Lenkijoje šiemet už visus vaikus (išskyrus pirmąjį) kas mėnesį iki jų pilnametystės nutarta mokėti 500 zlotų (113 eurų) išmokas. Taip tikimasi pagerinti demografinę šalies padėtį. Kokius rezultatus duos lenkų eksperimentas, kol kas dar neaišku, tačiau ekonomistas R. Kuodis sako pakankamo pagrindo didelei sėkmei nematantis.
Ekonominis išsivystymas – natūralus kontraceptikas
Paklaustas, ar didesnės ir ilgiau mokamos išmokos galėtų būti kelias Lietuvai, gerinant jos demografinę padėtį, R. Kuodis sako, kad žiūrėti į vaiko turėjimo sprendimą iš ekonominės perspektyvos įmanoma.
„Akivaizdu, kad geriausias kontraceptikas yra ekonominis išsivystymas, nes jis ganėtinai stipriai keičia vaiko turėjimo sąnaudų ir naudos santykį. Primityvesnėse žemės ūkio ekonomikose vaikas nėra didelė našta, nes jis nesiekia didelių mokslų, laukuose padeda nuo ankstyvo amžiaus, iš esmės tokiu būdu pats save pramaitindamas.
Moderniose, išsivysčiusiose šiuolaikinėse visuomenėse vaikas labai daug kainuoja – iki pilnametystės reikia leisti į mokyklą, vėliau – į universitetą ar koledžą. Vaikas nori socializuotis, siekia statuso – jam reikia naujų drabužių, „kiečiausių“ telefonų ir tai virsta didelėmis išlaidomis. Patys tėvai, esant didesniam ekonominiam išsivystymui, teikia pirmenybę tokiems maloniems užsiėmimams, kaip poilsis, kelionės, o vaikai hedonistinei gyvensenai tik trukdo“, – aiškina ekonomistas.
Pasak pašnekovo, poreikį turėti daugiau vaikų sumažino ir socialinės apsaugos institucionalizavimas.
Dėl išmokų įtakos gimstamumui – daug klaustukų
Anot R. Kuodžio, dosnesnės išmokos vaikams (bandymai pakeisti sąnaudų ir naudos santykį), kaip gimstamumo skatinimo priemonė, yra neatmestina, tačiau svarbu skaičiuoti, kas gali būti veiksmingiausia.
„Vokiečiai sako, kad svarbiausia yra paskatinti pirmo vaiko gimimą šeimoje, o antras, didelė tikimybė, atsiras ir pats, nes su pirmu vaiku atsiranda tėvystės džiaugsmas. Su antruoju – masto ekonomija, kai gali panaudoti tas pačias vaiko auginimo žinias, drabužius, baldus.
Lenkų sprendimas buvo skatinti antrojo vaiko atsiradimą. Žinoma, visuomenei neužtenka vieno vaiko šeimoje, kad ji nemažėtų, tačiau bus įdomu stebėti, kokius rezultatus duos šis lenkų eksperimentas. Tik svarbu pastebėti, kad laikini eksperimentai gali nepadidinti bendrojo vaikų skaičiaus, o tik perkelti vaikų gimimą į tą laikotarpį, kada taikomos tam tikros skatinančios priemonės“, – tikina R. Kuodis.
Ekonomistas primena, kad panašaus eksperimento būta ir Lietuvoje, kai būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūtė keitė išmokų vaikams tvarką.
„Ji greičiausiai tik paankstino vaikų gimimą, o tuo pačiu buvo sukurtos sąlygos piktnaudžiavimui: kuomet išmokos buvo susietos su algos dydžiu, buvo laikinai pasididinami atlyginimai. Taigi buvo sudarytos sąlygos laikinam bumui, bet greičiausiai jis perkėlė vaikus iš ateities į „Blinkevičiūtės metus“ ir politikai galėjo pademonstruoti, kad jų siūlytos priemonės veikia. Nors jos išmušė milijardinę skylę „Sodros“ biudžete“, – sako ekonomistas.
