Kritiškiausia situacija buvo 2004 m.
Kaip teigiama Demografinių tyrimų instituto leidinyje „Demografija ir mes“, ekonomikos nuosmukiai nevienodai veikia gimstamumą skirtingo išsivystymo šalyse. Išsivysčiusiose industrinėse, poindustrinėse šalyse, kuriose gimstamumas jau yra žemas, kai šeimos turi galimybę kontroliuoti vaikų skaičių ir jų gimimo laiką, gimstamumas jautriau reaguoja į ekonomikos raidos ciklus.
Anot straipsnio autorių, Vlados Stankūnienės, Aušros Maslauskaitės, Marės Baublytės, krizių metu didėjantis ekonominis ir užimtumo neapibrėžtumas, mažėjančios pajamos verčia poras permąstyti, kada ir kiek vaikų susilaukti. Atsakydamos į klausimą „kada?“ poros atideda sprendimą „geresniems laikams“. Tai lemia gimstamumo mažėjimą, tikėtina, laikiną ir, tikėtina, lengvesnį gimstamumo atsigavimą pokriziniu laikotarpiu. Svaresnių demografinių pasekmių turi porų atsakymas į klausimą „kiek vaikų susilaukti?“ Noras turėti mažiau vaikų lemia ilgalaikį gimstamumo smukimą.
„Vertindami Lietuvos gimstamumo kitimą 1990–2010 m., matome, kad gimstamumo lygio kreivės forma atkartoja ekonomikos ciklo svyravimus su vienų–dvejų metų atsilikimu. Kaip ekonominių krizių aidas, kiek pavėlavęs atsikartoja gimstamumo lygio kritimas, o ekonomikos pakilimai sulėtina gimstamumo mažėjimą ar net atsikartoja situacijos gerėjimu. 1991–1994 m. BVP mažėjimą gimstamumo kritimas vijosi su maždaug dvejų metų atsilikimu. Tada suminis gimstamumo rodiklis krito nuo 2,03 iki 1,57.
Panašiai atsitiko ir po 1999 m. ekonominio nuosmukio, kai 1996–1999 m. stabilizavęsis gimstamumas nuo 2000 m. vėl nėrė žemyn. 2002–2004 m. gimstamumas pasiekė žemiausias reikšmes, įvardijamas „žemiau nei žemu gimstamumu“, kai suminis gimstamumo rodiklis nukrito žemiau 1,3“, - teigia mokslininkės.
Anot jų, dabartinė ekonominė krizė net sustabdė dėl įvairių veiksnių (atidėtų gimdymų kompensacinio efekto, ekonomikos augimo bumo, išskirtinių šeimos politikos priemonių) 2006–2009 m. vykusį gimstamumo kilimą. 2010 m. vaikų gimė mažiau nei 2009 m.
Gimstamumui turi įtakos kokių darbų mažiau – vyrų ar moterų
Vis dėlto ekonominės krizės smagratis nevienodai užkabina įvairių gyventojų grupių sprendimus susilaukti vaikų. Kaip rodo tyrimai, išsilavinusios ir profesinės karjeros siekiančios moterys krizės metu linkusios atidėti gimdymus, o žemesnio išsilavinimo ir dar praradusios darbą moterys dažnai būtent krizės metu pradeda lauktis kūdikio.
Jaunesnes moteris krizė verčia iš esmės persvarstyti vaikų susilaukimo scenarijus, nes šios dar gali atidėti gimdymus ir tai daro. Jei ekonominė krizė labiau didina vyrų nedarbą, bendras gimstamumo lygis krinta greičiau, jei moterų – lėčiau arba net didėja. Tai ypač būdinga visuomenėms, orientuotoms į tradicinius lyčių vaidmenis.
Kaip rodo įvairūs tyrimai, prieš dvidešimt metų prasidėjusį labai spartų gimstamumo mažėjimą Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, nulėmė daug įvairių tarpusavyje susipynusių veiksnių (ekonominių, socialinių, kultūrinių, demografinių). Tarp jų yra beveik prieš dvidešimt metų prasidėję ilgalaikiai šeimos transformacijos (šeimos kūrimo ir vaikų gimdymo atidėjimo vyresniam amžiui) veiksniai. Svarbūs buvo ir iki šiol dar tebejuntami paveldėti veiksniai (būsto trūkumas ir pan.).
Be to, pirmaisiais pertvarkų metais labai svarbūs buvo transformaciniai veiksniai (ūkio nestabilumas ir nuosmukis, perėjimas prie rinkos santykių, esminiai pokyčiai darbo rinkoje). Reikšmingas gimstamumo mažėjimo veiksnys buvo ir tebėra intensyvi jaunimo migracija.