„Kaista. Manau, kad tai jau yra tokia fazė, kur sunku kalbėti apie politinę kultūrą, bet iš esmės klausimas yra atviras. Mano supratimu sprendimas yra tik vienas – diskusija ir tam tikras darbo pasidalinimas. Tas yra akivaizdu. Tą galiausiai verčia svarstomų klausimų pobūdis“, – sakė į politiką pasukęs buvęs politologas, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata.
Jo vertinimu, keliami klausimai dėl atstovavimo EVT yra pagrįsti ir racionalūs.
„Mano supratimu, sprendimas yra tik tarpusavio pagarbos ir kompromiso paieška“, – sakė R. Lopata.
Politiko vertinimu, bėda, kad „kai kam iš Prezidentūros vien klausimų kėlimas atrodo, kad tai yra tam tikrų galių apribojimas valstybės vadovui“.
„Klausykite, Konstitucijoje gi nėra įtvirtinta, kad prezidentas vadovauja Vyriausybės posėdžiams. Kaip ir Vyriausybė negali vadovauti prezidentui jo kompetencijos klausimais. Šiuo atveju yra natūralūs svarstymai dėl EVT, liečiantys vidinius reikalus, už kuriuos yra atsakingos Vyriausybės“, – dėstė R. Lopata.
Politikas mato, kad kol kas susitarti nepavyksta, ir tiesiog galvojama, kad tai yra ne konstituciniai klausimai, o galių žaidimai.
„Man atrodo , kad susipainiojimas tarp šių dviejų klausimo pobūdžių neleidžia priimti kompromisinio varianto, kuris iš principo atitiktų mūsų konstitucinės sandaros logiką“, – svarstė R. Lopata.
Jo nuomone, civilizuotoje politikoje tinkamiausias kelias būtų sėsti už stalo ir kalbėtis.
„ Iš televizijos ekrano arba feisbuko puslapių kautis neberacionalu“, – sakė R. Lopata.
Lopata: Grybauskaitė šiek tiek pervertino savo gebėjimus
Politikas svarstė, kad šalies lygiu svarbiausia geriausiai išnaudoti savo potencialą arba galimybes.
„Matėme, kad prezidentė Grybauskaitė šiek tiek pervertino savo gebėjimus užsienio politikoje. Viena iš priežasčių buvo apsisprendimas tik jai vienai dalyvauti EVT“, – sakė R. Lopata.
Jo nuomone, vienas ryškiausių tų pavyzdžių yra susijęs su Ukrainos klausimu.
„Tai yra nesugebėjimas vesti šito klausimo europiniame kontekste. Ta situacija, kai 2013 metais, mūsų pirmininkavimo pabaigoje, susirinko visa Europos viršūnė. Tuo metu sprendėsi Ukrainos klausimas, ir mes nesugebėjome perteikti to, kokie realūs procesai vyko Ukrainoje, ir koks buvo Rusijos vaidmuo. Manau, kad tai yra pervertinimas savo gebėjimų užsienio politikos srityje.
Tokių klausimų galima surasti ir daugiau. Bet tai yra praeitis. Nesinorėtų , kad kova dėl galios eilinį kartą atskleistų gebėjimų stoką vienoje arba kitoje srityje. Institucijų bendradarbiavimas leistų išvengti tokių dalykų“, – sakė R. Lopata.
Kirkilas: manau, kad tai yra blogai Lietuvai
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas, buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas blogai vertina dabartinę situaciją, susidariusią tarp Seimo ir Prezidentūros.
„Manau, kad tai yra labai blogai ir Lietuvai. Dėl tokių dalykų vadovai paprastai turėtų susitarti po kiekvienų naujų rinkimų. Bet, kaip matau, nėra tariamasi, iš karto yra gana stipriai susipriešinta, dabar nei viena pusė nenori nusileisti. O iš tikrųjų klausimų čia yra“, – sakė G. Kirkilas.
