Generolo Vėtros lentos atgarsiai pasiekė ir Briuselį: žurnalistė pasitelkė įvairiai vertinamus pašnekovus

Įtakingiausias Briuselio politikos leidinys politico.eu nepraleido pro akis Lietuvoje kilusių aistrų dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentos nuėmimo nuo Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos. Straipsnis, kurio pavadinimą galima būtų išversti „Vargas vargelis, Lietuva susiduria su savo karo meto praeitimi“, neturėtų patikti daugeliui lietuvių, ypač nacionalistinių pažiūrų.

Jau vien tai, kad žurnalistės Jillian Deutsch tekstas prasideda nuo Silvios Foti, J. Noreikos anūkės, istorijos, turėtų kelti erzelį.

S. Foti papasakojo, kaip norėjo parašyti knygą apie savo senelį, bet apsilankiusi Šukoniuose išgirdo gandus apie Generolo Vėtros tariamą dalyvavimą Holokauste. Vėliau ji išnagrinėjo kelis tūkstančius dokumentų ir esą atrado to patvirtinimus.

„Žmogaus parašas ant dokumento kažką reiškia, – apie J. Noreikos potvarkį perkelti žydus į getą kalbėjo S. Foti. – Lietuvoje žmonės sako, kad jis nežinojo, ką pasirašo; jis nesuprato, ką pasirašo; jis buvo toks nekaltas, kad iš tiesų padėjo keliems žydams. Taip atrodo (tiesos neigimas – red. past.) Lietuvoje.“

Straipsnyje kalbinta ne tik ji, bent ir jos bendražygis Grantas Gochinas, kurį kai kas vadina patologiniu Lietuvos nekentėju. Jis yra apskundęs Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGRTC) dėl išvados apie J. Noreikos dalyvavimą Holokauste.

„Nėra patikimų dokumentų, kurie rodytų, kad Noreika įsakė žydų naikinimą ar pats dalyvavo masinės žydų žudynėse“, – tokią LGRTC nuostatą apskudė teismui G. Gochinas. Žemesnės instancijos teismai atmetė ieškinius, dabar jis laukia Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kurio tikisi kitais metais.

Beje, straipsnyje cituojamas ir dar vienas ne visada vienareikšmiškai vertinamas jidiš istorijos ir kalbos ekspertas Dovidas Katzas. Papasakota apie jo kovą prieš Prahos deklaraciją, kuri sulygina nacių ir komunizmo nusikaltimus.

„Ši deklaracija sako, kad nacių ir sovietų nusikaltimai yra lygūs, ir jie lygūs, tuomet viskas lygu bei visi buvo aukos ir tuo jie patenkinti“, – kalbėjo D. Katzas.

G. Gochinas įsitikinęs, kad Vilniaus merą Remigijų Šimašių pakeisti nuomonę dėl Generolo Vėtros ir nuimti jo lentą privertė pastarojo anūkė S. Foti: „100 proc.“ Vis dėlto paminima, kad dar yra J. Noreikos vardo mokykla ir jo vardas iškaltas ant Okupacijos ir laisvės kovotojų muziejaus.

„Nelengva bet kuriai tautai pripažinti, kad kai kurie jos kūrėjai buvo žudikai ir nusikaltėliai, ypač kai paplitusi kita istorija“, – politico.eu teigė G. Gochinas.

Galbūt kai kurie gali apkaltinti politico.eu žurnalistę šališkumu, nes nebuvo pakalbinta „kita pusė“ – Generolo Vėtros gynėjai. Vis dėlto straipsnyje minima, kad yra istorijų, kaip J. Noreikia esą pagelbėjo žydams, jo žmona kepė duoną, kurią dukra nešė į žydams į getą. Taip pat aprašyta komplikuota Lietuvos situacija Antrojo pasaulinio karo bei sovietų represijos metu.

„Manau, kad žingsnis po žingsnio mes susitvarkysime su savo istorija, nors ji ir yra komplikuota“, – Briuselio leidiniui teigė filosofė Nerija Putinaitė.