Neturėdama ryšio ir pasitikėjimo mama, mažametė buvo likusi tokioje siaubingoje situacijoje, kad smurtaujantis jos tėvas buvo vienintelis žmogus, su kuriuo ji turėjo ir galėjo gyventi, ji net savo bendraamžėms draugėms buvo prisipažinusi, jog geriau kentės nei kreipsis į mamą.
Bet galop neiškentė – po tėvo smurto proveržio naktį susidėjo būtiniausius daiktus ir paryčiais slapta išėjo iš namų. Blaškėsi gatvėmis, kol galop suradusi jėgų nutarė paskambinti savo motinai.
„Ji man parodė randus, jos pasakojimą buvo sunku suprasti, jos mintys „šokinėjo“, buvo išsigandusi“, – vėliau pareigūnams prisipažino mažametės motina. Nieko nelaukusi ji nufotografavo dukrai padarytus sužalojimus, su šia sutarė, kad ji negali tylėti ir privalo kreiptis į policiją.
Bet pareigūnai nei mergaitės, nei jos motinos nei tą pačią dieną, nei po savaitės nesulaukė – apie artimiausioje aplinkoje patirtą smurtą mažametė papasakojo daugiau kaip po dviejų savaičių, kai su ja nutarė pasikalbėti vaiko teisių specialistai, kurie bandė išsiaiškinti, kodėl ši ilgą laiką nepasirodo ugdymo įstaigoje.
„Mergaitė nurodė, kad savaitę į mokyklą nėjo, nes jai skaudėjo galvą, prieš tai buvo įkritusi į tvenkinį, o šiandien į mokyklą nėjo, nes sukilo emocijos, ryte ji pradėjo labai verkti, – nurodoma vaiko teisių specialistų pažymoje. – Mergaitė sakė, kad kai pagalvoja apie mokyklą, jai kyla baimė, jog vėl reikės klausytis mokytojų, vėl reikės eiti prie lentos, o ji to bijo ir pradeda stresuoti. (…) Ji prisipažino, kad su tėčiu negyvena jau 2-3 savaites, nes šis prieš ją smurtavo.“
Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai susisiekė ir su mažametės tėvu.
Iš specialistų pažymos: „Telefonu buvo bendrauta su mergaitės tėvu, jis paaiškino, kad dukrai yra paauglystė, nebėra ko aptarinėti. Ką jis galėjo, tą dukrai davė. Dukra pradėjo bėgti iš namų, vartoti alkoholį, vogti. Dabar nubėgo pas mamą ir tą patį daro. Niekas nepadeda. Jis pats ėjo per visas instancijas, jam gaila dukters. Kažkada ją matė prie mokyklos, buvo apie 12 vaikinų, daugmaž pilnamečių ir jo viena dukra, vakare, apie 21 val., jie buvo užsidėję nuo saulės akinius, pasijungę muzikos kolonėlę. Tada jam paskambino ir pasakė, kad ten yra jo dukra, o tie kiti kartu buvę vaikinai yra galimai narkomanai. Jau geras pusmetis yra problemos su dukra, jis nebegalėjo jos suvaldyti. Dukrai reikia pagalbos, bet jis nežino kaip padėti, ir mama nesusitvarkys. Dukra nufotografavo, kad atseit jis prieš ją smurtavo. Parašė jo seseriai, kad jis griebė už gerklės ir pešė plaukus, nusiuntė nuotraukas. Po to sesuo jam paskambino ir pasakė, kad netiki, jog taip gali būti. Tai buvo dukros žingsnis, kad gyventi su mama. Po to sesuo atvažiavo, nuėjo apžiūrėti ją, tačiau jokių žymių nebuvo, o kai jis paprašė parodyti, dukra pabėgo.“
Pasakyti visos tiesos, kodėl dukra nusprendė išeiti iš namų, jos tėvas taip ir neišdrįso. Net tada, kai vaiko teisių specialistai apie prieš mažametę pavartotą smurtą pranešė policijos pareigūnams ir šie dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą, vyras laikėsi kategoriškos pozicijos – dukra meluoja.
„Niekada gyvenime nesu prieš dukrą pakėlęs rankos“, – aiškino jis, tačiau taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl ji kalba priešingai.
Vyras pasakojo, kad su žmona santuoką nutraukė tuomet, kai dukrai tebuvo 8 metukai, ji liko gyventi ne su motina, o su juo.
