Kodėl ir kam jos gali apsireikšti? Atsakydamas į šį klausimą kunigas primena pirmąjį Dievo įsakymą: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“. Anot jo, piktosios dvasios dažnai apsėda tuos, kurie padaro šią nuodėmę, o retkarčiais jos gali pasireikšti ir tiems, kurie yra jautresni. Nors kartais tai tėra haliucinacijos ir įsivaizdavimai, neturintys nieko bendro su kitu pasauliu.
Ar mirusio artimojo siela gali klaidžioti savo namuose?
„Mirus močiutei kurį laiką su šeima girdėdavome, kaip ji vakarais atrakina ir užrakina duris. Būdama gyva ji kas vakarą taip tikrindavo kiemą: atrakindavo duris, apžiūrėdavo, ar viskas gerai, užrakindavo ir nueidavo miegoti“, – pasakoja DELFI kalbinta mergina. Ar gali būti, kad močiutė po mirties vis dar vaidendavosi savo namuose?
„Jei tai girdi ne vienas žmogus, galima galvoti, kad tai – ne haliucinacijos. Bet tokiu atveju, tai ne žmogaus siela, nes žmogaus siela po mirties eina į Dievo teismą ir čia nebegrįžta. Jokiu būdu. Niekada, – tvirtino kunigas-egzorcistas. – Gali būti, kad šiuo atveju veikia piktosios jėgos. Jos paprastai imituoja žmogaus buvimą.“
A. Valkauskas teigia, kad tuo metu, kai miršta labai artimas žmogus, aplinkiniai pasidaro labai jautrūs. „Tokiu metu žmogus pasidaro labai jautrus ir piktoji dvasia gali tuo pasinaudoti suimituodama kažką. Kartais per sapnus kažko prašo, kartais pasigirsta. Ji taip imituoja buvimą, kad žmogų padarytų priklausomu. Tokiu būdu žmogus, kai kažko prisiklauso, pasidaro labai priklausomas nuo tokių reiškinių, jiems suteikia reikšmę, dedikuoja, pradeda kažkokius ritualus, tiesiog praranda asmeninę laisvę“, – kalbėjo kunigas-egzorcistas ir pridūrė, kad laisvę praradęs žmogus atsiduria pavojuje.
Kada mirusio žmogaus siela patenka į Dangų?
Dažnai kalbama, kad mirusio žmogaus siela į dangų patenka per septynias dienas po mirties. Esą tiek laiko siela vis dar bando gyventi savo įprastą gyvenimą Žemėje. Tačiau kunigas tokią teoriją neigia teigdamas, kad siela iš karto keliauja į Dangų.
„Katalikiškas mokymas sako, kad siela iš karto keliauja į Dangų, nesiblaško. Pakritusių ar paklydusių sielų nėra, – tvirtina A. Valkauskas. – Nesvarbu, ar siela savižudžio, ar ne.“
Kunigas tvirtina, kad Žemėje gyvenantį žmogų saugo angelai sargai, taip pat gali apsireikšti ir piktosios dvasios, o įvairias teorijas apie galimus vaiduoklius ar vis dar neišėjusių sielų apsireiškimus vadina tiesiog vertinimais, atėjusiais iš ezoterinio pasaulio.
Iš tiesų, ezoteriniuose leidiniuose galima rasti teorijų, kad ne visos sielos nukeliauja į dangų. Esą tų, kurie buvo labai prisirišę prie gyvenimo ir neigė pomirtinį gyvenimą, į Dangų taip ir nenukeliauja, o tampa šmėklomis ar vaiduokliais.
Blogį sėjusių ar mirties metu daugiau nei keturių piktųjų dvasių apsėstų asmenų sielos, anot ezoterinio mokymo, iš karto keliauja į Pragarą.
Ezoterinis mokymas teigia, kad visų kitų sielos į Dangų nukeliauja praėjus septynioms dienoms po mirties, kai jų iš Dangaus ateina pasiimti „sielos vedlės“ – artimųjų, nukeliavusių į Dangų, sielos.
Visas šias teorijas kunigas-egzorcistas neigia kartodamas, kad mirusio asmens siela iš karto keliauja į Dangų.
Išlydint artimąjį nereikia pulti atrišti rankų ir kojų
Dar viena sena tradicija – prieš uždengiant karsto dangtį, atrišti mirusiojo rankas ir kojas. Teigiama, kad pamiršus tai padaryti, siela negalės nukeliauti į dangų ir klaidžios gyvųjų pasaulyje. Kunigas teigia, kad tai tik prasimanymas.
