Seimo valdyba išklausė pasipiktinusius signatarus ir kai kurie jos nariai, priklausantys valdantiesiems, pasijuto įtikinti argumentų. Jeigu dar pridėsime, kad direktorė jau kurį laiką atakuojama dėl Jono Noreikos – generolo Vėtros, tai netoli ir iki paties centro reorganizacijos, visko gali būti, ir sunaikinimo. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra visiškai priešingos nuomonės. Pasak Vytauto Bako, centrą reikia stiprinti. Kita vertus, jeigu pavyktų sunaikinti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, Kremlius galėtų iššauti pergalės salves.
Nepriklausomybės akto signatarai Bronislovas Genzelis, Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila reikalauja, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras iš interneto svetainėje kgbveikla.lt paviešinto KGB agentų registracijos žurnalo pašalintų kardinolo Vincento Sladkevičiaus, Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio pavardes.
Artėjant Popiežiaus Pranciškaus vizitui į Lietuvą, šie signatarai reikalavo audiencijos pas prezidentę Dalią Grybauskaitę, taip pat skubiai atleisti LGGRTC vadovę B. Burauskaitę. Tačiau juos sutiko išklausyti tik Seimo valdyba. Popiežius vizitą Lietuvoje baigė, o B. Burauskaitė turės aiškintis Seimo Istorinės atminties komisijos darbo grupei.
„Aišku pasitrauksiu. Aš 10 metų išbuvau čia, tai gal ir pakanka“, – sakė LGGRTC direktorė B. Burauskaitė.
Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė sako norinti, kad būtų išsiaiškinta ar teisėti LGGRTC vadovės veiksmai.
„Šitie jų argumentai yra svarūs, ir aš manyčiau, nereaguoti būtų neatsakinga“, – kalbėjo Seimo valdybos, LVŽS frakcijos narė R. Baškienė.
„Taip, skundas surašytas pakankamai logiškai, ir aš nematau priežasčių to skundo nenagrinėti“, – teigė Seimo Istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Z. Vaišvila piktinasi, kad Seimo valdyboje neišgirdo B. Burauskaitės pažado įvykdyti jo pateiktą reikalavimą dėl trijų pavardžių.
„B. Burauskaitės vadovaujama įstaiga peržengia bet kokias padorumo ribas. Įstatymas jai leidžia skelbti KGB dokumentus. Aišku, su protu reikia skelbti“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras Z. Vaišvila.
Valdančiųjų valstiečių žaliųjų frakcijai priklausantis Seimo Istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas negali atsakyti ar B. Burauskaitės karjera tikrai pakibo ant plauko, tai esą paaiškės, kai sudaryta darbo grupė ištirs visas aplinkybes, kokiais teisės aktais remiantis LGGRTC viešina dokumentus apie KGB veiklą ir apskritai kaip jis veikia. Atsakymas bus gal net ir šią Seimo sesiją.
„Aferistų argumentai įtikino. Reikia viską užvaldyti, įskaitant ir Genocido tyrimo centrą arba jį išardyti. Gali būt įvairūs būdai“, – teigė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Lietuvos žmonių pasipriešinimo kovas, jų trėmimus ir naikinimą nagrinėjančio centro vadovė tikina, kad KGB agentų žurnalą, kuriame beveik 1700 pavardžių, saugojo VSD, o 2011 m. perdavė Ypatingajam archyvui. Nuo to laiko šis dokumentas laikomas išslaptintu. Kai apie jį sužinojo visuomenė, pasklido gandai, kad Genocido tyrimo centras vengia viešinti KGB talkininkų pavardes, tačiau nuspręsta dokumentą viešinti palaipsniui, surinkus ir pridėjus visą archyvinę informaciją apie kiekvieną įrašytą asmenį.
„Mes turime įpareigojimą nuo 2011 m. skelbti KGB dokumentus savo sukurtoje svetainėje kgbveikla.lt. Mūsų prerogatyva yra skelbti KGB veiklą iliustruojančius dokumentus. Šitas tyrinėtas, skelbtas po porciją žurnalas, labai akivaizdžiai rodė visą tą KGB veiklos amoralumą, sakyčiau“, – kalbėjo LGGRTC direktorė B. Burauskaitė.
Buvęs šio LGGRTC istorikas Arvydas Anušauskas tikina, kad mokslininkai nevertina ir neteisia net okupantui talkinusių asmenų.
„Centras nekuria tų dokumentų, jis juos tiria ir viešina. Tai nėra koks nors liustracijos procesas, nes liustracijos procesas jau yra senokai sustojęs. Viešinant dokumentus nedaromos išimtys. Kupiūros įstatymu numatytos tik vienu atveju: jeigu žmogus prisipažino. Kitais atvejais yra rašomas komentaras, kiek LGGRTC surado medžiagos, nes tarp paviešintų yra tų žmonių, kurie be abejonės, su KGB turėjo vieną vienintelį ryšį, kai juos mėgino verbuoti, o vėliau jie atsisakydavo bendradarbiauti“, – aiškino Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Tačiau bet kokie istorikų aiškinimai skundo autorių netekina. Z. Vaišvila stojo ginti pačios Katalikų bažnyčios orumo, nors Bažnyčia to neprašė.
