Viena tokių temų – civilių gyventojų ginklavimasis. Nevienareikšmiškų pasisakymų šia tema girdime periodiškai, tačiau prie situacija pakeisiančių išvadų taip ir nėra prieinama. Ginklų klasifikacija Lietuvoje bei išskirtinės teisės disponuoti pavojingiausiomis šaudyklėmis. Ir kuo skiriasi civilių ginklavimasis Lietuvoje lyginant su JAV?
Pradžioje pakalbėkime apie šalį, į kurią lygiuojamės ir svajojame, kad Lietuvoje būtų taip kaip ten. Ne, tai ne Estija. Pakalbėkim apie Ameriką. Tik šį kartą apie tą jos pusę, į kurią niekas nenori lygiuotis, nes ten, kaip pasakytų Algirdas Paleckis, – savi tikrai šaudo į savus. Kaip žinia, šioje šalyje galiojantys įstatymai leidžia civiliams ginkluotis į valias. Tačiau lengvai prieinami ginklai neretai tampa skaudžių tragedijų priežastimi. Apie masines žudynes JAV girdėjote visi.
Iki šiol daugiausiai aukų buvo nusinešusios pernai birželį Orlando gėjų klube vykusios šaudynės, kai žuvo 49 žmonės. Tačiau šis „rekordas“ ilgai neišsilaikė. Spalį Las Vegase per muzikos festivalį ginkluotas šaulys nusinešė 58 žmonių gyvybes. Ne mažiau rezonanso sulaukė lapkričio 5-osios tragedija bažnyčioje Teksase, kur buvo nužudyti 26 žmonės – tarp jų ir vaikai. Ir tai tik pora garsiausiai nuskambėjusių masinių žudynių atvejų pastaraisiais metais. Pora... Iš trijų šimtų septynių, registruotų Jungtinėse Valstijose vien šiemet.
Stebėtis tokiu intensyvumu mažų mažiausiai naivu, nes oficiali statistika rodo, kad Amerikoje civiliai turi tiek ginklų, kad užtektų kiekvienam vyrui, kiekvienai moteriai ir kiekvienam vaikui. Ginklą – o dažniausiai ginklų – ten turi kas trečias gyventojas. Dažnas esate girdėjęs mitą, kad Amerikoje nuėjęs į bet kurią parduotuvę gali nusipirkti pakelį kefyro, kilogramą riešutų sviesto ir porą revolverių. Žinoma, taip nėra. Kefyro ne visur rasi. Visa tai, aišku, jau esate ne kartą girdėję. Kaip ir žodžių junginį „The Second Amendment“. 1791 metais į JAV Teisių Bilį buvo įrašyta antroji konstitucijos pataisa, ginanti amerikiečių teises turėti ginklą. Tai buvo padaryta su ta mintimi, jog ginkluoti žmonės niekada nebijos savo valdžios ir išlaikys šalį laisvą. Be to, tada Amerikoje buvo labai daug laukinių žvėrių, nuo kurių naujakuriams reikėjo gintis.
Idėja teisinga – prieš ginkluotą visuomenę sunkiau surengti represijas ar apriboti jų teises. Taip buvo sukurtas puikus paradoksas. Valdžia negali jėga atimti žmonių ginklų, nes žmonės turi ginklų.
Tik trys pasaulio konstitucijos pabrėžia žmonių teisę turėti ginklus. Meksika, Gvatemala ir Jungtinės Valstijos. Bet tik Valstijose nėra jokių sudėtingų ginklo įsigijimo sąlygų. Todėl turbūt nenuostabu, kad amerikiečiai, patys sudarydami vos 4 procentus pasaulio gyventojų, namuose laiko net 42 procentus viso pasaulio civilinių ginklų! Bet čia pas mus su tuo nieko naujo. Vienas procentas Seimo narių ūkininkų valdo tikrai ne vieną procentą visų žemių.
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad ginklai pas civilius savaime yra blogai. Bet kuris ginklų entuziastas pasakys, kad tai yra hobis ir sportas. Tačiau iš šiemet Amerikoje registruotų 53 tūkstančių incidentų su ginklais, gynybiniais tikslais ginklą žmonės panaudojo vos 1700 kartų.
