Pasak politikų, nuotolinio darbo procedūros itin sulėtina Seimo posėdžio eigą, yra techniškai nepatogios.
„Konstitucija nėra atšaukusi mūsų įgaliojimų ir galimybės mums dalyvauti Seimo posėdyje. Visose praktiškai ES valstybėse, išskyrus gal Izraelį, gali mišriai dalyvauti – gali salėje sėdėti ir kalbėti, diskutuoti. Jei paprastai klausimas užtrunka 2 minutes, tai gyvam posėdyje jis užtrunka 20-30 sekundžių“, – piktinosi Mišrios Seimo narių grupės parlamentaras K. Glaveckas.
Dėl to, jo teigimu, darbas yra neefektyvus. Be to, sakė K. Glaveckas, Seimo nariai kabinetuose iki šiol sėdėdavo po tris, keturis, nedėvėdami kaukių.
„Valdyba negali atimti iš Seimo narių teisės dalyvauti posėdyje, registruotis, dalyvauti klausimų svarstyme. Jeigu tokia teisės atimama, mano supratimu, yra pažeidžiama Konstitucija, nes valdyba negali būti aukščiau Konstitucijos“, – tvirtino Seimo narys.
Jis neslėpė, kad prie posėdžio prisijungė kompiuteriu, tačiau prisijungimo ir dalyvavimo posėdyje procedūros, pasak jo, yra neefektyvios, nepatogios.
„Aš noriu dirbti ne iš kompų, daug kitų nori dalyvauti salėje, gyvai diskutuoti, kalbėti su kolegomis. Seimas yra vieta, kur yra kalbama“, – pabrėžė K. Glaveckas.
Politikas teigė, kad parlamentarams pandemijos metu turi būti suteikta galimybė dirbti pasirinktine forma – arba iš Seimo rūmų plenarinių posėdžių salės, arba nuotoliniu būdu.
„Tam, kad prabalsuoti, reikia surinkti 8 kodus, priimti visokiausius suderinimus, telefono numerius, patvirtinti kraujo grupę ir taip toliau. Jūs įsivaizduojate, kokia tai yra biurokratizuota, skaitmeninė operacija?“, – pasipiktinimo neslėpė K. Glaveckas.
Kolegai pritarė ir valstiečių frakcijos narys Valius Ąžuolas.
„Pritariu visoms profesoriaus Kęstučio pasakytoms mintims. Pagrindinė teisė yra Konstitucija. Valdyba negali prieštarauti Konstitucijai. Pavyzdys – komitetų posėdžiai. Yra galimybė abiem būdais – ir nuotoliniu, ir vietoje, yra užtikrinta teisė. O dabar valdyba nusprendė, kad salėje tą teisę atimsime“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Pasak jo, parlamentarui autentifikuotis turi būti suteikiama galimybė tiek iš kompiuterio, tiek iš Seimo salės.
„Mes labai gerai žinome, kad įstatymai gali būti priimti arba nepriimti, svarstyti arba nesvarstyti vieno balso skirtumu. Tai vadinasi, šiai dienai mano, kaip Seimo nario, teisė yra atimta – aš negaliu dalyvauti salėje ir balsuoti“, – tvirtino V. Ąžuolas.
Pasak jo, mokymai, kuriuose buvo demonstruojami prisijungimai prie nuotolinio darbo platformos, parodė, kad sistema galima manipuliuoti.
„Kolega Nekrošius parodė, kad kad galima pasodinti prie kompiuterio padėjėją, pridėti nuotrauką, suvesti kodą ir už Seimo narį gali balsuoti padėjėjas“, – teigė V. Ąžuolas.
Seimo pirmininkė tikisi kolegų pakantumo
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į kolegų K. Glavecko ir V. Ąžuolo elgesį, sakė, kad tikisi, jog parlamentarai bus pakantūs.
Jos teigimu, pirmojo istorijoje nuotolinio Seimo posėdžio eiga kol kas nuteikia pozityviai, nepaisant kai kurių pasitaikiusių problemų.
„Ko ir galėjome tikėtis, tai procedūros vyksta gerokai lėčiau nei gyvo posėdžio metu, Seimo nariai nori replikuoti, pasisakyti kiekvienu klausimu, tai yra jų teisė. Manyčiau, kad sistema veikia pakankamai sklandžiai, ką tik priėmėme pirmą įstatymą nuotoliniu būdu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, nuotolinio darbo sistema nepatenkinti ir jai priešinasi keli Seimo nariai.
„Jei iš 141 Seimo nario maištauja tik du, yra labai geras rezultatas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad Seimui šiuo metu nuotoliniu būdu dirbti yra saugiau.
„Manau, kad kiekvienas Seimo narys apsisprendžia dėl to, kiek būti konstruktyviam. Mes šį posėdį organizuojame ne dėl to, kad tai labai smagu ar kad norisi išbandyti kitus posėdžiavimo būdus, bet dėl to, kad šalyje yra karantinas ir labai daug sergančių“, – sakė Seimo pirmininkė.
Dėl to, pasak jos, esant rimtoms aplinkybėms, parlamentarai turėtų būti pakantūs techniniams iššūkiams.
„Norisi tikėtis, kad Seimo nariai bus konstruktyvūs ir pakantūs kažkokioms mažoms problemoms ir sudėtingesnėms darbo aplinkybėms“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, iššūkių dalyvauti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu kai kuriems parlamentarams kyla, tačiau, tai, sakė V. Čmilytė-Nielsen, dažniausiai tėra nesunkiai išsprendžiamos smulkmenos.
„Į kiekvieną problemą kiekvienu atveju stengiamasi atsižvelgti ir koreguoti. Seimo posėdžio pradžioje buvo akivaizdu, kad ne visi Seimo nariai prisimena įsijungti mikrofoną laiku, bet tai yra tikrai smulkmenos. Jei pirmasis posėdis jau pakankamai sklandžiai vyks, tai galime įsivaizduoti, kad, jei ateityje reikės kartoti tokius posėdžius, jie vyks ir greičiau, ir sklandžiau, ir mažiau bus problemų“, – pridūrė Seimo pirmininkė.