„Po skyrybų dukra buvo labai emociškai kritusi, tačiau su ja niekada konfliktinių situacijų nebuvo, ji pradėjo nebelankyti mokyklos, bet po pokalbių situacija stabilizavosi, – kalbėjo mergaitės tėvas. – Vėliau, kai dukrai jau buvo 11 metų, ji vėl ėmė nebelankyti mokyklos, buvau užklupęs ją rūkančią, kiti vaikai matė, kad ji vaikščiojo su buteliu „šnapso“, nors į namus neblaivi nebuvo grįžusi. Vieną kartą kaimynai matė, kaip ji gėrė vyną, po to ji papuolė į policiją dėl narkotinių medžiagų laikymo, tiksliai nežinau, bet sakė, kad rado „žolės“, kažkokių skysčių elektroninėms cigaretėms ar panašiai.“
Mergaitės tėvas pabrėžė, kad jį smurtu apkaltinusi dukra dabar gailisi, jog taip pasielgė, vieną kartą net atsiprašė dėl tokio savo elgesio.
„Ji buvo atėjusi kartu su draugėmis ir atsiprašė, apsikabino, verkdama pasakė, kad nesąmonių prirašė, šį jos atsiprašymą girdėjo ir draugės“, – vyras neslėpė, jog dukrai buvo nurodęs nueiti į policiją ir visa tai paaiškinti, tačiau to ji taip ir nepadarė.
Mažametės tėvas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ne dėl savo dukrai sukelto fizinio skausmo, kai pavartojo smurtą, o dėl to, kad sistemingai, maždaug dvejus metus, psichologiškai ir fiziškai smurtaudamas šią susargdino – medikai jai diagnozavo nežymų sveikatos sutrikdymą, padarinius ji gali jausti ir ateityje.
Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė, bendravusi su mažamete, galėjo nupiešti jos gyvenimo paveikslą: „Mergaitė nurodė, jog visa tai prasidėjo nuo tada, kai tėtis pradėjo vartoti alkoholį. Iki tol, net po tėvų skyrybų, viskas buvo gerai. Emocinė prievarta buvo beveik kasdien. Kodėl ji taip ilgai laukė, negali atsakyti, bet kaip suprato, tai buvo iš bejėgystės, nes jos santykis su mama nebuvo artimas. Tėtis ją nuteikinėjo prieš mamą, todėl su mama mažai bendravo. Tokiam santykiui su mama ją įtakojo tėtis.“
Anot jos, po paskutiniojo smurto proveržio, kai mergaitė nutarė išeiti iš namų, ji patyrė didelį stresą, jautėsi blogiausiai, tačiau tiek emocinis, tiek fizinis smurtas buvo lygiaverčiai.
„Mergaitė sakė, jog po kiekvieno tėvo poelgio, jis jai sakydavo, kad ją myli, galbūt todėl ji taip ilgai apie tai ir nešnekėjo“, – ekspertės teigimu, tai, kad mažametė ėmė nelankyti mokyklos, vartoti psichotropines medžiagas, yra „tiriamo įvykio pasekmė“.
Tuo metu nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje pripažinta mergaitė buvo apklausta ne tik ikiteisminio tyrimo metu – kai jos tėvui iškelta byla buvo nagrinėjama teisme, buvo nuspręsta ją taip pat apklausti teismo salėje. Tai buvo labai emocinga apklausa – vyras ėmė kaltinti buvusią sutuoktinę sąmokslu, o paskui net išėjo iš posėdžių salės. Vėliau sugrįžo ir atsiprašinėjo dėl savo nederamo elgesio.
Tyrimo metu dvylikametė sakė, kad tėvas prieš ją dažniausiai smurtaudavo išgėręs alkoholinių gėrimų.
