Pasak E. Gentvilo, laikydamiesi racionaliai valstybiškos pozicijos didžiausių vidaus politikos iššūkių akivaizdoje, Seimo liberalai kartu prisiėmė lyderystę įgyvendinti bazines šios kadencijos reformas.
Liberalo pastebėjimu, reforminiai įstatymai ir apskritai visas parlamento darbas galėjo patirti krachą, jeigu koalicijos partneriai Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nebūtų atsitraukę nuo nutrūktgalviškos idėjos šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Gegužę konservatorių partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui iškėlus visuotinio išsivalymo vėliavą ir pradėjus personalinį mobingą net prieš savo partijos narius, labai aiškiai pasakėme, kad toks elgesys ne tik politiškai neapdairus, bet ir žmogiškai nepriimtinas. Nors temperatūra pakilo iki pavojingos ribos, reaktorius nesprogo, nes, pamatę liberalų ir kitų oponentų pasipriešinimą, ataušo patys konservatoriai. Dramos užsklanda nusileido su minimaliais reputacijos ir personalijų nuostoliais“, – gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje vykusią parlamento krizę reziumuoja E. Gentvilas.
Pranešime žiniasklaidai jis taip pat atkreipia dėmesį, kad savivaldos politikus pradėjus šienauti „Skaidrinam“ akcijai, būtent liberalo Ričardo Juškos vadovaujamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pirmasis ėmėsi konkrečių veiksmų ir šiai krizei valdyti.
„Dar balandžio 20 d. komitetas įpareigojo Vyriausybės atstovus apskrityse per mėnesį ištirti išmokų skyrimo reglamentus visose savivaldybėse. Surinkęs informaciją, komitetas tikėjosi krizę išspręsti civilizuotu keliu – siūlydamas keisti išmokų tvarką įstatymu. Galbūt patys truputį vėlavome, galbūt nebuvome pakankamai išgirsti, vis dėlto, nesėdėjome sudėję rankų. Galiausiai būtent šio komiteto valia vėliau virto realiais sprendimais aukščiausiu politiniu lygiu“, – sako E. Gentvilas.
Vos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui gegužės 24 d. priėmus sprendimą, kaip panaikinti piktnaudžiavimo išmokomis praktikas, jau kitą dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sušaukė frakcijų seniūnus ir su jais sutarė teikti pataisą, kad tarybų nariai vietoje išmokų gautų fiksuotą atlyginimą. „Mažiau nei per mėnesį radome visus tenkinantį krizės sprendimo būdą ir štai liepos mėnesį savivaldybių tarybų nariai neteko nė teorinės galimybės piktnaudžiauti išmokomis“, – pabrėžia liberalų seniūnas.
Kaip kitą Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyvą E. Gentvilas išskiria raginimą koalicijos partneriams laikytis koalicijos sutarties dėl mokesčių ir kuo operatyviau supažindinti politikus ir visuomenę su teikiamais mokesčių reformos projektais.
„Dar kovo mėnesį pastebėjome, kad Finansų ministerijoje ruošiamos mokesčių reformos aspektai neatitinka ne tik mūsų vertybinių principų, bet nepatiks ir daugeliui savarankiškai dirbančių bei atsakomybę už savo gerovę prisiėmusių žmonių. „Teisingumu“ pridengtas tarifų didinimas už individualią veiklą pakenkė visai reformos idėjai. Laimė, aštri kritika atvedė prie nuolaidų ir kompromisų, galų gale – normalios politinės diskusijos, kuri tęsis rudenį“, – teigia jis.
Kaip liberalai ir ragino, Vyriausybė suspėjo mokesčių reformą pateikti dar pavasario sesijoje. „Nors liberalai reformos paketui ištarė ne vieną „bet“, po pateikimo jam pritarėme, užsitikrindami du vasaros mėnesius savo pasiūlymams per svarstymą rudenį. Kad ir kaip būtų, šita reforma – principinis koalicijos darbas, kuris nors ir nebuvo sviestu teptas, juda toliau. Kartu galime būti ramūs, kad ginčydamasi tarpusavyje dešiniųjų valdžia neblokuoja Europos Komisijos numatytų lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo“, – sako E. Gentvilas.
Šalia atlikto pirmojo mokesčių reformos veiksmo iš trijų, Seimo liberalų vadovas išskiria praėjusioje pavasario sesijoje priimtą didelės apimties valstybės tarnybos reformą ir žemės reformos antrąjį etapą, pagal kurį valstybinė žemė perleidžiama valdyti savivaldybėms. Pirmosios bendraautorius yra liberalas R. Juška su jo vadovaujamu komitetu, antrąją ruošė Aplinkos ministerija, kuriai vadovauja liberalas Simonas Gentvilas.
„Dabar pažvelgę apie pusmetį atgal, lenkiame pirštus ir džiaugiamės, kad struktūrinius pokyčius lemiančios bei viešąjį valdymą gerinančios valstybės tarnybos, žemės ir mokesčių reformos nesuklupo dėl vidaus politikos nesusipratimų. Todėl ir aukščiausių svečių NATO viršūnių susitikime laukiame orūs“, – sako E. Gentvilas.