Turbūt, dauguma jų – ginantis nuo kitų ginkluotų žmonių. Taip, civiliai Amerikoje turi įsigiję daugiau nei 300 milijonų ginklų. Reikia pripažinti, kad dauguma šių ginklų nėra panaudojami darant nusikaltimus. Apklausus net pačius aršiausius ginklų aktyvistus, paaiškėja, jog dauguma jų net iškilus pavojingai situacijai nepuola šaudyti į visas puses. Sako, kad užtenka ginklą tiesiog parodyti ir viskas išsisprendžia. Čia kaip jautiesi sveikesnis vien todėl, kad ant palangės turi obuolį, o spintoje – bėgiojimo batelius.
Didžiausi šaudyklių advokatai Amerikoje yra NRA – „National Rifle Association“, lietuviškai „Nacionalinė šaunamųjų ginklų asociacija“, įkurta 1871 metais su tikslu „skatinti ir raginti ginklais šaudyti mokslo tikslais“. Nuo to laiko NRA taip išsiplėtė, kad turi galią daryti įtaką kongreso nariams. Organizacija, kasmet išleidžianti 250 milijonų dolerių ir vienijanti nuo 3 iki 5 milijonų narių, kasmet sudaro kongreso narių reitingą, viešai juos sužymėdama nuo A iki F pagal jų „draugiškumą ginklams“. Šis reitingas daro didelę įtaką ir gali kai kuriems kongreso nariams kainuoti postą – kovoti su ginklais kartais reiškia… šauti sau į koją.
Iš kur NRA turi tiek pinigų? Jos nariai turi mokėti nario mokestį, bet didesnė dalis gaunama iš suaukotų pinigų. Organizaciją taip pat remia ginklų gamintojai. Kas, tiesa, visai nenuostabu: NRA nuolat palaiko ir bando prastumti ginklų įsigijimą ir nešiojimą palengvinančius įstatymus, pavyzdžiui, teisę viešose vietose nešiotis nepaslėptą ginklą. Net 35 valstijose nešiotis ginklą atvirai yra visiškai legalu.
O kaip kitos šalys? Vienos labiausiai ginkluotų Europos šalių – Serbija, Suomija ir Norvegija. Nors skaičiai skirtingose statistinėse lentelėse svyruoja, bet paveikslą gaunam panašų. Tuo metu, kai JAV 100 žmonių tenka maždaug 110 ginklų, Serbijoje atitinkamai 60, Suomijoje ir Norvegijoje maždaug po 30. Dabar galvojate, kodėl Serbijoje nevyksta masinės šaudynės? Deja, vyksta. Tereikia pasitelkti Google ir ekranas pradeda mirgėti nuo pranešimų. Suomijoje irgi ne sykį vyko šaudymai mokyklose, o apie Breiviko išpuolį Norvegijoje turbūt irgi visi prisimena. Beje, šovinius Breivikas siuntėsi iš Amerikos, nes negalėjo jų įsigyti savo šalyje. Akivaizdu, vienos valstybės kreivi įstatymai paveikia ir kitas. Tiesa, reikia paminėti, kad suomiai ir norvegai labiausiai kenčia nuo psichinės sveikatos problemos. Tai, kai ginklus sudedi su prasta psichine sveikata, gaunasi ne pats geriausias rezultatas.
O dabar nusitaikykim į save. Kaip Lietuvoje su ginklais? Statistinėse Europos lentelėse esame viena iš mažiausiai šaunamųjų ginklų turinti valstybė. Pas mus tokios tradicijos, kad brolis prieš brolį, ar vyras prieš žmoną mieliau eina su kirviu, o ne su „Smith & Wesson“. Apie santuoką sakoma „Pradžioje meiliai, paskui peiliai“, o ne „Pradžioje meiliai, paskui „Glock 17“. Masinės šaudynės kol kas, laimė, vyksta tik penktadienio vakarais, kai klubuose geltonkasės mergelės šaudo akimis į užsieniečius. Tyrimų duomenimis, iš tūkstančio gyventojų Lietuvoje ginklą turi septyni. Čia kalbame ne apie kariuomenę, policiją ir Lietuvos banką. Čia kalbame apie civilius gyventojus.
