Lapkričio 3 dieną K. Glaveckas partijos kolegoms parašė laišką, jo kopiją gavo ir Delfi. Jame teigė, jog Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen neturėtų prisiimti Seimo pirmininko posto, o jei taip įvyktų, privalo stabdyti narystę partijoje, nes politinė jėga lieka be aiškaus vadovo.
Pateikiame visą K. Glavecko laiško tekstą (neredaguotą):
Mieli kolegos partiečiai,
Sveikinu Jus visus su geru pasirodymu Seimo rinkimuose, Jūsų dėka ir pastangomis partija pasirodė tikrai gerai. Tačiau tuo pačiu metu norėčiau pasidalinti su Jumis kai kuriomis savo mintimis, kurios gali būti svarbios tolimesniame partijos likime ir Liberalų sąjūdžio dalyvavime naujos valdžios formavime.
Nors rinkimus akivaizdžiai laimėjo konservatoriai, bet paradoksas yra tame, kad jie neprašo svarbiausios pozicijos Seime – Seimo pirmininko posto. Vieno iš partijos senbuvių iškelta idėja, kad šis postas turėtų priklausyti Liberalų sąjūdžiui iš tikrųjų prieštarauja logikai ir politinei patirčiai, nes mažos frakcijos Seimo pirmininkas nėra stabili pozicija prisiminus buvusius Seimo pirmininkus V. Muntianą, L. Graužinienę ar net dabartinį kolegą V. Pranckietį.
Jeigu partijos pirmininkė Viktorija būtų patvirtinta Seimo pirmininke, ji privalo stabdyti savo narystę partijoje, negali priklausyti frakcijai ir praktiškai būtų atskiriama nuo Liberalų sąjūdžio – partija lieka be vadovo. Prarasti gabią, aktyvią ir gražią partijos pirmininkę būtų didžiausia partijos klaida.
Kita problema tampa sėkmingas Laisvės partijos pasirodymas ir projektavimas kituose rinkimuose perimti visus liberalių pažiūrų rinkėjų balsus iš Liberalų sąjūdžio rinkėjų. Jaunimas, palaikęs šią partiją, daugeliu atvejų yra inovatyvūs, galvojantys apie ateitį, puikiai išmanantys skaitmeninimą, Fintech ir Hitech technologijas, todėl natūralu, kad jų pageidaujama Ūkio ir inovacijų ministerija su dideliais ištekliais ir Laisvės partijos pirmininkės charizma gali turėti didelę įtaką būtent šios partijos stiprėjimui ir pasirinkimui.
Ekonominė situacija Europoje ir Lietuvoje darosi įtempta ir rizikos ekonominiam augimui, infliacijai, prasiskolinimui bei diržų veržimuisi yra labai didelės, o tai pareikalaus labai didelės esančiųjų valdžioje politinės atsakomybės. Valdžios kova prieš koronavirusą ir visuomenės įtikinimas dėl tinkamiausių priemonių bus didelis iššūkis žiūrint kas vyksta gretimose ES šalyse. Todėl dalyvavimas valdančiojoje daugumoje turėtų būtų gerai pasvertas įvertinant kokių atsakomybių (ministerijų) mes turėtume imtis ir daryti pažangą.
Todėl mano pasiūlymai derybose dėl valdančiosios koalicijos ir programos Liberalų sąjūdžiui būtų šie:
1. Atsisakyti Seimo pirmininko posto, o sutikti su Seimo pirmininko pirmojo vice–pirmininko pozicija (kandidatūra – partijos pirmininkė Viktorija). Palaikyti rinkimus laimėjusių konservatorių pirmininko G. Landsbergio kandidatūrą Seimo pirmininko poste sustiprinant savo pozicijas derybose dėl ministerijų;
2. Siekti vadovavimo 3 ministerijoms: Ūkio ir inovacijų, Aplinkos ir Vidaus reikalų. Dėl šių ministerijų reikia kautis iki paskutinio lašo turint omeny, kad koalicija yra vedybos, kuriose interesai stipresni už meilę, taip buvo visada ir taip bus ateityje.
Manyčiau, kad daugelis iš mūsų mąsto panašiai, bet dar nespėjo to išreikšti žodžiais...
Su didžiausia meile, liberalas Kęstutis Glaveckas.
Sprendimai neišmintingi
Delfi pirmadienį K. Glaveckas paaiškino, kodėl nusprendė partijos atstovams parašyti šį laišką. Jo teigimu, vos daugiau nei 10 kėdžių Seime turinčiai frakcijai užimti Seimo vadovo postą nėra išmintinga.
„Manau, kad, žymiai geriau buvo partijos interesų prasme, esant tokiai palyginus neskaitlingai daugumai, pasiimti postą Seimo pirmininko, vieną iš trijų reikšmingiausių valstybėje, žinant, kad valdantieji yra konservatoriai, tai tas pats, kas užlipti į palėpę ir likti be kopėčių.
Ir tada ten lieki, labai aukštai, bet su apačia sunkiau susisiekti. Lyg ir gali paskambinti telefonu, ateiti kartais į sueigą kokią, bet paprastai partijos pirmininko įtaka labai sumažėja“, – Delfi aiškino K. Glaveckas.
Jis teigė, kad atsisakyti ministrų portfelių dėl Seimo pirmininkės pozicijos partijai nėra naudinga.
