Vertinant racionalumo požiūriu, tokį žingsnį galima suprasti, tačiau misijos pajėgumai buvo sustiprinti dėl karo Ukrainoje, o konfliktas ten tęsiasi, todėl NATO veiksmus logiškai paaiškinti sunku. Tarp aiškinimų buvo ir toks, kad tai – žinia Rusijai, jog NATO nenori eskaluoti konflikto, tačiau Baltijos šalys – NATO valstybės ir jų gynyba bus užtikrinta.
2014-ųjų gruodis. Nyderlandų naikintuvai, teikiantys pastiprinimą Šiauliuose dislokuotoms ir oro policijos misiją vykdančioms Portugalijos ir Kanados pajėgoms, virš Baltijos jūros perima grupę Rusijos karinių lėktuvų.
Tai – tik vienas iš daugiau kaip pusės tūkstančio atvejų vien tik 2014-iais, kai NATO pajėgos lydėjo šalia Baltijos šalių sienų skrendančius Rusijos bombonešius, transportinius lėktuvus, naikintuvus. Šie metai – ne išimtis, fiksuota jau daugiau kaip trys šimtai tokių atvejų.
Šiuo metu Baltijos oro erdvėje patruliuoja net 16 aljanso naikintuvų, tai – keturis kartus daugiau nei įprasta NATO oro policijos misijai. Naikintuvų skaičių aljansas padidino praėjusiais metais, Rusijai aneksavus Krymą, eskaluojant ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
Tačiau aljansas praneša, kad nuo rugsėjo Baltijos šalyse policijos misiją atliks 8 naikintuvai. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad naikintuvų buvo daugiau nei reikėjo. Pirma, jų lieka vis tiek dvigubai daugiau nei NATO pradėjus oro policijos misiją Baltijos šalyse, antra, 8 esančių naikintuvų visiškai pakanka užtikrinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės apsaugą.
„Šitas, sakyčiau, kosmetinis sumažinimas tikrai nekeičia esmės. (Naikintuvų skaičius – red.) vis tiek yra didesnis nei buvo pradžioje, be to, jų yra daugiau negu pakankamai efektyviai vykdyti šitą misiją“,– sakė L. Linkevičius.
„Oro policijos misija nėra mažinama, yra mažinamas oro policijos sustiprinimas. Oro policijos misija, kaip buvo Šiauliuose pagrindinėje bazėje, taip ir lieka. Tik kuriam laikui buvo ženkliai sustiprinta pati oro policijos misija, o dabar, kadangi pagrindinės bazės naikintuvai ir pastiprinimas iš Emario bazės susitvarko su tomis užduotimis, kurios yra, buvo nuspręsta racionaliai naudojant lėšas sumažinti pastiprinimą“,– sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Teigiama, kad aljansas, peržiūrėjęs rezultatus, pamatė, jog tokias pajėgas laikyti Baltijos šalių oro erdvės kontrolei nėra tikslinga, todėl perskirstomi resursai, o tai leis tikslingiau paskirstyti ir pajėgumus Baltijos šalyse.
Šiuo metu NATO planuose – keturi naikintuvai, kaip įprasta, Šiaulių karinėje bazėje, dar keturi – Estijoje, o papildomų naikintuvų į Lenkiją nebebus siunčiama. Tačiau nepaisant to, kad oro policijos misijos sustiprinimas ir mažinamas, sąjungininkai savo įsipareigojimų ginti Baltijos šalis grėsmės atveju neatsisako. Užsienio reikalų ministro teigimu, Baltijos šalių oro policijos misija – tik didelio paveikslo fragmentas. Paveikslo, kuriame puikiai matomi NATO įsipareigojimai savo narėms.
