovietinės sistemos, o vakarietiškoji prokuratūrų sistema yra visiškai kitokia ir turėtume judėti jos link, reformuodami savo visiškai sustingusią prokuratūrą."

Šios kadencijos Seime norima bent padėti pamatus, sukurti koncepciją tokios reformos pradžiai. "Aš, kaip teisininkas, noriu būti padaręs viską, vėliau teliks politinei daugumai apsispręsti, ar tokios reformos reikia, ar ir toliau liekame dabartinėje klampynėje. Kauno įvykiai yra konkretus argumentas įveikti šią sistemą, nes konkreti tragiška byla bei didelis kiekis skundų kitose bylose rodo, kad keistis būtina", - sakė S.Šedbaras

"Samanėlė" po kaklu 

Ar dabartiniam generaliniam prokurorui A.Valantinui jau kelerius metus lyg svarstis po kaklu kabanti "Samanėlės" juodoji buhalterija (tyrimas prieš generalinio prokuroro seserį, įtartą mokesčių slėpimu, buvo numarintas ir nutrauktas įsikišus Valstybės saugumo departamento pareigūnams - red.), nebaigta generalinio prokuroro šeimos baudžiamoji byla ir neatsakyti klausimai netrukdo tinkamai vykdyti savo pareigų?

"Visiškai teisingai - trukdo, nes turime akivaizdų pasitikėjimo generaliniu prokuroru deficitą. Turi būti aiškiai pasakyta, kas buvo, kaip buvo, kas nepadaryta arba, kad to nebuvo. Dabar turime daug generalinio prokuroro neatsakytų klausimų - jūsų paminėtą, prokuratūros pastato statybų ir panašių. O atsakymų nesulaukiame. Žinoma, kad tai kelia pagrįstų abejonių, ar galima pasitikėti generaliniu prokuroru, ar įmanomas objektyvus darbas, tyrimai, kai skirstoma į artimesnius ir tolimesnius įtariamuosius asmenis, dėl kurių gaunami skundai. Tai yra problema ir ją reikia spręsti taip pat", - įsitikinęs S.Šedbaras. Pasak jo, nuo Seimo politinės valios priklausys, ar šiuos įtarimus imsis tirti dar viena specialioji Seimo komisija, apie kurios sudarymą jau kurį laiką kalbama kol kas parlamento užkulisiuose.