Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad viešai aptarinėjama girto gimusio kūdikio istorija sukels diskusiją Seime apie dar negimusių vaikų apsaugą.
„Manau, kad tai sukels naują diskusiją ir mes turėsime kalbėti apie dar negimusio vaiko apsaugą. Tai yra labai jautrios temos“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Pranckietis, kurį citavo BNS.
Parlamentarė iš socialdemokratų frakcijos, Seimo laikinosios Vaiko gerovės grupės vicepirmininkė Dovilė Šakalienė teigė, kad dar negimusio vaiko apsauga jau yra numatyta Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra ratifikuota Lietuvoje, ir gali būti taikoma tiesiogiai, taip pat – mūsų Vaiko teisių apsaugos įstatyme.
„Pagal Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimą vaikas pradedamas saugoti nuo tada, kai jis gimsta, bet tam tikra apsauga yra teikiama ir iki tol. Vaiko teisių konvencijoje yra rašoma, kad vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat – atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. (…) Mūsų Vaiko teisių apsaugos įstatyme taip pat yra minimas vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principas. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek jam gimus turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“, – akcentavo D. Šakalienė.
Pasak parlamentarės, tokių principų įgyvendinimas yra įmanomas per paslaugų ir pagalbos teikimą vaiko motinai.
„Jeigu, pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos tarnyba gauna pranešimą, kad nėščia moteris vartoja alkoholį arba narkotikus, tai turėtų reaguoti – susitikti su ja ir imtis priemonių. Pagal naująjį įstatymą tarnyba turi vadinamąsias mobilias komandas, kuriose dirba psichologas ir priklausomybių konsultantas. Jie intensyviai dirba 14 dienų. Po to pagalbos teikimą gali perimti inicijuota atvejo vadyba, kur jau dirba savivaldybė, kaip paslaugų teikėja. Galimybių apsaugoti negimusį kūdikį yra“, – sakė D. Šakalienė.
Parlamentarės įsitikinimu, nereikėtų iškart pulti persekioti nėščią moterį, jeigu ji tik paėmė vieną vyno taurę į rankas. Bet tokioje situacijoje, jeigu matai, kad, pavyzdžiui, prie laiptinės nuolat rūko nėščia moteris arba įtari, kad ji girtauja, parlamentarės įsitikinimu, pirmiausia, pilietiškas elgesys būtų pasišnekėti arba nunešti paskaityti straipsnį, kokią žalą toks elgesys daro kūdikiui.
„Pirmas dalykas visuomet yra su žmogumi kalbėtis, nes imtis iškart represinių priemonių yra nelabai žmogiška. Juk negali uždaryti į areštinę nėščios moters arba kaip nors atskirti jos nuo kūdikio, tai reiškia efektyviausias būdas yra paveikti žmogaus sąmoningumą. Tai yra padėti jai suprasti, kad ji daro žalą. Ir, jeigu tai nepadeda, tai kalbėtis su vaiko teisių tarnyba, kad jie galbūt inicijuotų pagalbos jai teikimą“, – sakė D. Šakalienė.
Širinskienė: prievartos mechanizmai paskatintų slapstytis
Valstiečių-žaliųjų frakcijai Seime priklausanti, kuri vadovauja Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Agnė Širinskienė irgi yra įsitikinusi, kad šiuo metu labiausiai trūksta švietimo ir socialinių paslaugų moterims, kurios turi alkoholizmo problemą.
Jos žiniomis, iš Visuomenės sveikatos fondo buvo skirta lėšų vaisiaus alkoholizmo sindromo prevencijos priemonėms. Parlamentarė nepritartų prievartinėms priemonėms, kad būsimas vaikas būtų apsaugotas nuo mamos žalingo elgesio.
„Prievartinės priemonės tokiu atveju skatintų slapstymąsi. Vargu, ar mes norime žmones įstumti į pogrindį. Greičiausiai, turėtume naudoti kitą strategiją, sudarydami joms sąlygas keistis. Tikrai nemanau, kad moterys, kurios laukiasi, piktybiškai geria, kad pakenktų vaisiui. Jos yra priklausomos, ir dėl ligos, dėl priklausomybės, taip elgiasi. Mano galva, pagalba turėtų būti prioritetas“, – sakė A. Širinskienė.
Paklausta, ką jis asmeniškai darytų, jei pamatytų, kur nors mieste rūkančią nėščią moterį, arba pastebėtų, kad tokia moteris girtauja, A. Širinskienė irgi pasakė, kad pirmiausia bandytų pasikalbėti.
„Pirmiausiai, paklausčiau, ar ji nenorėtų pabendrauti su socialiniais darbuotojais savivaldybėje“, – sakė A. Širinskienė.
Psichiatrė: svarbu nemoralizuoti priėjus
Gydytoja psichiatrė, priklausomybių ligų specialistė Vilma Andrejauskienė sutiko, kad bandyti pasikalbėti su žalingai būsimam kūdikiui besielgiančia būsima mama galima, tačiau – klausimas, ar ta, su kuria kalbėsiesi, tave girdės. Vieno recepto, kaip prieiti prie tokio žmogaus, pasak gydytojos, nėra.
„Kiekvienas pasakymas – ar pasakys kaimynė, ar gydantis gydytojas, ar koks nors organizacijos atstovas – jie visi bus teisūs. Tačiau iš to šimto nuorodų, kaip elgtis, tam konkrečiam asmeniui gali tikti iki penkių“, – sakė V. Andrejauskienė.
Gydytoja jautriai sureagavo į naujagimio istoriją Klaipėdoje.
