„Už teisybę reikia kovoti, kuomet kėsinasi į tavo turtą ir garbę, reputaciją. Aš kovosiu, tai yra ne uosto direkcijos ieškinys, tai yra Arvydo Vaitkaus ieškinys E. Gentvilui. A. Vaitkus priėmė vienasmenį sprendimą, be ministerijos ir be valdybos žinios, ir bylinėjasi su manimi už uosto direkcijos pinigus“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė E. Gentvilas.
Į teismo posėdį neatvyko Arvydas Vaitkus, E. Gentvilo advokatas Kęstutis Švirinas prašė teisėjos Almos Urbanavičienės pakviesti uosto direkcijos vadovą kaip liudytoją.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos advokatas Valentinas Mikelėnas teigė, kad A. Vaitkaus kviesti nereikia, nes byloje nagrinėjamas laikotarpis, kuomet uosto direktorius buvo E. Gentvilas. Taip pat, pridūrė jis, šiuo metu vyksta savivaldos rinkimai, ir A. Vaitkus yra išėjęs atostogų, kad galėtų juose dalyvauti.
Pasak E. Gentvilo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus ieškinys yra visiškas politikavimas prieš artėjančius mero rinkimus.
„Keistos aplinkybės. 2016 metų birželį gavau pretenziją, 2016 m. rugsėjo 23 d. aš ir mano advokatai atsakėme į pretenziją. Praėjo 23 mėnesiai, ir Arvydas Vaitkus kartu su Uosto direkcija nutaria, kad atsakymas į pretenziją jų netenkina“, – anksčiau Eltai sakė E. Gentvilas.
Ieškinyje jam priskiriami 2013-2015 metais padaryti nuostoliai uosto direkcijai, pasak E. Gentvilo, visiškai nelogiški, nes tuo metu jis jau buvo Seimo narys.
„Tuomet, kai aš buvau uosto direktorius, aš nesutikau danų kompanijai mokėti didelių įkainių už gilinimo darbus. Po to į direktoriaus vietą atėjus A. Vaitkui, jis irgi nesutiko mokėti ir laikėsi mano pozicijos. Tuomet danai 2013 m. padavė Uosto direkciją į teismą, kai jau dirbo A. Vaitkus, ir jis nutarė bylinėtis. Per šį bylinėjimąsi užaugo teisminės palūkanos apie 400 tūkst. eurų, ir A. Vaitkus tas palūkanas priskiria kaip žalą, kurią aš turiu kompensuoti. Bet aš, būdamas Seimo narys, negalėjau priimti sprendimų bylinėtis ar nesibylinėti. A. Vaitkus sprendė savo parašu, kad reikia bylinėtis, ir pralošė 2,5 metų teismo procesą. O dabar sako, kad E. Gentvilas turi kompensuoti tas palūkanas, kurios užaugo per tą laikotarpį“, – stebisi E. Gentvilas.
ELTA jau pranešė, kad rugpjūtį valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė pateikusi ieškinį buvusiam jos vadovui E. Gentvilui. Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 mln. 907 tūkst. 4,12 euro.
Šią sumą sudaro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
Kaip teigiama direkcijos pranešime, žala buvo padaryta netinkamai vykdant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasirašytas rangos sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“, „Strabag Wasserbau GmbH“ ir „Rohde Nielsen A/S“.
„Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH“ ir dėl to priteisė šalių pasirašytoje sutartyje numatytą baudą.
Taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija be pateisinamų priežasčių tiems patiems rangovams nesumokėjo už jų atliktus darbus. Dėl šių priežasčių teismai Uosto direkciją įpareigojo sumokėti ne tik už atliktus darbus, bet ir delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas“, – rašoma direkcijos pranešime.
Jeigu sutartys būtų tinkamai vykdytos, direkcija ir valstybė nebūtų patyrusi 1,9 mln. eurų žalos, teigiama pranešime.
Priteistas sumas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šioms bendrovėms teigia jau esanti sumokėjusi.