„Aš manau, kad nelabai (derybos pavyko – aut. past.). Ne visuomet geriausia kibti ant pirmo jauko – partija ne tik šios dienos laimikį dalinasi, grubiai pasakysiu. Bet reikia žiūrėti į ateitį, o dabar tai nėra išmintinga“, – tikino parlamentaras.
Pašnekovas aiškino, jog Seimo istorijoje jau buvo atvejų, kai nedaug kėdžių parlamente turinčiai partijai skiriamas ir Seimo pirmininko postas.
„Tai ir Loreta Graužinienė, Viktoras Muntianas, Viktoras Pranckietis. Kada jokio politinio vaidmens nevaidina, galvoja tik, kaip gražiau atrodyti. Bet politika matuojama ne tik grožiu, bet ir gebėjimu organizuoti politinę jėgą, savo politinę partiją, dirbti tomis kryptimis ir su rinkėjais, kurie patikėjo. Liberalai visuomet su jaunimu susiję, o imti tas sritis, kurios su jaunimu beveik nesusijusios, palikti konkurentams ekonomikos ir inovacijų sritis, tai, kas artimiausius dešimt metų ves jaunimą į priekį... Nuo to priklausys labai daug ir kituose rinkimuose“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie Seimo rinkimuose pirmą kartą dalyvavusią Laisvės partiją politikas teigė, kad po šios parlamento kadencijos partija jau bus subrendusi.
„Mano nuomone, Liberalų sąjūdžiui tai nėra pats geriausias dalykas. Gana rizikinga palikti partiją tokios būsenos. (…) Kadangi jaunimas įpratęs gyventi ir turėti dabar, jis mažai reaguoja į patarimus“, – aiškino K. Glaveckas.
Jis teigė, kad atgalinio ryšio nesulaukė. Pasitraukęs iš frakcijos, anot K. Glavecko, jis pasitrauks ir iš partijos.
„Jaunimas turėtų būti šioje partijoje. Kaip elgiamės, taip ir bus. Ir visiškai diedukai liberalai liks, arba agroliberalai; negalima juk taip“, – Liberalų sąjūdžio situaciją įvertino politikas.
Turės mažiau įtakos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius teigė, kad Liberalų sąjūdžiui derybos galėjo pasisekti ir geriau.
„Seimo pirmininkas yra prestižinė pozicija – turi didelį vaidmenį, nustatant darbotvarkę. Bet kai esi mažasis partneris, konservatoriai tars lemtingesnį žodį. V. Čmilytė-Nielsen bus trečiasis šalies žmogus, bet reali galia ganėtinai ribota. Ir ar dėl to reikėjo iškeisti ministeriją, manau, tai nėra itin naudinga. Galėjo bandyti kovoti kad ir dėl Susisiekimo ministerijos. O dabar yra dvi ministerijos ir reprezentacinė pozicija“, – Delfi sakė K. Girnius.
Politologo akimis, rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, Liberalų sąjūdžiui suteikusi šį postą, pasirodė dosni.
„O dauguma pavaduotojų vis tiek bus konservatorių, bus bendrai nutariama, ką reikia daryti“, – teigė pašnekovas. Ir pridūrė, kad Tėvynės sąjunga, nepretendavusi į Seimo pirmininko vietą, „nelabai ką ir pralaimi“.
VU TSPMI politologas teigė, jog viena iš Liberalų sąjūdžio gauta ministerija mažai reikšminga.
„O Liberalų sąjūdis, turėdamas tik dvi ministerijas, turi gerokai mažiau įtakos, nei kitomis aplinkybėmis galėjo turėti. (…) Liberalai gavo vieną reikšmingesnę ministeriją – Aplinkos. O Kultūros ministerija – kultūrininkams. Gal negražu taip sakyti, bet ji mažiausiai reikšminga“, – aiškino K. Girnius.
Politologas teigė, kad V. Čmilytės-Nielsen matomumas gali padėti partijai.
„Ji bus matoma kasdien, kaip ir premjeras, prezidentas. (…) Žmonės žino, kuriai partijai ji priklauso, partija gauna reklamos. Ta viešuma naudinga, ypač mažai partijai. Bet ministerija būtų buvusi šiek tiek svarbiau“, – Delfi sakė K. Girnius.
Paaiškino motyvus
Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio partijos frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas žiniasklaidai apibūdino K. Glavecko pasitraukimo motyvus.
„Tokią valią jis išreiškė per šią kadenciją jau antrą kartą ir tai yra antras jo laiškas. Pirmas toks laiškas buvo penktadienį po priesaikos, jis taip rašė: „Kadangi man trečią kartą keičiama sėdėjimo vieta parenkant pavojingiausią užsikrėsti korona, todėl maloniai prašau pašalinti mane iš frakcijos kaip nesutinkantį kieno nors džiaugsmui pagreitintai gauti galą.“
Kadangi tai buvo nereglamentinis profesoriaus prašymas, tai aš nieko nedariau, o šiandien jis sužinojo, kad negauna Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko kėdės, ir kažkodėl nusprendė, jog dėl to kalta frakcija, iš kurios jis išėjo“, – praėjusią savaitę aiškino E. Gentvilas.
K. Glaveckas toliau darbuosis Mišrioje Seimo narių grupėje.