Kontroversiškiausiai vertinamas G.Furmanavičiaus karjeros periodas susijęs su darbu akcinėje bendrovėje “Žemprojektas”, kurioje jis nuo 1992 iki 1997 metų užėmė generalinio direktoriaus postą. “Žemprojekto” pavadinimas kauniečių sąmonėje giliai įsirėžė vienoje gretoje su EBSW koncernui priklausiusios investicinės bendrovės “Kauno holdingo kompanija” (KHK) vardu.
KHK centrinė būstinė ne tik buvo įsikūrusi “Žemprojekto” patalpose, bet privatizacijos vajaus metu KHK net nusipirko “Žemprojekto” akcijų ir faktiškai valdė šią bendrovę. 1995 metų pavasarį, kai prasidėjo KHK krizė, kauniečiai indėlininkai, tikėdamiesi atgauti pinigus, apgulė “Žemprojekto” pastatą.
Būtent pagal G.Furmanavičiaus pasirašytą “Žemprojekto” ieškininį pareiškimą Kauno apygardos teismas 1995 metų liepos 21 dieną KHK iškėlė bankroto bylą. Tai yra, bendrovė pareikalavo bankroto savo savininkams, kurie tuo metu jau nebesugebėjo susidoroti su indėlininkų reikalavimais grąžinti pinigus.
Šio ieškinio pretekstu tapo 33 tūkstančiai litų, kuriuos KHK įsiskolino “Žemprojektui” už patalpų nuomą. Būtent dėl šio ieškinio ir paskelbtos bankroto bylos sustojo fizinių asmenų, kuriems KHK negrąžino indėlių, civilinių ieškinių nagrinėjimas.
Fiziniai asmenys su savo ieškiniais buvo nustumti kone į eilės galą. Indėlininkai tokį “Žemprojekto” “ėjimą žirgu” įvertino kaip sąmoningą sąmokslą, nukreiptą prieš jų interesus.
KHK nuo 1992 iki 1995 metų iš gyventojų surinko 344,3 mln. litų. Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262,9 mln. litų ir sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų palūkanų. Tad po KHK žlugimo indėlininkai neatgavo beveik 80 mln. litų.
Pažįsta daugybę žmonių
Užvakar po daugiau nei keturias valandas trukusių derybų su premjeru Algirdu Brazausku ir Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu Prezidentas vietoje anksčiau siūlyto artimo V.Uspaskicho bičiulio Viktoro Muntiano vidaus reikalų ministru skyrė G.Furmanavičių. Prieš tai V.Adamkus ir G.Furmanavičius kalbėjosi telefonu.
Paprašytas paaiškinti, kaip jam pavyko per pokalbį su Prezidentu pastarąjį įtikinti dėl savo biografijos švarumo, G.Furmanavičius “Kauno dienai” sakė: “Nemanau, kad tai aš Prezidentą tuo įtikinau. Aš manau, kad tą informaciją dėl mano biografijos jis gavo ne iš manęs, nes aš buvau jau anksčiau įrašytas galimų Darbo partijos kandidatų į ministrus sąraše, kuris buvo pateiktas turbūt visoms institucijoms.”
G.Furmanavičius teigia neabejojąs, kad specialiosios tarnybos išnarstė jo biografiją ir nieko kompromituojančio nerado: “Aš pats savo biografijoje nematau nė vieno fakto, kuris galėtų man sukliudyti užimti bet kokias pareigas. Tuo labiau nematau reikalo abejoti Prezidento sprendimu. Jis jau tikrai atsižvelgė į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos tokiam sprendimui.”
Paprašytas apibūdinti, kokie ryšiai prieš dešimt metų siejo jį su koncernu EBSW ir jo vadovais, G.Furmanavičius dar kartą pakartojo nematąs savo biografijoje nieko, kas galėtų jam kliudyti “užimti bet kokias pareigas”. Panašiai būsimasis ministras išsisuko ir nuo klausimo apie jo santykius su EBSW vadovu Gintaru Petriku: “Matote, aš jau 43 metus gyvenu Kaune, tad pažįstu be galo daug žmonių”.
Neprisimena, kam priklausė bendrovė
G.Furmanavičius tvirtina, kad garsusis ieškinys, pagal kurį KHK iškelta baudžiamoji byla, buvo normalus ir teisėtas bendrovės žingsnis, kuriuo nesiekta specialiai pakenkti indėlininkams.
