Valstybės tarnautojai nėra populiariausia visuomenės grupė. Vis dėlto jei atrodo, kad visi jie tik kavą geriantys biurokratai, kuriems už šiltą vietą ir nieko neveikimą mokamas didžiulis atlyginimas, tai nebūtinai tiesa.
Daugelio tarnautojų ir statutinių pareigūnų, taip pat kitų biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai priklauso nuo Seimo tvirtinamo rodiklio – pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Pastarąjį kartą nuo 137,57 Eur (475 Lt) iki 130,33 (450 Lt) Eur jis buvo sumažintas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Tiesa, įvedant eurą šis dydis buvo padidintas 0,17 Eur ir dabar yra 130,5 Eur.
Jeigu tarnautojas neužima aukštų pareigų, neturi tiesioginio ar visos įstaigos vadovo ir vertinimo komisijos narių malonės, užsitarnauti didesnį atlyginimą, priedą ar priemoką gali būti sudėtinga.
Kad ne visi valstybės institucijoje pradedantys darbą specialistai gali uždirbti bent kiek padoresnę algą, įsitikinti galima pavarčius darbo skelbimus.
Štai, pvz., Kelmės r. apylinkės teismas ieško posėdžių sekretoriaus už pradinę 375 Eur algą („į rankas“), Kauno apygardos teismas taip pat ieško sekretoriaus, kurio alga prasidėtų nuo 412 Eur.
Neringos Socialinės paramos skyrius, Valstybinės augalininkystės tarnyba Klaipėdos regione, Alytaus darbo birža ieško specialistų, kuriems siūlo atitinkamai 450 Eur, 469 Eur ir 487 Eur pradinę algą.
Nuolatinis malonės laukimas
Vienos institucijos profesinės sąjungos narys (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) negailėjo karčių žodžių dėl susidariusios situacijos.
„Problema yra akivaizdi – auga tiek kainos, tiek atlyginimai privačiame sektoriuje, o valstybės tarnautojų atlyginimų bazinis dydis nekinta praktiškai dešimtmetį. Taigi didžiosios daugumos valstybės tarnautojų pragyvenimo lygis kasmet prastėja.
Nepaisant to, jog valstybės tarnyboje egzistuoja galimybės kilti karjeros laiptais, įgyti kvalifikacines klases ar kategorijas, tačiau realios sąlygos yra labai ribotos. Dažniausiai skatintinų asmenų kiekis yra ribotas, tad vienerius metus gavus įvertinimą ir nedidelį atlyginimo padidėjimą keletą ateinančių metų tokios galimybės daugiau nei minimalios, nepaisant darbo rezultatų“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, pabendravus su kolegomis iš kitų institucijų, darosi aišku, kad daugeliui kyla abejonių ir dėl darbuotojų skatinimo skaidrumo.
„Dabartinė skatinimo sistema nesprendžia atlyginimų problemos, kadangi dažnai užtarnautos klasės ar kategorijos tiesiog padengia infliaciją, besikeičiantį kainų lygį, o pragyvenimo lygiui įtakos turi mažai. Tai tikrai nepadeda valstybės tarnyboje išlaikyti gabių specialistų.
Visi nori, kad valstybės institucijose dirbtų kompetentingi specialistai, tačiau tik ne tinkamai už tai atlyginti. Amžinas ratas, kurio pabaigos, su panašiu požiūriu, niekada nepamatysime. Galbūt vienas būdų spręsti problemą – bazinio atlyginimo dydžio indeksavimas, pagal makroekonominius rodiklius“, – svarstė tarnautojas.
Jo nuomone, tai padėtų depolitizuoti tokio pobūdžio sprendimus, politikams neliktų galimybės manipuliuoti baziniais dydžiais, atsirastų kur kas daugiau aiškumo ir skaidrumo.
„Galbūt bazinį atlyginimą reikėtų sieti su visų dirbančiųjų darbo užmokesčio fondu ar ieškoti kitų galimybių, bet kokiu atveju, dabartinė padėtis yra visiškai netenkinanti, kadangi viskas priklauso nuo politinės valios ar „malonės“. Tokie sprendimas turi būti priimami viešai derinantis ir diskutuojant su profesinėmis sąjungomis. Paslaptingi tokių sprendimų „gimimai“ už uždarų durų – demokratinėje valstybėje nepateisinami“, – įsitikinęs profesinės sąjungos atstovas.
Ilgai laukę dar palaukia?
Neseniai Vidaus reikalų ministerija pristatė naujausius planus keisti Valstybės tarnybos įstatymą. DELFI paklaustas ar dėl to padidės tarnautojų atlyginimai, ministras Eimutis Misiūnas kalbėjo:
„Iš principo būtų sukurta teisinė bazė arba teisinės galimybės valstybės tarnautojams. Tikrai galimybės gauti didesnį darbo užmokestį bus sukurtos kaip reikiant.“
Anot ministro, dabar yra užduotis suskaičiuoti tarnautojų vidutinį darbo užmokestį ir pagal jį sugretinti koeficientus atsižvelgiant į siūlomas pareigybių grupes, ir užmokesčio intervalais.
„Tai reiškia, kad įsigaliojus įstatymui, kai kuriems tarnautojams darbo užmokestis turės iš karto padidėti, nes pagal įstatymą nebus galimybės mokėti mažesnių atlyginimų. O šiaip visi tarnautojai, kurie turės pareigybes, turės 6 pakopų intervalą ir reguliariai, kas kelerius metus jiems bus galima kelti darbo užmokestį“, – žadėjo ministras.
Esą tai skatins darbuotojus orientuotis į darbo rezultatus, norėdami juos motyvuoti vadovas turės daugiau galimybių didinti algą.
Vis dėlto ministras pripažino, kad pagal įstatymo projektą, pataisos turėtų įsigalioti tik nuo 2019 m. Be to, jomis numatyta, kad nauja įstatymo redakcija nepareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Taigi, skirti daugiau lėšų tarnautojų atlyginimams artimiausiu metu nenumatoma:
„Mano įsitikinimu iki 2019 m. sausio 1 d. jau bus padaryta dauguma struktūrinių reformų ir galbūt nereikės daug valstybės biudžeto pinigėlių įgyvendint įstatymą.“
Paklaustas, ar kitais metais tarnautojams atlyginimai didės, E. Misiūnas sakė:
„Galime kalbėti atskiromis kategorijomis. Dabar teikiame padidinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį. Taip pat registruoti projektai dėl teisėjų, prokuratūros darbuotojų. O jei klausiate, ar Vyriausybė planuoja kelti bazinį dydį, tai šito negalėčiau atsakyti. Reikėtų pasiklausti ir finansų ministro. Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei kol kas tokio projekto neteikia ir nediskutuojame apie tai.“
DELFI to klausė ir Finansų ministerijos, tačiau šios specialistai nieko neatsakė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) į klausimus dėl tarnautojų bazinis atlyginimo dydis atsakė taip:
„SADM yra pateikusi Vyriausybei įstatymo projektą, kuriame numatoma 2018 m. patvirtinti 132 Eur bazinį dydį. Atsižvelgiant į tai, kad bazinį dydį padidinus 1 Eur iš valstybės biudžeto prireiktų daugiau kaip 21 mln. Eur, ir į tai, kad bazinis dydis nebuvo didinamas nuo 2009 m., bazinį dydį siūloma padidinti 1,50 euro.
Bazinis dydis šiuo metu aktualus 230 tūkst. dirbančiųjų: valstybės politikams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, Konstitucinio Teismo teisėjams, kariams.
Atkreiptinas dėmesys, kad kol kas, t. y. 2017 m. birželio 14 d. Vyriausybės pasitarimo protokolu Nr. 25, šis klausimas atidėtas ir bus sprendžiamas kartu su valstybės biudžeto svarstymu.“
Valstybės tarnybos departamentas atsiuntė tokį komentarą dėl tarnautojų algų:
„Valstybės tarnautojų pareiginė alga tiesiogiai pririšta prie bazinio dydžio, todėl baziniam dydžiui nedidėjant, nedidėja ir pareiginė alga, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojai pakyla karjeros laiptais. Taigi atsakymas į klausimą, kokiam skaičiui tarnautojų dėl to tiek laiko nesikeitė pareiginė alga, būtų – niekam nesikeitė (išskyrus pakilusius karjeros laiptais).
Tačiau valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro ne vien pareiginė alga – tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais jiems taip pat mokami priedai ir priemokos (už tarnybos stažą, gautą aukštesnę kvalifikacinę klasę, papildomą darbo krūvį).
Nors nuo 2010 m. valstybės tarnautojų nominalus darbo užmokestis kasmet šiek tiek didėja (pirmiausiai dėl to, kad daugėja vyresnio amžiaus, taigi ir didesnį tarnybos stažą turinčių tarnautojų), tačiau nepaveja infliacijos ir prekių bei paslaugų brangimo tempų.“