„Tą dieną namo grįžau pusę dešimtos vakaro, tėtis buvo prigėręs, jis pasakė eiti susitvarkyti kambarį, – kalbėjo mergaitė. – Pasakiau, kad tuoj, tik pasidžiausiu šlapius rūbus. Tada tėtis ėmė ant manęs rėkti, kad ne tuoj, o dabar. Pasakiau gerai, ėmiau tvarkyti kambarį, tada tėtis įėjo ir pradėjo ant manęs rėkti, kai stovėjau prie lovos. Jis sakė, kad esu nieko verta. Aš tiesiog stovėjau ir nieko nesakiau. Tada tėtis mane paėmė už kaklo, paguldė ant lovos, pradėjo smaugti. Prašiau baigti, sakiau „tėti, atsiprašau, baik“. Nežinau už ką atsiprašinėjau… Tėtis ėmė dar labiau smaugti, nebegalėjau prakvėpuoti, nebegalėjau ištarti nė žodžio. Bandžiau jam įspirti, bet jis pasakė, jog aš jo nenuspirsiu ir ėmė naudoti dar daugiau jėgos. Tada jis mane nutempė į lovos vidurį, koja prispaudė plaukus ir laikydamas už kaklo tempė į viršų. Prašiau paleisti, sakiau, kad skauda, o jis sakė, jog neskauda, aš meluoju. Ir tėtis vis kartojo, kad esu nieko verta, sakė, jog kol neprisipažinsiu, kad esu nieko verta, tol jis manęs nepaleis. Daug kartų kartojau, kad atsiprašau, esu nieko verta ir tik tada jis mane paleido.“
Mergaitė sakė, kad daugiau nebegalėjo kentėti ir paryčiais nutarė išeiti iš namų, dabar ji gyvena su savo motina, su kuria anksčiau beveik nebendraudavo.
Jos teigimu, tai nebuvo vienintelis kartas, kai tėvas naudojo fizinį smurtą – tada, kai jai buvo 10 metų, tėtis nusivežė į užsienį, kur gyveno jo sesuo.
„Buvo vakaras, tėtis buvo girtas, aš jo paklausiau, kada mes važiuosime namo – į Lietuvą, – pasakojimą tęsė mažametė. – Paskui nuėjau miegoti, o tėtis atėjo į kambarį ir pradėjo šaukti, kad esu šiokia anokia, pakėlė ir laikė prispaudęs prie lovos mano rankas. Man skaudėjo, buvau išsigandusi, sakiau, kad skauda, „baik, nedaryk taip“. Nuo triukšmo atsibudo kitame kambaryje miegojusi teta, ji su tėčiu susipyko – kai ji atėjo į kambarį, tėtis mano rankas laikė prirėmęs prie lovos, ji tai pamatė.“
Mergaitė sakė, kad tėvas ją visaip koliodavo, kartą, pamatęs sėdinčią svetainėje, atėjęs ėmė plūstis: „Jis pradėjo šaukti, kad „tu nieko nesugebi“, „esi šūdo gabalas“ ir spyrė du kartus į dešinę koją, į blauzdą, paskui paėmė galvą ir savo kakta trenkė man į galvą. Tada isteriškai verkiau, kai atvažiavo tėčio draugė, ji su tėčiu susipyko, jam pasakė – ką darai, juk ji tavo dukra“.
Paklausta, kodėl ilgą laiką tylėjo ir niekam apie smurtą nepasakojo, mergaitė sakė: „Jis buvo mane įbauginęs, sakė, kad niekam nesakyčiau.“
Mergaitės teta, o ir vyro draugė, mačiusios vyrą smurtaujantį prieš savo dukrą, teisme to paliudyti neišdrįso, tačiau apklaustos mažametės draugės neslėpė žinojusios, kad prieš ją namuose smurtauja tėvas – ji apie tai ne kartą buvo pasakojusi, tačiau tuo pačiu pažymėdavo, jog su motina neturi artimo ryšio ir dėl to geriau kentės nei persikraustys pas ją gyventi.
Mažametės tėvui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nekyla abejonių, kad šis, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą, susargdino savo dukrą.
„Nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog dvejus metus jautė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, jis ją vadino menkinančiais žodžiais, smaugė, spardė, stumdė, trankė, jos duoti parodymai yra nuoseklūs, jos būklę ir pasakojimą vertinusios ekspertės ekspertizės akte nurodė bei teisme patvirtino, kad nurodytų aplinkybių nukentėjusioji neišgalvoja, nefantazuoja ir neturi polinkio įtaigumui bei nustatė kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai pasekmes – nesunkų jos susargdinimą“, – teismas pabrėžė, kad neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ekspertės, tyrusios nukentėjusiąją, nenustatė priežasčių (padidinto polinkio fantazuoti, padidinto įtaigumo, tame tarpe ir kitų asmenų poveikio), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis mergaitės apklausa.
Pasak teismo, tai, kad nėra smurtą tiesiogiai mačiusių asmenų, nepaneigia jį buvus.