„Mums svarbios yra tos priemonės, dėl kurių buvo sutarta Velse. Visas paketas: tai ir štabų atsiradimas mūsų teritorijose – nuo rudens ir Lietuvoje, ir dar penkiose šalyse atsiras NATO štabai, kurie planuos pajėgumų dislokavimą krizės atveju, ypatingai – greitojo reagavimo pajėgų dislokavimą, taip pat planuos ir įvairias pratybas. Bus dislokuojama, jau yra sprendimas, apie 250 sunkiosios technikos vienetų visame regione“,– vardijo L. Linkevičius.
Pasak L. Linkevičiaus, sunkioji ginkluotė – tankai „Abrams“, šarvuočiai „Bradley“, kita karinė technika turėtų Lietuvą, Latviją ir Estiją pasiekti jau artimiausiu metu.
Rugsėjį Baltijos šalyse, Rumunijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje pradės veikti ir NATO vadavietės, kurių pagrindinis tikslas – rūpintis aljanso įkurtų greitojo reagavimo pajėgų, kurios skirtos ginti užpultą sąjungininkę, perdislokavimu. Atgrasyti Rusiją turi ir nuo praėjusių metų Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos rotuojamos JAV pėstininkų kuopos, be to, mūsų šalyje nuolat vyksta įvairios karinės pratybos, į kurias savo karius atsiunčia net ir tokios šalys kaip Portugalija ar Vengrija.
Ne paskutinėje vietoje ir NATO Žemės stebėjimo sistemos projektas, kuriame dalyvauja Lietuva. Pagal šį projektą tiek virš Lietuvos, tiek virš Europos jau 2017-iais skraidys bepiločiai orlaiviai, kurie, įsiplieskus kariniam konfliktui, teiktų duomenis apie priešą, galimus taikinius. Kitais metais, galbūt, jau paaiškės ar Baltijos šalys imsis ir kitų savo oro erdvės gynybos priemonių.
„Trys Baltijos šalys sutarėmė, kad mes kartu atliksime studiją dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų vystymo regione kartu su mūsų strateginiais partneriais, tad bendra apsauga yra pakankamai stipri. Mes iš tikrųjų labai adekvačiai reaguojame į tą situaciją, ir Lietuvos apginamumas, ir atgrasymas (nuo jos – red.) yra šiandien yra pakankamas“,– tikino J. Olekas.
Tokios pačios nuomonės ir ginkluotės ekspertas. Jo teigimu, pagrindinis aljanso tikslas yra gynyba, o ne ginklų kaupimas, jų demonstravimas, ką daro Rusija, ypač – Kaliningrado srityje. Ekspertas įsitikinęs, NATO ir toliau rodo savo įsipareigojimą ginti partneres ir, kilus grėsmei, tikrai nepaliks jų vienų.
„Rusijai pakankamai stipri žinia siunčiama su amerikiečių kuopos rotavimu, su sunkiosios ginkluotės išdėstymu Rytų Europoje, su nauju NATO štabo atidarymu, taip pat ypatingai stipri žinia buvo išsiųsta Lietuvos kariuomenės vado, kuris padarė karinį vertinimą dėl Lietuvos kariuomenės ginklavimosi sunkiąja ginkluote. Aš manau, NATO adekvačiai reaguos į grėsmę, jei grėsmė išaugs. Aš esu tikras – čia bus ne tik naikintuvai, bet ir priešlėktuvinės raketos, ir tankai, ir laivynas“,– tvirtino ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.
Lietuva ginkluojasi ir pati. Vykdomi ginkluotės pirkimai, sugrąžinta privaloma karo tarnyba, pirmieji šauktiniai į kareivines įžengs jau rudenį. Nuosekliai didinamas ir kariuomenės finansavimas. Planuojama, kad kitąmet jis pasieks pusantro procento BVP, tai – beveik dvigubai daugiau nei buvo prieš porą metų.
Tai reiškia, kad Lietuva pamažu artėja prie vis žadėto, bet taip niekada ir nepasiekto 2 procentų BVP gynybos biudžeto, kurį įsipareigojo pasiekti, kai daugiau nei prieš dešimtmetį stojo į NATO.