„Visiškas prietaras. Absurdas. Aš per laidotuves visada sakau, kad neatrašinėtų tų kojų, – teigė A. Valkauskas. – Supus tie šniūrai.“
Kūčių naktį daugelis nė nesusimąstome, kad atliekame šamanišką ritualą
Pati paslaptingiausia naktis metuose – Kūčių. Anot tradicijų, šią naktį prie vieno stalo renkasi ir gyvieji, ir mirusieji, todėl neretai ant stalo dedama ir mirusiems skirta lėkštė, kuri vakarienės metu lieka tuščia, o ir valgiai nuo stalo nakčiai nenuimami. Esą naktį šeimos vėlės sugrįžta ir vaišinasi tais pačiais valgiais.
Tačiau kunigas-egzorcistas A. Valkauskas tvirtina, kad šis paprotys nėra katalikiškas, priešingai – net šamaniškas. „Su katalikybe tai nieko bendro neturi. Tai iš šamanizmo pasaulio“, – tvirtina A. Valkauskas.
Pats pavojingiausias dalykas – bandymas bendrauti su vėlėmis
Internete gausu įvairių patarimų, kaip rengti spiritizmo ženklą ir pabandyti pabendrauti su mirusiųjų sielomis. Tai, kunigo teigimu, pats pavojingiausias žaidimas ir nuodėmė, sulaužanti pirmąjį Dievo įsakymą: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“.
„Tai tiesus kelias į apsėdimą,– tvirtina A. Valkauskas. – Prisikviesi tamsiąsias dvasias, angelų tikrai neprisikviesi. O paskui neaišku, kas bus.“
Vienintelis saugus kelias bendrauti su kitu pasauliu, kunigo teigimu, yra malda ir bendravimas su šventąja dvasia. A. Valkauskas pabrėžė, kad jei žmonės tikrai nuoširdžiai melstųsi, tai žinotų, kas yra šventoji dvasia ir girdėtų, kai ji su jais kalbasi. Ne garsu, o supratimu.
Jis tvirtino, kad bandymas susisiekti su piktosiomis dvasiomis yra toks pavojingas, kad ne visada galima padėti.
Beje, dauguma į piktojo pasaulio kėslus patenka bandydami sužinoti, kas bus ateityje, tačiau kunigas tvirtina: „Žmogui nereikia žinoti, kas bus ateityje. O kam? Kaip Dievas duos, taip bus gerai. Vis tiek visi mirsime“.
Kaip suprasti, kad esi apsėstas?
A. Valkauskas skaičiuoja, kad manančių, jog yra apsėsti, daugėja, tačiau neaišku, kiek iš jų iš tikrųjų yra apsėsti. „Neaišku, kiek įsivaizduoja, kiek neteisingai supranta“, – teigė kunigas.
O kaip suprasti, kad jau esi apsėstas? „Žmogus nelabai gali suprasti, – tvirtino A. Valkauskas. – Tas, kuris galvoja, kad yra apsėstas, dažniausiai būna neramus, apsėdimo dažniausiai nebūna. Žmogus šito dalyko nesupranta.“
Vis dėlto, jis įvardijo bruožą, kuris gali būti vertinamas kaip apsėdimas. „Jei žmogų pykina nuo šventų daiktų, tai jis gali galvoti, kad apsėstas, – teigė kunigas, tačiau iš karto pridūrė, kad nereiktų visiems, skaitantiems šį tekstą, net jei juos ir pykina nuo šventų daiktų, galvoti, kad jie yra apsėsti. – Visokių variantų būna.“
Kaip padėti sau, jei esi apsėstas?
Kunigas-egzorcistas tvirtina, kad apsėstas žmogus pirmiausia pats sau turi norėti padėti. Koks pirmas žingsnis? Bandymas pakeisti savo mąstymą, gyvenimo būdą.
„Egzorcizmą visi per daug sureikšmina. Jis skirtas tam žmogui, kuris pats nori kovoti, bet jau nebepajėgia. Jei pats žmogus nepasikeis, nieko nepadėti, – kalbėjo kunigas. – Visiems atrodo, kad duosi tabletę ir viskas pasikeis, tai neteisingas mąstymas.“
Apsėdimas, anot kunigo, ir yra laisvos žmogaus valios praradimas. „Kai žmogus praranda laisvą valią, būna didžiulės pasekmės, – tvirtino A. Valkauskas ir pridūrė, kad pabėgimui nuo apsėdimo greito kelio nėra. – Metų metai.“
Beje, jo teigimu, net ir kiek pasitraukusi piktoji dvasia gali sugrįžti, jei žmogus visiškai nepasikeis. „Lengvai niekad nevyksta, – teigė A. Valkauskas, kalbėdamas apie apsivalymą nuo apsėdimo. – Kol žmogus nepasikeis, neras gyvenimo prasmės. Žmogus turi atrasti asmeninį santykį su Dievu.“