Jis pats teigė dabar nežinąs, ar, „tarkime šitoje neformalioje EVT dėl socialinio ramsčio, kuris yra labai svarbus, ar prezidentas laikysis Vyriausybės paruoštos pozicijos“.
„Tai, ką kalba ponia Skaisgirytė, ji irgi nėra visiškai teisi. Kad ir šitoje EVT dėl socialinio ramsčio, A. Merkel nedalyvauja, o dalyvauja socialinės apsaugos ministras. Šalys narės kiekvieną kartą gali spręsti, ką jos siunčia. Tai yra ne problema. O tai, kad atsiunčiamas kvietimas, kvietimas yra tik mandagumo gestas“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Priminė Lenkijos situaciją
Politikos senbuviui dabartinė situacija atrodo kaip visiškai nereikalingas karas, kuris jam neprimena 2007-2008 m. Lenkijos situaciją.
„Tada dar buvo leidžiama dalyvauti EVT ir prezidentams, ir premjerams. Dalyvaudavau su Valdu Adamkumi. Mes pasisakydavome atitinkamais klausimais – prezidentas dėl užsienio politikos, saugumo, man likdavo visi kiti.
Tuo metu buvo septynios ar aštuonios pusiau prezidentinės valstybės – Lietuva, Lenkija, Suomija, Rumunija, Kipras ir pananšiai. Po to, kai pačioje EVT įvyko konfliktas tarp prezidento Kaczynskio ir išrinktojo premjero Tusko, EVT nusprendė, kad ji neturi aiškintis šalių narių vidaus reikalų. Todėl nuo 2008 m. buvo priimtas sprendimas, kad šalys narės pačios apsisprendžia, kas jas atstovauja EVT“, – pasakojo G. Kirkilas.
Dabar, pasak jo, EVT absoliuti dauguma yra Vyriausybių vadovai. Tai yra logiškai.
„Prancūzijoje, pavyzdžiui, prezidentas „de facto“ yra vyriausybės vadovas, ir dar – kelios likusios. Lenkiją, kuri pagal Konstituciją ir išsidėstymą yra arčiausiai mūsų, atstovauja premjeras. Grįžtant prie mūsų situacijos, ją vertinu blogai. Pirmiausia turi prezidentas ir premjeras patys išsiaiškinti, sutarti ir priimti sprendimą“, – sakė G. Kirkilas.
Politikas priminė, kaip susiklostė situacija, kad prieš tai buvusiomis kadencijomis (po to, kai į EVT jau galėjo vykti tik vienas iš valstybės vadovų) šalį tokiame formate atstovaudavo D. Grybauskaitė.
„Prezidentė D. Grybauskaitė tuo metu buvo remiama konservatorių, jie sutarė. (…) Atėjus kitoms Vyriausybėms, A. Butkevičius taip pat nutarė užleisti šitą poziciją, po to – S. Skvernelis. Dabar įvyko rinkimai, būdamas prezidentu, pirmiausiai tarčiausi dėl šito. Aš nežinau, ar jie bandė tartis. Man atrodo, kad apskritai nelabai vyksta susitikimų tarp prezidento ir premjerės“, – sakė G. Kirkilas.
Kubilius priminė istoriją
Konservatorius, europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius priminė istoriją, kaip viskas vyko po to, kai nebeliko galimybės į EVT vykti abiem – ir premjerui, ir prezidentui.
„Neturiu čia ką daug pasakoti, atėjo nauja tvarka. Iki tol važiuodavome ir kartu su prezidentu V. Adamkumi. Užtekdavo vietos ir prie derybų stalo, ir prie vakarienės abiem.
Vėliau, tai kaip tik sutapo su D. Grybauskaitės išrinkimu, prasidėjo nauja tvarka, atėjusi pagal naujas sutartis, kad važiuoja tik vienas į posėdį. Pirmas dalykas, kadangi mes pergyvenome sudėtingą globalios finansų krizės laikotarpį, man atrodė, kad Lietuvai būtų naudingiau, kad važiuotų D. Grybauskaitė, kuri turėjo visiškai šviežios patirties iš buvimo Europos biudžeto komisare, žinojo visus Briuselio koridorius, pažinojo visus svarbius žmones“, – pasakojo A. Kubilius.