Savo ruožtu VDU Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė pažymi, kad dėl išmokų poveikio gimstamumui skatinti yra atlikta labai daug tyrimų, nes šis klausimas aktualus visoms išsivysčiusioms šalims.
„Užtikrintai teigti, kad yra tiesioginis ryšys tarp išmokų ir paramos šeimoms veiksmingumo, niekas negali, tačiau tam tikros įtakos išmokos gali turėti. Tiesioginės išmokos yra rizikinga priemonė: didinant šias išmokas, gali gausėti socialiai silpnų šeimų.
Labiau apsirūpinusioms šeimoms išmokos nėra svarbios, nes paprastai valstybės negali skirti tokio dydžio išmokų, kad labiau pasiturinčioms šeimoms jos būtų veiksmingos“, – kalba ekspertė.
Pasak R. Kuodžio, žmonės reaguoja į ekonominius stimulus, bet nereikia pervertinti jų reikšmės: „Jei žmonės suplanuoja, kad turės vieną vaiką, o ministrė pasiūlo už tai „riebią“ premiją, tai žmonės paankstins vaiko gimimą, bet nuo to vaikų nepadaugės arba tikrai ne tiek, kiek tikimasi.“
Didesnės išmokos įmanomos, o kas po to?
Paklaustas, ar Lietuva būtų pajėgi mokėti didesnes išmokas vaikams, R. Kuodis sako, kad biudžetas nėra „Dievo duotas“, todėl visuomenė gali susitarti, kokį jį turėti.
„Visuomenė gali nuspręsti daugiau lėšų skirti šiems tikslams, tačiau kol kas mes galynėjamės su Rumunija pagal biudžeto mažumą ir be rimtos mokesčių reformos iš tos paskutinės vietos neišeisime.
Jei neišeiname iš tos paskutinės vietos, atsiranda labai daug didelių dilemų – ar marinti badu mokslininkus, ar pensininkus ir daugiau lėšų skirti jaunoms šeimoms. Tai – labai rimtos įtampos, politikai turės šį klausimą kaip nors spręsti“, – kalba pašnekovas.
Pasak R. Kuodžio, ekonominiais receptais neįmanoma priversti žmonių gimdyti vaikus: „Galime pabandyti juos paskatinti, sudaryti sąlygas, bet ekonominis išsivystymas vienareikšmiškai neigiamai veikia demografiją. Tai – ne tik Lietuvos problema. Nelabai aišku, kokios jėgos gali pakeisti tą pusiausvyrą. Įmanoma paskatinti gimstamumą itin didelėmis išmokomis, tačiau tuo viskas nesibaigia: tuos vaikus kažkaip reikia išlaikyti Lietuvoje, o tai nelabai sekasi.“
Sąlygų derinti darbą ir šeimą sudarymas – veiksmingiau
Pasak V. Stankūnienės, tiesioginės išmokos yra vienos mažiausiai reikšmingų paramos šeimai priemonių, tuo metu netiesioginės išmokos yra vertinamos kur kas geriau, veikia tikslingiau.
„Tai – įvairios vaiko priežiūros, mokymosi, būsto subsidijos. Tačiau visi tyrimai vienareikšmiai rodo, kad geriausiai veikia darbo ir vaikų auginimo derinimo užtikrinamas.
Pirmoji to dalis – gerai apmokamos ir parankios vaiko priežiūros atostogos. Ši sritis Lietuvoje sutvarkyta gerai. Antra darbo ir šeimos derinimo dalis – vaiko priežiūros paslaugos, ypač ankstyvojoje vaikystėje. Jei čia pasiekiamas geras prieinamumas ir kokybė, priemonė yra veiksminga. Taip pat svarbios lanksčios užimtumo formos. Kai šios dalys tarpusavyje dera, jos turi teigiamos įtakos gimstamumui skatinti“, – tvirtina pašnekovė.