Šiais mokslo metais sunkiausi darbai nudirbti – pakartotinėje sesijoje egzaminus beliko išlaikyti maždaug 800 abiturientų, kurie dėl pateisinamos priežasties anksčiau to padaryti negalėjo.
Panašu, kad egzaminą pavyko išlaikyti ir Vyriausybei. Tiesa, ne 100 procentų.
„Iki tol, kol mokytojai nesiryžo streikuoti, apskritai tie tempai buvo lėtesni už infliaciją“, – savo vertinimą LNK žinioms pateikė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) vadovaujantis Andrius Navickas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog atnaujinus ekonomines projekcijas, įvertinus, kiek tikėtina atlyginimai augs šiais metais, koks bus vidutinis atlyginimas 2024 metais, yra numatomos papildomos lėšos.
Pasiskolinus, mokytojų algoms didinti Vyriausybė pridėjo 32 milijonus eurų.
„Mokytojų atlyginimai augs 15,5 procento“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Kitaip tariant, nuo rugsėjo vidutinis pedagogų darbo užmokestis sieks 130 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio, kaip ir yra numatyta nacionaliniame susitarime.
„Turime supranti, kad ne kiekvienam mokytojui tiek tas atlygis ir pasieks dėl įvairių priežasčių“, – tikino naujai paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Tačiau profsąjungos primena, kad reikalavo ne tik daugiau pinigų, bet ir mažesnio darbo krūvio, bei aiškesnės atlyginimų sistemos. O sprendimų negirdėti iki šiol.
„Etatų struktūra taip ir lieka iki šiol mažai kam suprantama. Jeigu ne švietimo sistemos žmonėms, tai apskritai nesuprantama“, – tikino A. Navickas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas pabrėžė, jog Vyriausybei tą patį kartoja jau trečius metus ir prašo ištaisyti klaidas.
„Nes realiai bendruose ugdymo planuose numatytos valandos neatitinka Vyriausybės nutarime finansuojamų valandų“, – teigė jis.
Be to norima, kad atlyginimai ir toliau nuosekliai didėtų.
„Mūsų netenkina tai, kas yra susitarta partijų nacionaliniame susitarime susitarta. O susitarta, kad iki 2030 metų atlyginimai išlieka tame pačiame statuse, tame pačiame lygyje. Mes tai traktuojame kaip atlyginimų įšaldymą. Vyriausybė taip netraktuoja“, – LNK žinioms sakė E. Milešinas.
O Vyriausybė siūlo, kad atlyginimai didėtų tik tiek, kiek vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.
„Tai jau yra šimtai milijonų eurų. Todėl bet kokie papildomi sprendimai, matyt, turėtų būti vertinami su valstybės biudžeto galimybės“, – tikino finansų ministrė G. Skaistė.
Ir kol kas jokių susitarimų dėl tolesnio algų didinimo imtis neketinama. Tuo metu profsąjungos skaičiuoja, kad per artimiausius šešerius metus vidutinis mokytojo uždarbis turėtų siekti 135 procentus vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Jeigu taip žiūrėtume, tai skaitine išraiška atrodo tik kaip 5 procentų padidėjimas. Bet realiai įvertinant tai, kad bus imamas ne bendras visų mokytojų vidutinis darbo užmokestis, tai tas padidėjimas yra gerokai didesnis“, – tikino E. Milešinas.
Prezidento pasiūlymas
Savo metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda dėl mokytojams tenkančio krūvio ir klasių formavimo atsakomybę siūlė perleisti savivaldybėms.
„Savivaldybės labai drąsiai nori atsakomybės priimti sprendimus kažkokiu, kurie nukrypsta nuo tinklo taisyklių.
Bet kuomet yra klausimas – o kas turėtų finansuoti tuos savivaldybių savarankiškus sprendimus, tuomet atrodytų, jog tarsi finansuoti vis tiek turėtų centrinė valdžia“, – savo vertinimą pateikė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Tam nepritaria ir profsąjungos.
„Man toks vaizdas, kad tas savarankiškumas pasireiškia taip – duokit mums pinigus ir nesikiškite, ką mes norime, tą ir darome“, – kalbėjo LŠMPS vadovas E. Milešinas.
Esą savivaldybės ir taip nevykdo savo įsipareigojimų. Mat ir dabar turi galimybes perskirstyti mokinių srautus, ar formuoti mažesnes klases, finansuojant savo biudžeto lėšomis.
„Tikrai kyla klausimas, kada vienoje savivaldybėje, tame pačiame mieste yra 3–4 gimnazijos, viena iš jų yra pergrūsta, o kitose – mokinių per mažai. Ir savivaldybės prašo tas mažesnėse gimnazijose leisti formuoti mažesnes klases. Imkite ir perskirstykite tuos mokinius, juk niekas to nedraudžia“, – ragino E. Milešinas.
Mokytojams atlyginimai šiemet yra didinami antrą kartą, sausį jie kilo 10 procentų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: