„Jie (vokiečiai – ELTA) supranta naujausią grėsmę. Jie viską labai gerai supranta nuo 2022 m. vasario 24 d. Tada visi suprato, kad kai kurie žmonės anksčiau priėmė blogus sprendimus. Tai buvo pasakyta oficialiai. Aš labai gerbiu, kai politikai sako, kad buvo priimta neteisingų sprendimų. Tai nutinka ne dažnai. Taigi, ir visuomenė tai supranta. Todėl yra platus supratimas, kad viskas turi keistis ir kad tai turi vykti greitai“, – TV3 televizijai ketvirtadienį sakė J. Vollmeras.
Pasak jo, Vokietijoje taip pat nuolat kalbama ir apie tai, kad Vokietijos pajėgos prie rytinės NATO sienos gina ne tik aljansą, bet ir save.
„Visuomet kalbame apie valstybės ir aljanso gynybą. Visi supranta, kad mūsų šalies gynyba vyks rytiniame flange. Nepaisant to, kai kuriems žmonės dabar kilęs iššūkis perkelti karius už 1,5 tūkst. kilometrų į rytinį flangą. Jie turi turėti galimybę ten būdami kovoti. Tačiau esmė yra ta, kad visi supranta, jog mūsų saugumas yra ginamas rytiniame flange“, – sakė J. Vollmeras.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada.
Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.