„Mes, trys signatarai, kreipėmės į prezidentę rugpjūčio 27 d.: priimkit mus, žiūrėkit kas darosi. Jūs pakvietėt popiežių drauge su Vyskupų konferencija. Mirtina tyla iš prezidentės. Tada mes rugsėjo 5 d. rašom antrą raštą: ponia prezidente, žiūrėkit kas darosi. Jūs prisiimate atsakomybę už tai, jūs kviečiate popiežių“, – kalbėjo Z. Vaišvila.
Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė jau senokai yra patekusi į signataro Z.Vaišvilos nemalonę. Jis tyrinėja ne pirmus metus jos biografiją.
Z. Vaišvila D. Grybauskaitės pavardę dažnai linksniuoja ne tik savo spaudos konferencijose, bet ir prieš Rusijos televizijų kameras. Pavyzdžiui, Rusijos valstybinės televizijos laidai „Lietuvos šeimininkė“ savo nuomone dalijosi Audrius Butkevičius ir dar visas pulkas gerai pažįstamų veikėjų.
Vienas iš didžiausių Kremliaus laimėjimų būtų sunaikinti Lietuvos istorinę atmintį gaivinantį Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Rusijoje labai stiprus propagandinis naratyvas, kad Lietuva – fašistinė valstybė.
Putino Rusija taiko į mums skaudžiausias vietas. Per Holokaustą Lietuva patyrė protu nesuvokiamas peripetijas: žydų gelbėtojas galėjo virsti niekšu, o niekšas – gelbėtoju. Toks likimas galėjo ištikti ir ne vieną, stojusį už laisvą Lietuvą. Pastaruoju metu pirmas šiame sąraše – generolas Vėtra. Prieš pat popiežiaus vizitą vėl kilo banga, reikalaujanti panaikinti visus pagarbos ženklus jam.
Amerikos archyvuose tyrinėjęs istorinius Lietuvos dokumentus Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis sako, kad ginčas dėl generolo Vėtros neturi virsti į banalų reikalavimą dėl atminimo lentos. Negalime suprasti pokario rezistencijos, jeigu nesuprantame kokie procesai vyko Lietuvoje 1940 m. ar dar po metų.
„Bandoma nuvertinant Noreiką, Škirpą, Brazaitį, kitus kovotojus, kurie kovojo ne už nacių Vokietiją, ne prieš žydus, bet jie kovojo už nepriklausomą Lietuvą. Ir jeigu mes vardan ramybės paaukojame, na, atiduodame Noreiką, atiduokime Škirpą, atiduokime kitus, mes sunaikiname laisvės kovos kryptį, kuri buvo užgniaužta jėga“, – kalbėjo A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas V. Valiušaitis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad Gyventojų genocido tyrimo centro misija nėra baigta, tai yra institucija, kuriai iškelta užduotis – aiškinti nusikaltimus Lietuvos valstybei ir visuomenei, įamžinti mūsų laisvės kovotojų atminimą.
„Kai politikai dar kišasi, politizuoja tokio centro veiklą, jam tikrai nepadeda. Tai aš galvoju, kad jį reikia stiprinti, padaryti tokia institucija, kuri sustiprintų valstybę ir sustiprintų žmones. Istorijos naratyvas, mūsų kultūros paveldas, aišku yra vienas iš informacinio, hibridinio karo taikinių, ir aš dėl to ir sakau, kad valstybės, visuomenės atsparumas priklauso ir nuo to, kiek mes pažįstame savo istoriją, kaip mes sugebame ją įvertinti“, – sakė V. Bakas.
Siekiama sukompromituoti Lietuvą tarptautiniame kontekste. Į mūsų galvas kalama, kad esame valstybė, kuri prieškariu buvo pusiau fašistinė, karo metais kolaboravo su naciais, o šiais laikais bando atkurti fašizmą, herojizuoja nusikaltėlius, o pagarbos vertus – juodina. Siekiama susilpninti pačių žmonių pasitikėjimą savimi, savo valstybe, mūsų perspektyvomis joje. Ar nematantis perspektyvų pilietis gali ginti savo valstybę?
„Visoje Europoje vyko labai paprastas dalykas: dvi didelės jėgos pasidalino slaptu protokolu Europą ir karo metais šeimininkavo, žudė ir suprato, kad daro nusikaltimus, ir bandė prisidengti tų kraštų visuomenėmis, tų kraštų žmonėmis, priversdami daryti tam tikrus nusikaltimus. Ir jiems kai kas pavyko, kai kuriuos žmones įtraukė, bet juos įtraukė ne kaip tos valstybės atstovus, bet juos įtraukė kaip pavienius asmenis. Okupuotas kraštas negali būti kaltinamas kolaboravimu, kad jie visi prisidėję“, – kalbėjo A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas V. Valiušaitis.