Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu bendrovės „Vilmorus“ gruodžio 10-18 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. gyventojų neigiamai vertina Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, 13 proc. į ją žiūri teigiamai.
„Toks vertinimas, matyt, bent jau šiuo atveju kyla dėl labai grubių komunikacinių klaidų“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Kinijos įtūžį pernai sukėlė Lietuvos sprendimas leisti šalyje veikti Taivaniečių atstovybei.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
Komunikacija vėluoja
Anot T. Janeliūno, Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė imasi aiškinti sprendimus per vėlai, o viešąją erdvę užpildo kritinė informacija ir priekaištai apie per menką pasirengimą Kinijos atsakui į Lietuvos sprendimus dėl Taivano atstovybės atidarymo.
„Viešoje erdvėje yra daug labai konkrečių priekaištų, kodėl tam tikri sprendimai nebuvo iš anksto parengti, nebuvo verslo atstovai perspėti apie tam tikras pasekmes. Ir visuomenė mato tą kritiką, galbūt, akivaizdžiau užfiksuoja tuos dalykus, kurie yra tiesiogiai susiję su galimomis ekonominėmis pasekmėmis. Ir čia verslo kritika garsiai girdima“, – tvirtino politologas.
Anot jo, statistinis gyventojas iš viešojoje erdvėje dominuojančio fono susidaro įspūdį, jog Taivano atstovybės buvo žalingas Lietuvos verslui ir ekonomikai.
„Užsienio reikalų ministerija bando tai aiškintis jau gindamasi arba akcentuodama, kad ne Lietuva padarė klaidą, o Kinija vykdo agresyvią politiką. Tačiau tas atsakymas yra pavėluotas ir nėra išaiškinta, kodėl Lietuva apskritai pateko į tokią krizinę situaciją. Ta vienpusė, vėluojanti komunikacija, manau, yra viena pagrindinių priežasių, kodėl visuomenė negatyviai žiūri į šią temą“, – sakė T. Janeliūnas.
Jo nuomone, prie neigiamos reakcijos prisidėjo ir pačios Kinijos atsakas į Lietuvos sprendimus, Prezidentūros ir Vyriausybės ginčai dėl atstovybės pavadinimo.
Taivano atstovybę vadina klaida
VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius taip pat įsitikinęs, kad Taivano klausimas labai stipriai paveikė užsienio politikos įvaizdį.
„Lietuva klupo lygioje vietoje, tai buvo visiškai nereikalingas žingsnis. Lietuvos diplomatai parodė gilią nekompetenciją, nenumatė, kokia bus Kinijos reakcija, nors turėjo numatyti“, – BNS sakė K. Girnius.
Jo nuomone, Lietuvos sprendimas pavadinti atstovybę kitaip nei daugelyje šalių buvo didelė klaida.
„Kinija nebūtų patenkinta ir Taipėjaus vardu, bet kai šitaip pristatoma, reikėjo numatyti, kad ją įsiutins“, – teigė politologas.
Pasak jo, prieš atidarant atstovybę derėjo pasitarti su Valstybės saugumo departamento pareigūnais. Taip pat Lietuva turėjo aktyviau diskutuoti su užsienio partneriais ir pasigilinti, kokios galimos pasekmės, tad „aiškiai visiškai nepataikė“.
„Kinija turi ilgą atmintį, 10-20 metų busim blogiečių sąraše. Kinija galvoja šimtmečiais, ne dešimtmečiais“, – teigė politologas.
Įžvelgia ir G. Landsbergio įtaką
Tuo metu pritariančių Lietuvos vykdomai užsienio politikai per metus sumažėjo dvigubai: nuo 61 proc. 2020-ųjų gruodį iki 30 proc. 2021-ųjų gruodį. Nepritariančiųjų dalis išaugo nuo 18 proc. prieš metus iki 47 procentų šį gruodį.
T. Janeliūno manymu, tai galėjo lemti ir paties užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio nepopuliarumas visuomenės apklausose.
„Kada ministerijai vadovauja nepopuliari asmenybė, tai natūralu, kad tai persiduoda ir pačiai užsienio politikai. Šis pokytis, matyt, yra susijęs ir su bendra Vyriausybės politikos vertinimo tendencija: kai krenta Vyriausybės veiklos vertinimas, natūraliai krenta ir visų sričių, neišskiriant užsienio politikos, vertinimas“, – kalbėjo jis.
Politologas sako, kad yra ydinga, jog visuomenės nuomonės apklausos tampa visos užsienio politikos efektyvumo vertinimo rodikliu, nes klausimai neleidžia atpažinti, ar visuomenė tinkamai įsigilinusi į konkrečių užsienio politikos aspektų prasmę, efektyvumą ir naudą.
„Svyruojantys rezultatai neleidžia užfiksuoti, ką iš tiesų prasmingo nuveikė Lietuvos diplomatija. Apklausų naudojimas savo veiklos vertinimui gali būti nebent papildomas, bet tikrai ne pagrindinis rodiklis. Šiuo atveju, ministerija pati susikuria spąstus“, – svarstė jis.
Vis dėlto ekspertas sako nemanantis, kad visuomenės apklausos turėtų būti svarbi priežastis keisti užsienio politikos kryptį.
„Reikia turėti galvoje, kad visuomenė reaguoja dažnai emocionaliai į trumpalaikius įvykius, neturi visos informacijos. Tai yra viena bėdų, kurią galima būtų priskirti mūsų diplomatijai, kad per mažai skiriama dėmesio visuomenės žinių plėtimui, kaip vyksta diplomatinis procesas, kokie yra mūsų nacionaliniai interesai“, – pabrėžė T. Janeliūnas.
Neįvertintas ir Baltarusijos klausimas
Tuo metu K. Girnius sako, kad pasitikėjimui vykdoma užsienio politika veikiausiai įtaką darė ir griežta politika Baltarusijos atžvilgiu, nes tai izoliavo valstybę, sukels nuostolių Klaipėdos uostui bei krovinių vežėjams.
„Dorovės politika turi ekonominių kaštų, į kuriuos valdžios žmonės neatsižvelgia“, – sakė K. Girnius
K. Girniaus teigimu, autoritariniam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai anksčiau bandžius laviruoti tarp Rytų ir Vakarų, dabar jis aiškiai atsisukęs į Maskvą.
Jo teigimu, iš to kyla grėsmė, jog Baltarusijoje ims kilti Rusijos karinės bazės.
Dar vienu ne mažiau svarbiu faktoriumi užsienio politikos vingiuose K. Girnius įvardija diskusijas, kas atstovaus Lietuvai Europos Taryboje.
„Apklausų rezultatų pokytis labai didelis. Ko gero, įtakotas ne tiek prezidento, kiek konservatorių. Prieš metus, kai dar reitingai buvo aukštesni, prezidentas buvo tas pats, o konservatoriai buvo tik ką atėję. Galima spėti, kad jie pablogino“, – svarstė VU TSPMI docentas.