Kad bausmę už įvairius nusikaltimus atliekantys nuteistieji dažnai griebiasi įvairios taktikos siekdami kuo greičiau ištrūkti iš įkalinimo įstaigos, jau yra pripratę tiek įkalinimo įstaigų darbuotojai, tiek teisėjai, nagrinėjantys kalinių skundus, tačiau E. Gorodecko viešai pateiktos abejonės nustebino ne vieną teisininką – kalinys dėl savo nesėkmių apkaltino teisėją.
Po daugiau kaip 2 metų į laisvę išeiti turinčiam E. Gorodeckui galimybę anksčiau palikti įkalinimo įstaigą užkirto Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė – išnagrinėjusi nuteistojo byloje esančią informaciją ji nusprendė netenkinti Pravieniškių kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos teikimo, kuriuo buvo siūloma E. Gorodecką paleisti lygtinai.
„Negalima teigti, jog šiuo metu nuteistasis savo elgesiu jau yra įrodęs, kad daro pažangą, o savo tikslų ateityje sieks išimtinai teisėtais būdais“, – teisėja pažymėjo, jog E. Gorodeckas dar privalo koreguoti jo elgesyje vyraujančius kriminogeninius ir dinaminius veiksnius, nes jo nusikalstamo elgesio teigiama korekcija yra nenuosekli.
Tuo metu kraupioje avarijoje keturis jaunus žmones pražudęs E. Gorodeckas mano, kad jį į laisvę atsisakiusi teisėja yra šališka, nes dirbdama Kaišiadorių teisme nuolat nagrinėja tame pačiame rajone esančio Pravieniškių kalėjimo darbuotojų teikimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo.
„Mano bylą nagrinėjusi teisėja R. Balsevičienė yra šališka subjektyviuoju aspektu, turi išankstinį nusistatymą nagrinėjant bylas, kuriose nagrinėjami laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skundai ar įstaigos teikiami tvirtinti nutarimai dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, – kaltinimų pažėrė kalinys. – Nagrinėdama šias bylas, ji yra tendencinga, todėl toks šališkumas neužtikrino, jog mano byla būtų išnagrinėta nešališkai ir objektyviai.“
Nuteistasis net išsiaiškino, kad teisėja nuo „nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d.“ išnagrinėjo nagrinėjo 97 bylas, kuriose buvo teikiami tvirtinti kalėjimo nutarimai taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems.
„Tačiau tik 4 bylose juos patvirtino, o 93 bylose nepatvirtino, patvirtinti tik 4,12 proc. visų teiktų nutarimų, – nurodė nuteistasis. Ir čia pat pridūrė: – Nesiimu vertinti priežasčių, dėl kurių teisėja turi išankstinį neigiamą nusistatymą nuteistųjų atžvilgiu ir yra tendencinga nagrinėdama tokias bylas, kadangi tokios objektyvios aplinkybės man nėra žinomos ir negali būti žinomos (jos patvirtintų šališkumą objektyviuoju aspektu), tačiau akivaizdu, kad teisėja yra šališka subjektyviuoju aspektu ir tai lėmė, jog ir nagrinėjant mano bylą, atsisakydama tvirtinti nutarimą, vertino ne tai, kas turėtų būti vertinama, sprendžiant klausimą dėl nutarimo tvirtinimo, o tai, kas leistų nurodyti formalias priežastis atsisakyti tvirtinti nutarimą.“
„Šias išvadas patvirtina ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą atlikęs vertintojas, tačiau ir kiti objektyvūs duomenys, o ne teismo subjektyviu vertinimu (nuomone) grindžiamos aplinkybės: aš dirbu pagal specialybę, kurią įgijau atlikdamas bausmę, baigiau ir įgijau profesinį bakalauro laipsnį, šiuo metu studijuoju, dalyvauju socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, esu skatintas, savanoriškai dengiu man priteistus civilinius ieškinius“, – E. Gorodeckas pažymėjo, kad esą padarė akivaizdžią pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Jis nurodė, kad į laisvę išeiti siekė ir anksčiau, tačiau jo lygtiniam paleidimui nepritarė pataisos įstaigos komisija, jis tokių sprendimų neskundė, o kalėjime siekė savo elgesį koreguoti pagal nutarimuose nurodytus reikalavimus.
„Todėl teismo išvados, jog man negali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra nepagrįstos, – apeliacine tvarka skųsdamas teisėjos priimtą nutartį nurodė nuteistasis. – Kyla retorinis klausimas: ką aš turėčiau padaryti, kad teismas tai įvertintų kaip akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką? Man teismas tik deklaratyviai nurodo, kad aš dar galiu mažinti nusikalstamo elgesio riziką (tokie motyvai yra visose teisėjos priimtose ir nurodytose nutartyse), tačiau nenurodo nei vienos priemonės, kaip tą turėčiau padaryti ir kaip turėčiau įvykdyti nurodymą. Teisėjos nutartis yra grindžiama šabloniniais deklaratyviais motyvais, siekiant rasti bet kokias priežastis netaikyti lygtinio paleidimo, o teismas privalo aiškiai, remiantis konkrečiais įrodymais, pagrįsti savo atsisakymą patvirtinti nutarimą, šiuo atveju (kaip ir daugeliu kitų atvejų), atsisakymas tvirtinti nutarimą pagrįstas ne bylos duomenimis, ne įstatymų nuostatų taikymu, o teisėjos išankstiniu nusistatymu prieš nuteistuosius.“
E. Gorodeckas taip pat pabrėžė „aiškiai suvokiantis“, kad „visuomenėje egzistuoja neigiamas nusistatymas prieš nusikalstamas veikas padariusius asmenis ir tai yra pateisinama bei suprantama, tačiau net ir nuteistieji turi teisę, jog jų bylas teismai nagrinėtų be išankstinio nusistatymo ir akivaizdaus tendencingumo, o pačios bylos būtų nagrinėjamos pagal teisės aktuose įtvirtintas taisykles“.
Tačiau dėl baisios avarijos ir kitų nusikaltimų nuteistas E. Gorodeckas yra neteisus – jo apeliacinį skundą išnagrinėjusi aukštesniojo teismo teisėja Indrė Averkienė pažymėjo, kad apylinkės teismo teisėja R. Balsevičienė, atsisakydama patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog „nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu“.
Anot teisėjos I. Averkienės, kurios nutartis yra neskundžiama, apylinkės teismo nutartyje yra nurodyti argumentai, paneigiantys E. Gorodecko skunde nurodytus teiginius.
„Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu bei nesuteikia pagrindo išvadai, kad jį priėmusi teisėja buvo šališka – kiekvienu atveju teismas, spręsdamas tvirtinti, ar ne Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų komisijos nutarimus, vertina konkretų asmenį, jį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį, pastangas pasitaisyti, daromą pažangą ir kitas aplinkybes, todėl tai, kad teisėja spręsdama kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimus priėmė daug daugiau sprendimų netaikyti jiems lygtinio paleidimo, jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti, jog ji yra šališka visų nuteistųjų atžvilgiu ir todėl priimdama sprendimą skundo autoriaus atžvilgiu taip pat buvo šališka“, – aukštesnysis teismas nenustatė, jog Kaišiadorių teismo rūmų teisėja R. Balsevičienė „buvo subjektyviai ar objektyviai šališka, byloje nėra duomenų, kad ji turėjo išankstinę nuomonę ar negalėjo dalyvauti procese“.
Teismas pabrėžė, kad E. Gorodeckas yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant ir šią išvadą turi padaryti teismas, kuriam įstatymo leidėjas suteikė sprendimo teisę tvirtinti laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam ar ne.
Teismo teigimu, kaip matyti iš bylos duomenų, E. Gorodeckas laisvės atėmimo vietų įstaigoje stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.
„Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, apylinkės teismas duomenų vertinimo klaidos nepadarė teigdamas, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, kadangi tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, – nurodė teisėja I. Averkienė. – Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes, kurios pačios savaime nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos minėti teigiami nuteistojo pokyčiai buvo įvertinti ir jis 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis.“
Teismas pabrėžė, kad E. Gorodeckas bausmę atlieka už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo trys žmonės, dar vienas sužalotas žmogus vėliau mirė ligoninėje.
Anot teismo, E. Gorodeckas ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesugebėjo elgtis nepriekaištingai: tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, iš jų du kartus skirtos nuobaudos.
„Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo nuosekliai gerėjantis teigiama linkme“, – teismo teigimu, nuteistasis praėjus net ketveriems metams nuo bausmės pradžios vis dar nesugebėjo laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos.
„Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, – nurodė teismas. – Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, vis dar išliekančius aktualius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius kriminogeninius veiksnius, daroma išvada, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti.“
Delfi.lt primena, kad E. Gorodeckas buvo nuteistas dėl avarijos, kuri įvyko dar 2015 metų vasario 7 d. Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijos Gailiūnų kaimo teritorijoje, kelyje Panevėžys – Pušalotas. Automobilis BMW trenkėsi į medį, iš penkių važiavusiųjų, keturi žuvo (vienas vėliau mirė ligoninėje). E. Gorodeckas, kuriam po avarijos buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas, vienintelis liko gyvas, jis patyrė lengvus sužalojimus.
Po avarijos jis atsisakė duoti parodymus, net nepasakė, ar pripažįsta kaltę, ar jos nepripažįsta. Kai po beveik dviejų savaičių ligoninėje mirė į komą paniręs automobiliu važiavęs jo draugas, kuris vienintelis galėjo papasakoti, kas tą vakarą įvyko, tik tada E. Gorodeckas pareiškė, jog būtent mirusysis sėdėjo prie BMW 730 vairo. Pareigūnai vėliau išsiaiškino, kad tai melas. Tiesa, pirmosios instancijos teismas vėliau vyru buvo patikėjęs ir dėl kaltinimų pražudžius keturis žmones išteisinęs, bet po prokurorų ir nukentėjusiųjų skundų aukštesnysis teismas išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir E. Gorodeckui skyrė realią 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Po šios avarijos, kaip vėliau paaiškėjo, E. Gorodeckas dar du kartus buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, taip pat buvo nuteistas Prancūzijos sostinėje Paryžiuje bei Kaune.