“Aš buvau “Žemprojekto” administracijos vadovas ir turėjau atstovauti “Žemprojekto” interesams. Ir aš manau, kad bet kuris vadovas mano vietoje būtų padaręs tą patį”, - sakė G.Furmanavičius.
Priminus, kad KHK valdė “Žemprojekto” akcijas, G.Furmanavičius kiek sutriko: “Ten, suprantat... Dabar aš iš tikrųjų nepamenu, kaip ten buvo. Ten lengva tuos dalykus pasitikrinti rejestro skyriuje”.
“Kauno dienai” suabejojus, ar galima pamiršti, kam priklausė bendrovė, kuriai teko vadovauti, G.Furmanavičius atsakė: “Matote, kiek aš prisimenu, kai vyko privatizacija už čekius, “Žemprojekto” akcijas pirko fiziniai asmenys. O paskui ten vyko įvairūs persiskirstymai. Aš ir pats savo akcijas, kurias turėjau, irgi pardaviau”.
Prieš tapdamas “Žemprojekto” vadovu, G.Furmanavičius 1990-1992 metais dirbo komercijos direktoriumi bendrovėje “Tricon”, kuri vėliau irgi įsipainiojo į keistą kredito istoriją. 1994 metų liepą “Tricon” be jokio užstato, laidavimo ar turto įkeitimo gavo 1 mln. JAV dolerių kreditą iš EBSW priklausiusio Komercijos ir kredito banko.
Kreditas buvo skirtas žaliavoms ir įrangai pirkti, tačiau jau po trijų savaičių šie pinigai grynaisiais buvo įnešti į KHK kasą “laikinam apyvartinių lėšų papildymui”. KHK žlugus, “Tricon” pinigų neatgavo ir jų bankui, kuris vėliau irgi bankrutavo, negrąžino.
Gandų nekomentuos
“Tai buvo gamybinis kooperatyvas, paskui pagal įstatymą perregistruotas į uždarąją akcinę bendrovę. Mes gaminome lengvosios pramonės produkciją ir ją pardavinėjome. Tai buvo sportiniai kostiumai, trikotažo gaminiai ir daug kitų įvairių dalykų”, - sakė G.Furmanavičius, paprašytas prisiminti bendrovę “Tricon” ir savo darbą joje.
G.Furmanavičius tvirtino negalįs atsakyti į klausimą, kokie ryšiai “Tricon” siejo su EBSW: “Ta bendrovė egzistavo dar tada, kai EBSW net nebuvo. Tai buvo kooperatyvų veiklos pradžia ir aš šioje bendrovėje dirbau samdomu darbuotoju. Jokių verslo interesų su niekuo neturėjau. Išėjau dirbti į “Žemprojektą” 1992 metų liepos 7-ąją ir nežinau, kaip ten kas toliau buvo”.
G.Furmanavičius tvirtino nieko negirdėjęs ir apie kredito istoriją: “Nieko nežinau. Pavyzdžiui, “Žemprojekte” jokių istorijų su kreditais niekada nėra buvę”.
Būsimasis ministras nepanoro komentuoti ir politinių oponentų įvertinimų jo atžvilgiu. Antradienį vienas iš konservatorių lyderių Jurgis Razma G.Furmanavičių tiesiai šviesiai įvardijo kaip “vieną iš EBSW strategų”.
“Ar tikrai nekomentuosiu tokių gandų. Šiandien pasiskaičiau internete komentarus apie save. Manęs jau net juokas nebeima. Pavyzdžiui, vieni žurnalistai, perskaitę tuos komentarus, paskambino dėl mano sūnaus. Neva jis turi problemų dėl narkotikų. Čia jau yra smūgis žemiau juosmens. Aš tiesiog nenoriu komentuoti gandų, nes nei kaltinimai, nei jokia baudžiamoji byla man niekada nebuvo iškelta. Tai apie ką mes šnekame?” - piktinosi G.Furmanavičius.
Žurnalistų paklaustas, ką darys, kad JAV sulaikytas G.Petrikas būtų kuo greičiau pargabentas į Lietuvą, G.Furmanavičius atsakė visais atvejais darysiąs viską, “kad kuo daugiau teisingumo būtų Lietuvoje, neišskiriant nė vieno atvejo”.
G.Furmanavičius taip pat neigė žinias apie jo sąsajas su buvusiu krepšinio komandos “Žalgiris” savininku Šabtajumi Kalmanovičiumi: “Jokių reikalų su Š.Kalmanovičiumi neturėjau. Jis buvo savininkas komandos, kurios aš buvau atstovas spaudai”.