„Prezidentė sprendimą priims artimiausiu metu“, – po valstybės vadovės susitikimo su G. Surpliu sakė jos vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.
Anot patarėjos, per susitikimą daugiausiai kalbėta apie derybas dėl vienodesnių europinių tiesioginių išmokų žemdirbiams. Taip pat aptartas žemės įsigijimo skaidrumas ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų konsolidacija arba jų funkcijų peržiūrėjimas.
G. Surplys žurnalistams teigė, kad tapęs ministru stengtųsi, jog žemės ūkis Lietuvoje būtų modernus, o gyvenimas kaime taptų madingu.
„Turime ieškoti galimybių, kad žemės ūkis mūsų būtų modernus. Kalbu apie žemės ūkio modernizavimą, naujų rinkų paiešką. Taip pat kalbu apie kaimo plėtrą. Mes labai smarkiai turime padirbėti su priemonėmis ir įvaizdžiu, kad vėl būtų madinga gyventi kaime“, – sakė G. Surplys.
Jo teigimu, jeigu taptų žemės ūkio ministru, pagrindinis jo iššūkis bus derybos dėl vienodų tiesioginių išmokų žemdirbiams iš Europos Sąjungos (ES).
„Mums labai svarbu užsitikrinti, kad Europos Sąjungos sąlygos tiems žemdirbiams, kuriems Lietuvos žemės ūkis yra garbės reikalas, būtų kuo palankesnės. Tai pirmasis ir svarbiausias prioritetas“, – kalbėjo G. Surplys.
Jis tvirtino, kad pats jokių sąsajų su žemės ūkiu neturi.
„Aš esu nanoūkininkas, turiu aštuonis arus, ant kurių ir gyvenu, ir čia yra visos mano sąsajos su žemės ūkiu. Aš labai tikiu, kad profesionalas ministras, tai pirmiausia turi būti profesionalas vadybos, diplomatijos ir politikos srityje“, – teigė G. Surplys.
Jis sakė, kad bus nepriklausomas nuo „valstiečių“ frakcijos Seime ir jos lyderio Ramūno Karbauskio.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad taip (būsiu nepriklausomas – BNS). Šiuo metu dirbu regioninės politikos baruose. Nereikėtų sakyti, kad nebūna tų skambučių ar tų vizitų. Visi puikiai žino, kad tai, kas yra teisinga, teisėta, dėl to galime kalbėtis, o kur reikėtų kaip nors pažeisti taisykles arba susitarimus, tai aš tikrai nesu tas žmogus, į kurį reikėtų kreiptis“, – argumentavo kandidatas į žemės ūkio ministrus.
G. Surplys sakė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu tapo 2015 metais.
„Pagalvojęs, kad tai yra įdomi vadinamojo trečiojo kelio alternatyva Lietuvai, kai ši partija pradėjo reikšti savo ambicijas eiti į valdžią, pirmiausia nuėjau pasikalbėti su Ramūnu Karbauskiu. Tai vis tiek yra įdomi figūra. Pasikalbėjęs pamačiau racionalų būdą, nemažą porciją to idealizmo. Vėliau pasikalbėjęs su kitais žmonėmis, tikrai pagalvojau, kad tai yra partija, galinti įnešti naujų vėjų“, – tvirtino G. Surplys.
Pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis pateikė jo kandidatūrą prezidentei.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas apie atsistatydinimą paskelbė, kai sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių. Jis turėtų dirbti iki birželio.
G. Surplys sakė, kad jam būtų nekorektiška vertinti B. Markausko istorijos.
37 metų G. Surplys iki 2017 metų pradžios, kai tapo vidaus reikalų viceministru, yra dirbęs prezidentės D. Grybauskaitės kalbų rašytoju, užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėju, Lietuvos karo akademijos dėstytoju. Jis su „valstiečiais“ kandidatavo į Seimą 2016 metų rinkimuose, 11 metų dirbo vyresniuoju komunikacijos vadovu viešoje įstaigoje Jungtinis techninis sekretoriatas.
G. Surplys Lietuvoje yra studijavęs politikos mokslus, o Jungtinės Karalystės Birmingemo universitete – diplomatiją.
Vidaus reikalų ministerijoje G. Surplys yra atsakingas už regionų plėtrą, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų administravimą, asmens dokumentų išrašymą ir migraciją.
Vyriausybės narius ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentė.