Teisėjas M. Striaukas policijos neblaivus prie automobilio vairo sustabdytas 2020-ųjų gegužės 19-osios rytą, apie 7.40 val., Vilniuje, tada jis įpūtė 0,61 prom. Už tai skirta 800 eurų bauda. Nors prezidentas Gitanas Nausėda norėjo, kad jis būtų atleistas kaip pažeminęs teisėjo vardą, Teisėjų taryba tokiam sprendimui nepritarė ir paliko jį eiti pareigas.
„Teismas daro išvadą, kad teisėjo M. Striauko padaryti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, teisėjas anksčiau drausmine tvarka nėra nubaustas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad teisėjas turėjo ilgametę 15 metų teisėjo darbo patirtį, jo profesiniai gebėjimai ir asmeninės savybės vertinami tik teigiamai“, – tada nusprendė Teisėjų garbės teismas.
Šį sprendimą patvirtino ir Teisėjų taryba, skyrusi tik griežtą papeikimą. Įtakingi teisėjai tuomet kalbėjo, kad dėl šios vienintelės klaidos negalima nubraukti 20 metų M. Striauko darbo, o teisingumas daug neteks praradęs tokį profesionalą.
Pats teisėjas tada aiškino, kad vakare truputį išgėrė, o ryte sėsdamas prie vairo pasielgė neatsakingai. Jis pripažino gegužės 18-osios vakarą su bičiuliu išgėręs du stiklus alaus ir sakė vėliau pakalbėjęs su sodyboje dėl karantino esančia žmona bei su ja apsipykęs. Analizuodamas šį pokalbį jis teigė išgėręs dar 100 ar 200 gramų stipraus alkoholio.
„Dėl to, kad esu teisėjas, dėl to, kad įstatymai suteikia tam tikrų išskirtinių privilegijų, reikalavimų, šiandien aš patiriu tas pasekmes, kurios tikrai yra nelengvos, – aiškindamas savo poelgį ir gresiančias pasekmes tuomet dėstė teisėjas. – Kur yra ta riba, aš netgi būdamas teisėjas, žinodamas teisines normas, šiandien negaliu atsakyti.“
Malonės prašo eiliniai pareigūnai
Teisėjui likus eiti pareigas, šiuo precedentu pabandė pasinaudoti ir kiti pareigūnai. Štai vienas pasienietis 2022 m. liepos 24-osios vidurdienį įkliuvo prie vairo neblaivus, jis į alkoholio matuoklį įpūtė net mažiau nei M. Striaukas – 0,55 prom.
Policija pareigūnui skyrė 800 eurų baudą, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba atleido jį iš darbo už pareigūno vardo pažeminimą. Tokį sprendimą jis apskundė teismui.
Jis aiškino, kad išgėrė vakare draugų vestuvėse ir net nesitikėjo, jog kitos dienos vidurdienį dar negali vairuoti, nes nuo paskutinio pakelto stikliuko buvo praėję 16 valandų.
Pareigūnas sukaupęs daugiau nei 20 tarnybos metų, jis vardino ir kitus savo nuopelnus: daug kartų skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis bei padėkomis, turi valstybinių ir žinybinių apdovanojimų, stojo į atkuriamąją Lietuvos kariuomenę, gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iki Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos 1993 metų rugpjūtį.
Pareigūnas, prašydamas malonės teisme, apeliavo ir į Teisėjų garbės teismo sprendimą, palikusį M. Striauką eiti pareigas.
Išimtys – tik teisėjams
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs pareigūno skundą, paaiškino, kad eiliniams pareigūnams tokios išimtys negalioja.
„Teisėjų garbės teismo praktika nėra laikoma bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu, – dėstoma sprendime – Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Teismų įstatyme (2002 m. sausio 24 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) vartojama formuluotė „Teisėjų garbės teismas“ negali būti aiškinama vien pažodžiui, kaip leidžianti teigti, esą Teisėjų garbės teismas yra teismas, t. y. teisingumą vykdanti institucija, numatyta Konstitucijoje. Vien tai, kad minėtoje formuluotėje yra vartojama sąvoka „teismas“, jokiu būdu nereiškia, kad ši institucija yra teismas. Tai, kad minėta institucija susideda tik iš teisėjų, taip pat nėra pagrindas teigti, jog ji yra teismas.“
Išaiškinusi, kad Teisėjų garbės teismo sprendimai taikomi tik teisėjams, LVAT kolegija savo sprendime vertino, jog bet kokiomis aplinkybėmis vairavimas esant neblaiviam akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės normų ir yra žeminantis pareigūno vardą.
„Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nustatytas lengvas neblaivumas, dėl to jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisėjų kolegija pažymi, jog nustatyto neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui, pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus“, – aiškino teisėjai.
Gelbėja ne visus
Svarbu paminėti, kad M. Striauko istorija – visiška išimtis iš taisyklės. Girtų vairavusių teisėjų – netrūksta. Paskutinis toks – Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis: pernai liepą sukėlė avariją, o į alkotesterį įpūtė 1,71 prom.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla įkliuvo 2021 m. birželio 1-ąją. Jis buvo sustabdytas greitkelyje iš Klaipėdos į Vilnių, jam nustatytas 1,79 prom. girtumas.
Iš pareigų A. Daugėla buvo atleistas, bet su tuo nesutiko ir aršiai bylinėjosi, kad galėtų tęsti teisėjo karjerą.
Iš viso nuo 2010-ųjų Lietuvoje įkliuvo 8 girti vairavę teisėjai, visi jie, išskyrus M. Striauką, buvo atleisti iš pareigų.
Priminė riaušininkai
Teisėjui M. Striaukui suteikta malonė dėmesio centre atsidūrė atvertus istorinę riaušių bylą.
Vienas iš teisiamųjų, Antanas Kandrotas-Celofanas, išreiškė prašymą nušalinti teisėją.
„Man kažkoks pijokas aiškins, kaip gyventi? – žurnalistams piktinosi Celofanas. – Kur Nausėda, čia girti teisėjai važinėja, toliau dirba ir čia viskas gerai.“
Tokiam prašymui pritarė daugiau nei 50 kaltinamųjų, tačiau jis buvo atmestas.
Paskelbus šį sprendimą, kilo rimtas chaosas, 14 kaltinamųjų paliko salę. Už tai jie gali būti nubausti.