Kartu politikas prisiminė, kad ir po to buvo posėdžių, kur jis važiuodavo.
„Aš neprisimenu tų tvarkų, kaip dabar čia skelbia prezidentas G. Nausėda, kad, jeigu jau vienas važiuoja, tai ir važiuoja į visus posėdžius. Kažkaip man tas neįstrigo, nes bent į kelias EVT teko važiuoti ir man. Mes tą geranoriškai sutardavome“, – sakė A. Kubilius.
Siūlo Nausėdai asmenines ambicijas padėti į šalį
Politikas akcentavo, kad, sprendžiant tokius klausimus, svarbiausias faktorius yra tai, kas yra naudingiau Lietuvai.
„Ne tai, ar prezidentas dabar labai nori važiuoti, ar premjerė nori važiuoti, tie asmeniniai norai neturėtų būti svarbūs. Esminis klausimas yra, kas būtų naudingiau Lietuvai. Kai matau, kokie klausimai dabar yra svarstomi, ir žinodamas ir I. Šimonytės, ir G. Nausėdos patirtį, manau, kad Lietuvai naudingiau būtų elgtis taip, kaip elgiasi absoliuti dauguma kitų ES valstybių, kai į EVT deleguoja važiuoti premjerus. Nes yra svarstomi klausimai dėl vakcinų, socialinių ateities perspektyvų“, – sakė A. Kubilius.
Jo nuomone, šiuo atveju valstybės vadovui reikėtų padėti į šalį asmenines ambicijas.
„Būtų gerai, kad ir prezidentas sugebėtų savo asmenines ambicijas šiek tiek padėti į šoną, ir ramiai svarstytų, kas yra naudingiau Lietuvai. Ir pabandytų atsakyti į klausimą, kodėl kitas valstybes absoliučia dauguma atstovauja premjerai, o ne prezidentai“, – kalbėjo A. Kubilius.
Politikas neatmeta, kad gali tekti ieškoti teisinių būdų problemai spręsti.
„Jeigu čia taip nesispręs, tai turbūt reikės ieškoti kažkokių teisinių sprendimų, rašyti įstatymą, aiškiai apibrėžti, kas atstovauja, ir jį svarstyti. Nes čia nėra asmeninės garbės ar negarbės reikalas. (…) Čia yra vienas iš valstybės valdymo klausimų: kuriam atstovaujant būtų Lietuvai geriau“, – sakė A. Kubilius.
Politikas užsiminė, kad ir pats prezidentas gali imtis iniciatyvos ir prašyti išaiškinimo dėl šios situacijos iš Konstitucinio Teismo.
„Klausimas yra tik labai paprastas: ar prezidentas, kuris galvoja, kad jis vienas tik gali spręsti, ir toliau važiuoti su niekuo nesiaiškindamas, ar jis nepagalvoja, kad kartais jo tokie sprendimai neatitinka Lietuvoje galiojančių teisės aktų? Nes nėra tokių teisės aktų, kurie pasakytų, kad tik prezidentas gali atstovauti Lietuvą EVT.
Kaip tik priešingai, yra teisės aktai ir konstitucinis aktas dėl Lietuvos narystės ES, kuris išvardina, kaip yra rengiamos Lietuvos pozicijos, ir sprendžiami visi klausimai, susiję su tomis pozicijomis, tame tarpe ir atstovavimas. Ten prezidentas net nėra paminimas. Yra kalbama apie Vyriausybę, Seimo komitetus, bet apie prezidentą tas aktas nieko nekalba. Prezidentas turi teisę net ir pats kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir iškelti šitą klausimą: ar tai nėra kažkokia teisės spraga, kuri nėra užpildyta, ir todėl kyla daug nesusipratimų?“, – sakė A. Kubilius.
Plačiau apie konflikto priešistorę galima paskaityti čia.