Jis turi Rusijos ir Lietuvos pilietybes bei tremtinio statusą.
Manoma, kad Rusijos naudai šis žmogus galėjo dirbti mažiausiai nuo 2018 metų.
Kaip teigiama pirmadienį atsiųstame LGGRTC atsakyme „Delfi“, jo istorikai pradėjo E. Manovo represavimo dokumentų peržiūrą.
Praėjusią savaitę „Delfi“ rašė, kad kilo klausimų, kodėl E. Manovo, bent jau to, kuris yra gimęs 1942 metais, nėra represuotų asmenų sąraše. Šis sąrašas yra viešai prieinamas internete.
Informaciją nuolat tikslina
Ten yra įrašas apie Eduardą Manovą, kuris gimęs 1941 metais. Duomenų bazėje rašoma, kad 1945 metais šis žmogus buvo ištremtas į Tadžikiją, tačiau į gimtinę negrįžo, nes, nurodoma, mirė tremtyje.
Atsakydamas į klausimą apie tai LGGRTC nurodė esantis sukaupęs duomenis apie kelis šimtus tūkstančių represuotų asmenų.
Šie duomenys yra fiksuoti šių asmenų arba jų artimųjų užpildytomis anketomis ir dažnu atveju papildyti Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) sovietinių represinių struktūrų baudžiamųjų ir tremties bylų dokumentais.
„Visi šie duomenys centro vidinio naudojimo duomenų bazėse kaupiami, papildomi ir tikslinami iki šiol“, – teigia centras.
Jo teigimu, tiek tiek centro išleistas aukų sąvadas, tiek viešos prieigos represuotųjų interneto svetainė, tiek vidinio naudojimo duomenų bazė yra istoriniai šaltiniai.
„Juos analizuojant ir jais naudojantis būtinas nuolatinis tikslinimas, kurį lemia nauja istoriografija ir istorikų nustatyti nauji faktai, anketose fiksuotų prisiminimų individualumas ir traumos poveikis atminčiai, neretai prievartinis prisipažinimų ir liudijimų išgavimo pobūdis bei padidintas laisvės kovotojų nusikaltimų mastas baudžiamosiose bylose, represuotųjų asmenvardžių ir biografinių duomenų iškraipymas dėl fiksavimo svetima (rusų) kalba ir panašiai“, – teigia centras.
Duomenis pateikė brolis
LGGRTC paaiškino, kad įrašas apie Eduardo Manovo mirtį tremtyje centro duomenų bazėje padarytas prieš 2002 metus.
Įrašas atliktas pagal archyvinius dokumentus – Eduardo Manovo brolio Alberto Manovo parašytus ir 1988 m. lapkričio 19 d. bei 1989 m. sausio 5 d. datuotus pareiškimus, kurie buvo skirti Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijai ir kuriais buvo kreipiamasi dėl šeimos narių reabilitaciją patvirtinančių dokumentų.
„Atsižvelgiant į įrašo apie Eduardo Manovo mirtį tremtyje šaltinį bei iki šiol neturint kitų jo mirties faktą patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, dabar įrašas laikytinas reikalaujančiu patikslinimo“, – teigia centras.
Anot jo, bus sprendžiamas paskelbtų duomenų korekcijos klausimas – tikėtina, įrašas bus anuliuotas.
Spręs dėl tremtinio statuso
LGGRTC duomenimis, E. Manovas prašymą suteikti jam tremtinio statusą kreipėsi 2007 metais.
„Statusas suteiktas pagal dokumentus nustačius, kad pareiškėjas buvo ištremtas iš Lietuvos“, – nurodė centras.
Pasak jo, E. Manovas sprendimą priėmusiai komisijai pateikė Vidaus reikalų ministerijos 2007 metais išduotą pažymėjimą apie tremtį.
Jame nurodyta, kad tėvas Aleksandras Manovas, motina Ekaterina Manovienė ir sūnūs Eduardas bei Albertas ištremti iš Lietuvos SSR Šiaulių rajono Diktariškių kaimo į Tadžikijos SSR.
Pažymėjime minimas tremties laikotarpis nuo 1945 m. liepos 17 d. iki 1956 m. vasario 16 d., o vaikų – nuo 1945 m. liepos 17 d. iki 1954 m gegužės 12 d.
Po tremties šeimai uždrausta grįžti gyventi į okupuotą Lietuvą.
Pažymėjimo apie tremtį juridinis pagrindas yra Lietuvos ypatingojo archyvo 2007 metais išduota archyvinė pažyma.
Pasak centro, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija planuoja svarstyti tremtinio statuso pripažinimo E. Manovui pagrįstumo klausimą.
„Pagrindinis komisijos uždavinys – objektyviai nagrinėjant visus istorinius šaltinius, nustatyti asmenų, pretenduojančių į represuoto asmens teisinį statusą, buvimo tokiu faktą“, – teigia centras.
Duomenų bazės prašosi atnaujinimo
Centras taip pat teigia, kad sovietinio genocido aukų bazę tvarko centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyrius, kurio pagrindiniai uždaviniai apima Lietuvos gyventojų fizinio ir dvasinio genocido bei ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupaciniams režimams procesų tyrimą ir okupacinių režimų represinių institucijų veiklos dokumentų viešinimą.
„Centras nuolat atkreipia dėmesį į turimų duomenų bazių modernizavimo poreikį bei integraciją su kitų institucijų ir totalitarinius režimus patyrusių valstybių sistemomis, taip atliepiant operatyvesnės analitikos poreikį, kai būtina reaguoti į informacinius išpuolius bei laisvės kovotojų atminimo juodinimą“, – nurodoma atsakyme „Delfi“.
„Delfi“ anksčiau domėjosi, ką veikia Rusijoje gyvenantys E. Manovo vaikai, su kuriais jis palaikė artimus santykius.
„Delfi“ pavyko pakalbinti E. Manovo sūnų Dmitrijų, kuris tikino, kad žinia apie įtarimus tėvui jį šokiravo.