„Vaikas gimė su alkoholinės abstinencijos sindromu. Tas faktas parodo, kokio yra baisumo pati situacija, ir pačios mamos nebaimę – ji gėrė, ir ji pametė baimę. Sako: nepykstame ant ligos, bet pykstame ant elgesio. Yra liūdna, baisu ir žiauru“, – kalbėjo V. Andrejauskienė.
Psichiatrė nebuvo linkusi dalinti vilčių tiems, kurie tiki, kad labai lengvai galima su tokiomis būsimomis mamomis tiesiog pasikalbėti apie problemą.
„Na, pabandykite Jūs pasakyti.. Jeigu pasakysime per moralę, tai bus atsakymas: „koks tavo reikalas?“. Pateiksiu Jums – per kitą pavyzdį, kaip aš tarkime elgiuosi: aš turiu šunį. Jį vedžioju, nešiojuosi maišelius jo gamtinių reikalų tvarkymui. Ir aš matau – eina žmogus, jo šuo padaro gamtinius reikalus, tas šuo – didžiulis, o žmogus švilpaudamas nueina. Pribėgu prie to žmogaus, ir sakau: „tamsta, Jums tikriausiai baigėsi maišeliai, arba pamiršote paimti?“. Jei sakyčiau: „koks Tu negeras, kaip Tu terši gamtą“, tai tiesiog sukelčiau konfliktą. O kai paduodi tą maišelį, tada žmogus sako: „ačiū, atsiprašau“, – pavyzdį, kaip galima spręsti delikačias situacijas pateikė V. Andrejauskienė.
Tačiau, pasak psichiatrės, su girtais žmonėmis – dar kitaip.
„Su girtu žmogumi nelabai pasišnekėsi. Girtas žmogus yra tuo momentu beprotis. Pamėgink girtai sakyti: „kad Tu čia gimdysi“, jeigu matosi. Bet didžioji dalis net pačių artimiausių toms nėštukėms žmonių nežino, kad ta būsimoji mama gimdys už savaitės“, – sakė V. Andrejauskienė.
Visiems entuziastams, kurie mano, kad reikėtų tas mamas kažkur uždaryti nėštumo metu, kad jos negalėtų gerti, gydytoja irgi turi nekokių žinių.
„Alkoholio vartotojai buvo uždarinėjami į komunas, ir nieko neišėjo. Todėl ir gavosi kita forma – alkoholikų grupės, ir graži filosofija. (…) Po šito (Klaipėdos) atvejo gal vėl suklus visuomenė, gal kaimynai pradės labiau žiūrėti. Kiekvieno žmogaus pastaba gali turėti naudos, tik – ne moralizavimas“, – sakė V. Andrejauskienė.
Pasak psichiatrės, nėra vieno būdo, kaip prieiti prie visų geriančių motinų. Jos teigimu, pradėti reikėtų nuo to, kad priėjus paprasčiausiai pasakai: „labas“.
„O tų įvykių – tiek daug, kai girtos moterys gimdo, ir – ne tik Lietuvoje. Yra atvejų, kai daug gėrė, išsigando, nėštuminiu laikotarpiu apsidžiaugė: „o, turėsiu progą susilaikyti nuo alkoholio“. Moteris, atvirai šnekant, niekada negeria be reikalo, o ligos nepasirenkama. Pasirenki elgesį, o paskui liga paima ir susiformuoja“, – sakė V. Andrejauskienė.
Pasak psichiatrės, optimistiška šitoje situacijoje yra tai, kad mes jau matome pačią problemą.
„Faktas yra baisus, bet kiekvienas galime pagalvoti: ką aš pasakyčiau savo kaimynei, jei pamatyčiau ją nėštukę ir geriančią? Kiek aš įgalus būčiau kalbėti, ir ar ji mane girdėtų? Reikia ieškoti priėjimo – neatsidarys liukas, atsidarys langas, neatsidarys langas – atsidarys orlaidė“, – sakė V. Andrejauskienė.
Gydytoja pabrėžė, kad pagalbos alkoholio ir narkotikų vartotojams galimybių yra.
„Bet kartais padarome kliūčių, kol tas žmogus ateis iki pagalbos. Ir kartais tas kliūtis padaro patys artimieji, manydami, kad jie padeda, o iš tikrųjų stabdo, dengia, slepia“, – sakė V. Andrejauskienė.
Galima pranešti vaiko teisėms
Žmonės, kurie pastebi nėščią moterį, kurios elgesys yra kenksmingas būsimam vaikui, gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus. Tą patvirtino ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas spaudai Arūnas Malinovskis.
„Vaiko teisių apsaugos skyriai visada priims tą informaciją, ir ja pasidalins su socialiniais skyriais savivaldybėse, kur iš karto turėtų būti organizuojama pagalba tokiai mamai, ir pradedamas pagalbos planas. Pas mus visa informacija yra fiksuojama, patikrinama, mus tą įpareigoja teisės aktai“, – sakė A. Malinovskis.
Pasak tarnybos atstovo, pagal dabar galiojančius teisės aktus pagalba gali būti teikiama, jei žmogus su tuo sutinka.
„Kol kas prievartinių metodų nėra, tačiau priėjimas prie žmogaus yra, jį paprasčiausiai reikia atrasti. Vieni greičiau supranta, kitiems reikia ilgesnių pokalbių, bet yra galima padėti“, – sakė A. Malinovskis.
Pasak atstovo, jau yra buvę keliolika pranešimų, kai skambinusieji teigė, kad būsima mama kenkia būsimam kūdikiui.