Kas gali įsigyti ginklą Lietuvoje? Medžioklei ar sportui – asmenys nuo 18 metų. Pistoletą ar revolverį savigynai – nuo 23 metų, ilgąjį ginklą (arba tiesiog šautuvą) savigynai – nuo 21 metų. Asmuo, norintis gauti leidimą ginklui, turi būti nepriekaištingos reputacijos. Reikia pabrėžti, kad įstatymas priekaištą reputacijai turi tik tada, jei esi padaręs nusikaltimą, už kurį maksimali bausmė yra didesnė nei 3 metai kalėjimo. Lietuvoje ginklų kontrolės tvarka laikoma viena griežčiausių Europoje. Bet ir mes turime juodų dėmių. Lietuvoje garsiai nuskambėjo dvi masinių žudynių istorijos.
1998 metais Širvintų rajone Draučių kaime vienas gyventojas medžiokliniu šautuvu nušovė aštuonis žmones – beveik visus to kaimo gyventojus. Šiemet, kovo mėnesį, Kauno rajone apsaugininku dirbantis vyras nušovė savo motiną, tėvą, senelę, dėdę ir sužeidė senelį. Abiem atvejais žudikai panaudojo legaliai turimus ginklus. Abiem atvejais žudikai turėjo psichikos problemų. Štai čia į paviršių lendą ylos iš sistemos maišo.
Prieš gaudamas leidimą, žmogus turi pasitikrinti pas psichiatrą. Užpildyti klausimyną. Tačiau niekas negali užtikrinti, kad tame klausimyne žmogus nemeluoja. Juk nuo psichikos sutrikimų nepakyla temperatūra, neparausta gerklė. Patys psichiatrai pripažįsta, kad kai kurių sutrikimų pastebėti neįmanoma – žmogus vieną dieną gali atrodyti visai sveikas ir adekvatus, o kitą dieną jau nebe. Realiai visas patikrinimas yra tik pasidomėjimas, ar nesigydei kada paliegusios psichikos. Psichiatrui privaloma pristatyti ir charakteristiką iš darbovietės arba, jei žmogus nedirba, iš savo seniūnijos. Gerai pagalvojus, ką seniūnija gali žinoti apie žmogaus charakteristiką.
Kai kalbama apie leidimus ginklams Lietuvoje, nepamirškime ir kitos statistikos. Vis dar esame įvardijami kaip labiausiai gerianti ir dažniausiai besižudanti šalis. Ar tikrai tokių „hobių“ apimtai tautai reiktų lengvai dalinti ginklus? Lietuvis – ūkiškas žmogus. Jeigu daiktą namuose turi, tai jį ir naudoja.
Aišku, viskas nusidažo įvairesnėmis spalvomis, kai pradedama galvoti ne tik apie asmeninę savigyną, bet apie visą krašto gynybą. Nes vien Kauno „Žalgirio“ snaiperiai šalies neapgins. Dėl šios priežasties Lietuvos ginklų kontrolės įstatyme yra išimtis, kad Šaulių sąjungos nariai gali turėti ginklus, priskiriamus galingiausiai kategorijai, kurias disponuoti išimtinę teisę turi kariuomenė, policija ir Lietuvos bankas. Tikslas labai aiškus – jeigu ateis priešiška kariuomenė, bus kas iššauna tą šūvį, kurio taip trūko keturiasdešimtaisiais. Taigi, jei norima namie laikyti galingą ginklą, tiesiog reikia įstoti į Šaulių sąjungą.
Svarbiausias klausimas paprastas – ar ginklų paplitimas tarp civilių yra saugumo garantas, ar tai didina žiaurių nusikaltimų tikimybę? Statistiką matėte, išvadas kiekvienas galite pasidaryti pagal savo nostalgijos „CounterStraikui“ lygį, arba atsižvelgdami į tai, kaip stipriai kasdien stovint Vilniaus kamščiuose norisi ką nors nušauti. Galime pasidžiaugti, kad nemažai problemų su savižudybėmis, alkoholiu ir visuomenės psichine sveikata turinčioje Lietuvoje kol kas šaudynės netapo kasdienybe.
Apie ginklų kontrolės įstatymą ir numatomas pataisas jame plačiau sužinosite naujausiame laidos „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“ epizode.
Pilną „Laikykitės ten“ laidą žiūrėkite čia: https://youtu.be/lszITZmA7Jk
Visą pokalbį su Gabrieliumi Landsbergiu galite žiūrėti „Laisvės TV“ YouTube kanale arba paspaudę šią nuorodą – https://youtu.be/gaHy1-8CNJo