Gentvilui nauji nemalonumai: dėl miestų želdynų – STT kirtis

Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui savo įsakymu pakeitus miestų želdynų apskaičiavimo tvarką, kilo tikras ažiotažas. Pasigirdo kritika, kad želdynai miestuose tolinami nuo žmonių. Tuomet tyrimą pradėjusi Generalinė prokuratūra įpareigojo ministrą įsakymą pakeisti. Šiandien jau parengti pakeitimai, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba atkerta, kad jie tik kosmetiniai ir esminės rizikos išlieka. Tuo metu Aplinkos ministerija su tuo nesutinka ir sako, kad pakeitimai visus neaiškumus išsprendžia.

Prokuratūra pradėjo tyrimą

Delfi rašė, kad S. Gentvilui pasirašius įsakymą dėl miestų želdynų pasipylė gausi kritika iš visuomenininkų, architektų, savivaldybių. Tuomet šis klausimas persikėlė į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, kuriam vadovauja konservatorė Aistė Gedvilienė. Tiek komitete, tiek apskritai Seime S. Gentvilas dėl savo pasirašyto įsakymo sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų partijų atstovų.

Kaip tik ši situacija paskatino kalbas, kad ministras nusipelnė interpeliacijos. Tačiau galiausiai ji taip ir nebuvo parengta.

Vis dėlto tąkart į situaciją sureagavo ne tik visuomenininkai ir politikai, bet teko įsikišti ir teisėsaugai. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi ministro įsakymo antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad jis gali būti naudingas siauroms interesų grupėms ir taip pat gali prieštarauti viešajam interesui. STT nepagailėjo kritinių pastabų.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu pradėjo tyrimą ir galiausiai įpareigojo ministrą įsakymą pakeisti.

Ministerija teigia pakeitimus jau padariusi

Spalio mėnesio pabaigoje Aplinkos ministerija informavo, kad pakeitimai jau paruošti.

„Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos, inicijavo Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų pakeitimo projektą. Pakeitimo pasiūlymai suformuluoti įvertinus Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės narių pasiūlymus“, – pranešime spaudai nurodė ministerija.

Ir ten pat išdėstyta, kas konkrečiai keičiama: „Parengtame pakeitimo projekte siūloma atskirųjų želdynų normas papildyti 300 m pasiekiamumo rodikliu, nustatant, kad šiuo atstumu kvartalo gyventojui turi tekti 10 m2 želdynų. Tai įteisintų pareigą planuoti atskiruosius želdynus, esančius apytiksliai 5 min kelio pėsčiomis nuo gyvenamojo kvartalo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja užtikrinti miesto gyventojui minimalų 9 m2 žaliųjų miesto erdvių plotą.

Projekte taip pat siūloma palikti 1000 m pasiekiamumo atstumą su privaloma 12 m2 norma ir įtraukti nuostatą, kad į šią normą būtų skaičiuojami tik tie želdynai, kurie yra didesni nei 1 ha. Taip siūloma skatinti kurti didesnius, kokybiškus želdynus, kurie būtų pasiekiami apytiksliai 15 min pėsčiomis atstumu nuo kvartalo.

Taip pat projekte siūloma viešųjų atskirųjų želdynų normas papildyti bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto (m2), tenkančio vienam miesto, miestelio ar kurorto gyventojui, rodikliu. Bendros želdynų normos, tenkančios vienam gyventojui, nustatomos tokios, kokios buvo anksčiau galiojusiose normose: dideliame mieste (daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų) – 25 m2; vidutiniame ir mažame mieste – 20 m2; miestelyje (padidinta 2 m2) – 17 m2; kurorte – 45 m2.“

Su ministerijos pasiūlytais pakeitimais jau spėjo susipažinti ir STT. Tačiau jos atstovai nurodė, kad iš S. Gentvilo buvo tikimasi visai ne to. Esą pakeitimai tik kosmetiniai ir problemos iš esmės nesprendžia.