„Net ir kaltinamąjį teigiamai kaip tėvą, mylintį ir turintį gerą ryšį su nukentėjusiąja teisme apibūdinę liudytojai kaltinamojo sesuo ir kaimynas, pripažino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktų, tik smurtinių veiksmų jie nematė, todėl ir netiki juos buvus, – teigiama teismo nuosprendyje. – Kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti, patvirtina jo teistumo duomenys (jis yra teistas už smurtą prieš buvusią sutuoktinę), be to, yra ūmaus būdo, nesivaldantis, ką akivaizdžiai pademonstravo teisme, vykstant nukentėjusiosios apklausai, kai nepaisydamas teismo posėdžio tvarkos, paliko posėdžio salę, kaltindamas nukentėjusiosios atstovę sąmokslu, o vėliau sugrįžo ir atsiprašinėjo dėl savo nederamo elgesio. Tai leidžia pagrįstai tikėti, jog ir situacijose su dukra, kuri turėjo ir destruktyvaus elgesio požymių, jis galėjo nesusivaldyti.“
Be to, kaip pabrėžė teismas, vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė apklausoje parodė, kad mergaitės elgesys (mokyklos nelankymas, psichotropinių medžiagų vartojimas) – tai išgyventų įvykių pasekmė.
„Tačiau tai tuo pačiu įtakojo ir aplinkinių nepasitikėjimą nukentėjusiąja, ką pripažino teisme nukentėjusiosios draugės, ką parodė ir pati nukentėjusioji, jog guodėsi ir tetai, ir tėčio sugyventinei, bet ja niekas netikėjo, – pažymėjo teismas. – Tai taip pat įtakojo ir nukentėjusiosios elgesį – baimę bei nenorą prisiminti neigiamas patirtis, nes papasakojusi mamai apie smurtą ir joms sutarus kreiptis pagalbos į teisėsaugą, mergaitė žodžio nesilaikė ir į policiją nėjo, nusikalstama veika išaiškėjo tik nukentėjusiajai bendraujant su vaiko teisių apsaugos specialiste dėl mokyklos nelankymo priežasčių.“
Pasak teismo, smurtą kentusi mažametė buvo pasimetusi, dėl savo jauno amžiaus neturėjo patirties, dėl elgesio – kitų asmenų nepalaikymo, jautė prieštaringus jausmus savo tėvui, dėl ko ir dvejojo kreiptis pagalbos.
„Kaltinamojo kaip tėvo meilė ir įtaka nukentėjusiajai, ją stabdė bei sulaikydavo nuo pranešimų apie patirtą smurtą, – nurodė teismas. – Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek jos motina pripažįsta, kad jos ryšys su dukra buvo silpnas ir tam įtakos turėjo kaltinamojo veiksmai bei žodžiai nukentėjusiajai. Neturėdama ryšio, pasitikėjimo mama, nukentėjusioji buvo likusi situacijoje, kad smurtaujantis kaltinamasis buvo vienintelis asmuo, su kuriuo ji turėjo ir galėjo gyventi, dėl ko draugėms ir sakė, jog geriau kentės nei kreipsis į mamą. Tai ir lėmė, kad nukentėjusiosios išgyvenimai bei kaltinamojo neteisėti smurtiniai veiksmai ilgą laiką buvo slepiami, kol kaltinamasis nepasielgė brutaliai, po ko nukentėjusioji nusprendė išeiti iš kaltinamojo namų ir kreiptis į mamą.“
Baudžiamojoje byloje surinktus duomenis įvertinęs teismas taip pat pabrėžė, kad mažametės tėvas prieš savo dukrą sistemingo psichologinio ir fizinio smurto veiksmus atliko tiesiogiai nukreipdamas juos į nukentėjusiąją, suprato, jog ši patirs skausmą ir neigiamus išgyvenimus, jai sukels nesunkias sveikatos sutrikdymo pasekmes.
„Nuketėjusioji dėl neteisėtų tėvo veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ji kentė fizinį skausmą, patyrė beviltiškumo jausmą, pablogėjo jos psichologinė būsena, atsirado nepasitikėjimas savimi, uždarumas, nesaugumas bei emociniai sunkumai, dėl ko jai buvo konstatuoti sveikatos sutrikdymai, kas sukėlė realų pavojų jos fiziniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui“, – teismas pabrėžė, kad tėvo elgesys suformavo nukentėjusiajai tam tikrą nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą, kuris gali išlikti ir sulaukus pilnametystės. Dėl to jis savo dukrai privalės sumokėti 2 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.
Teismas taip pat vyrui skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo metams. Šiuo laikotarpiu jis privalės dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, siekiant keisti smurtinį elgesį, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
| Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