STT turi esminių pastabų

STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas Mindaugas Guščius išdėstė tokią poziciją: „Nors Projektu koreguojami viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų dydžiai, Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatuoja, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės neatsižvelgta į STT 2022 m. liepos 28 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ pateiktas kritines ir kitas antikorupcines pastabas ir pasiūlymus.

Dėl minėtos priežasties antikorupciniame vertinime patektos pastabos ir pasiūlymai išlieka aktualūs, kadangi Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu STT identifikuotos antikorupciniu požiūriu aktuali problematika neišsprendžiama.“

Viena iš pastabų, anot STT, susijusi su tuo, kad miestų želdynams būtų priskiriami už miesto ribų esantys miškai.

„Projektu paliekamas teisinis neaiškumas dėl už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų ribų esančių želdynų ir miškų „įskaičiavimo” vertinant viešųjų atskirųjų želdynų plotų atitiktį nustatytoms viešųjų atskirųjų želdynų plotų normoms, todėl Projekto derinimo išvadoje STT pateikia pakartotiną nuomonę, kad želdynų ploto normavimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su miesto, miestelio ir kurortų teritorijomis (kitaip sakant, želdynų plotų normų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas atsižvelgiant tik miestų, miestelių ir kurortų teritorijose (o ne už jų) esančių želdynų ir miškų plotus.

Nors būtų galima (vertinant Normų įgyvendinimą) diskutuoti dėl atsižvelgimo į už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų esančių želdynų ir miškų plotus, kyla abejonių, ar tai būtų įmanoma atlikti objektyviai: už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų gali būti itin didelių plotų želdynai ir miškai, todėl liktų neaišku, kokia jų ploto dalis turėtų būti įvertinama apskaičiuojant atitikmenis normoms (pavyzdžiui, jeigu gyvenamais kvartalas ribojasi su miesto teritorija, o už 1000 m už miesto teritorijos ribų yra 10 ha miškas, ar vertinant tokio miško ploto atitiktį normoms būtų atsižvelgiama į visą miško plotą (kurio didžioji dalis nutolusi daugiau kaip 1000 m), ar tik jo dalį (jeigu taip, tai kokie kriterijai tai apibrėžtų) ir pan.“, – nurodė M. Guščius.

Taip pat STT turi pastabų ir dėl Projektu numatomų viešųjų atskirųjų želdynų pasiekiamumo rodiklių.

„Pagal Projektą pasiekiamumas būtų skaičiuojamas nuo kvartalo ribos, tačiau pagal teisės aktus kvartalų dydžiai ir plotai nėra normuojami. Dėl minėtos aplinkybės jeigu vieniems kvartalo gyventojams (kurie gyvena prie kvartalo ribos, nuo kurios pasiekiamumo atstumas skaičiuojamas) želdynai būtų pasiekiami pagal nustatytus atstumus, kitiems kvartalo gyventojams tokie atstumai gali būti žymiai didesni (jeigu kvartalas 1000mx1000m, daliai kvartalo gyventojų pasiekiamumo atstumai būtų ne 1000 m, bet iki 2000 m).

Siekiant užtikrinti gyventojų su viešaisiais atskiraisiais želdynais susijusių poreikių tenkinimą STT siūlo diskutuoti, ar Projektu neturėtų būti nustatomi ir papildomos maksimalios viešųjų atskirųjų želdynų pasiekiamumo atstumų ribos (pavyzdžiui, kad bet kuriam kvartalo gyventojui pasiekiamumo atstumas nebūtų didesnis negu 1500 m ar pan.)“, – nurodė M. Guščius.

Be to, STT pastabą išsakė ir dėl Normų įgyvendinimo skaičiavimo atsižvelgiant į kvartalo gyventojų skaičių.

„Realus kvartalų gyventojų skaičius yra itin svarbus užtikrinant įgyvendinimą, tačiau iš Projekto neaišku, kaip jis būtų apskaičiuojamas. Projekto siūlymais nustatomos Įstatymo įgyvendinimą konkretinančios nuostatos, todėl šis klausimas turėtų būtų išspręstas siekiant išvengti skirtingo ir daugiaprasmio interpretavimo ir užtikrinant objektyvumą įgyvendinant normas“, – teigė M. Guščius.

Prokuratūra sprendimą priims, kai įsakymas bus pasirašytas

Generalinė prokuratūra savo ruožtu informavo, kad Aplinkos ministerija lapkričio 3 d. informavo prokuratūrą apie parengtą įsakymo projektą.

Rita Stundienė nurodė, kad prokuratūra neteiks įsakymo projekto vertinimo. Ji priims sprendimą tik tuomet, kai ministras galutinai pasirašys įsakymą. Esą tada ir paaiškės, ar prokurorui teks imtis viešojo intereso gynimo procedūrų.

„Ministerija informavo prokuratūrą, jog parengtas įsakymo projektas ir pateiktas pastaboms kompetentingoms institucijoms. Prokuratūra nėra institucija, su kuria šis teisės akto projektas turi būti suderintas.

Kuomet įsakymas bus priimtas, prokuratūra, vadovaudamasi teisės aktais, spręs, ar Aplinkos ministerija tinkamai pašalino prokuratūros nutarime nurodytus pažeidimus ir ar yra pagrindas prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigė R. Stundienė.

Ministerija su pastabomis nesutinka

Delfi klausimų turėjo ir Aplinkos ministerijai. Viceministras Danas Augutis, kuruojantis šį klausimą, pateikė savo poziciją.

Anot jo, ministerijoje dirbo darbo grupė, su kuria ir buvo derinti spalio pabaigoje viešai pristatyti pakeitimai.

„Aplinkos ministerijoje nuo rugpjūčio vidurio kartą į savaitę/dvi dirba darbo grupė, kurią sudaro universitetų želdynų srities mokslininkai, savivaldybių atstovai bei LR Aplinkos ministerijos specialistai. Darbo grupei vadovauja Aplinkos viceministras D. Augutis. Darbo grupės nariai viešai transliuojamuose posėdžiuose diskutuoja dėl atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normų. Spalio mėnesį darbo grupės nariai baigė nagrinėti atskirųjų želdynų normų tikslinimo klausimus“, – nurodė D. Augutis.

Jis išdėstė poziciją, kad nesutinka su STT pastabomis dėl to, jog miestų želdynams būtų priskiriami už miesto ribų esantys miškai: „Bendrai buvo nutarta, kad į želdynų plotą siūloma leisti įtraukti ne visus, o tik rekreacinio ir konservacinio prioriteto miškus (IIa ir IIb miškų grupes). Nei teisinis reglamentavimas, nei praktinės galimybės neriboja gyventojų lankyti artimoje aplinkoje esančių IIA arba IIB grupės miškų. Praktika rodo, kad gyventojams miesto ar miestelio administracinės ribos tam netrukdo. Tuo gyventojai visada naudojosi ir naudosis ateityje.

Išnagrinėjus konkrečius pavyzdžius, kai prie miesto ar miestelio administracinės ribos šliejasi rekreaciniai miškai, želdynų normų peržiūros ekspertų grupėje dauguma jos narių išreiškė poziciją, kad toks teisinis reguliavimas, kuris neleistų priimti domėn gretimybėje esančių miško plotų, vertinant atskirųjų želdynų normų atitiktį, būtų nelogiškas ir neproporcingas, todėl nuspręsta į šią STT išvados dalį neatsižvelgti.

Pavyzdžiui, iš Vilniaus miesto šiaurinės dalies: pritaikius tokį teisinį reguliavimą, kokį siūlo STT, Naujanerių mikrorajone reikėtų suformuoti naujus sklypus atskiriesiems želdynams, ignoruojant faktą, kad šiaurinėje pusėje už miesto ribos yra miško parko statusą turintis Naujanerių miškas, labai mėgstamas ir aktyviai poilsiui naudojamas vietos gyventojų.

Tokia prie LR Aplinkos ministerijos veikiančios darbo grupės pozicija grindžiama ir aplinkybe, kad pagal Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymus II grupės miškams taikoma labai griežta teisinė apsauga, iš esmės reiškianti, kad šie miškai niekada nebus paversti į kokias nors kitas naudmenas.“