Su DELFI bendravo dvi pilnametės globos namuose augančių vaikų seserys. Šeimoje yra trys suaugusios seserys, dar keturi vaikai auga globos namuose. 10-metis berniukas ir 11-metė mergaitė pasirašė sutikimus tarptautiniam įvaikinimui, kiti du broliai, 13-metis ir 9-metis, atsisakė.
Apie galimą įvaikinimą į užsienį sužinojo iš brolio
„Apie tai mūsų niekas neinformavo. Giminaičių niekas neinformavo. Apie tai (apie pasirašytą sutikimą – DELFI) 13-metis brolis, kuris gyvena globos namuose, prasitarė vienam iš giminaičių, – kalbėjo neseniai pilnametystės sulaukusi sesuo. – Broliai ir sesutė nenori būti atskirti, kiek kalbėjau su sesute ir broliu, kurie tuos sutikimus pasirašė, jie juos pasirašė nepagalvoję, kaip bus ir kas nutiks. Manau, kad jiems davė pasirašyti ir nepaaiškino, kad nutiks, kad juos atskirs. Manau, kad juos įkalbėjo.“
Vyresnė, jau savo šeimą sukūrusi 25-erių sesuo, teigė, kad dažnai susitinka su savo broliais ir seserimi. Visi jie gyvena tame pačiame mieste. „Bendraujame, jie ateina pas mane arba aš nueinu iki jų“, – kalbėjo moteris. Ji teigė, kad su mažesniais broliais ir seserimi bendrauja ir kitos seserys, nors viena iš jų gyvena užsienyje.
Savo šeimą sukūrusi moteris DELFI teigė, kad pati augina savo vaikus, gyvena socialiniame būste, todėl netiki, kad jai patikėtų jaunesnių brolių ir sesers globą. Moteris taip pat teigė girdėjusi, kad kitąmet planuojama globos namus, kuriuose gyvena jos broliai ir sesuo, uždaryti, tad jie iki to laiko arba bus įvaikinti, arba bus perkelti į kitus globos namus.
Kartą jau norėjo įvaikinti, bet procesą sustabdė
Trys broliai su seserimi jau anksčiau galėjo būti įvaikinti, tačiau tąkart šeima tam paprieštaravo. „Tada dar mama buvo gyva, tai nuėjome visi su močiute, teta į vaikų teises ir pasirašėme nesutikimą įvaikinimui. Tada niekas jų ir neįvaikino. O dabar mama jau mirusi, dėl to nebežinau, kaip bus su įvaikinimu“, – kalbėjo sesuo.
Mamos šeimoje nėbėra, tačiau dar yra tėvas. „Bet iš tėvo nelabai kas gero jau yra. Jis pageriantis. Nelabai jis ir nori juos pasiimti, – kalbėjo moteris. – Aš su juo nebendrauju jau kokius trejus metus. Dar anksčiau atvažiuodavo, o dabar nebesirodo iš viso.“
Sužinojusi, kad mergaitė ir brolis pasirašė sutikimus tarptautiniam įvaikinimui, į globos namus nuvyko jų močiutės sesuo, tačiau prašymai vis dar liko galioti.
25-erių moteris pasakojo, kad pirmą kartą ji su seserimis į globos namus buvo išvežtos dar tuomet, kai neturėjo jaunesnių brolių ir sesers, vėliau jie grįžo į šeimą, bet vaikų teisės ir vėl vaikus išvežė į globos namus. „Pirmą kartą paėmė, kai dar mažųjų nebuvo. Paskui jai (mamai – DELFI). Paskui vėl buvo atėmę ir atidavę, o dabar vėl paėmė, kai ji numirė. Dabar jau trečias kartas, kai paėmė“, – kalbėjo moteris.
Globos namų direktorė teigia atlikusi visas procedūras
Tauragės globos namų direktorė Lina Baziliauskienė DELFI teigė, kad keturi nepilnamečiai globos namuose auga nuo 2016-ųjų pabaigos. Juos lanko giminaičiai, tačiau jie buvo įtraukti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, o galimų įtėvių Lietuvoje neatsirado.
„Prioritetas visuomet teikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne užsienyje. Tačiau galime paminėti, jog specialistų įrodyta, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Čia reiktų pabrėžti įstatyminę bazę: tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tais atvejais, kai Lietuvoje per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą neatsiranda šeimos, norinčios vaiką įsivaikinti ar globoti“, – teigė L. Baziliauskienė.
Globos namų direktorės teigimu, prieš pasirašydami vaikai buvo supažindinti su procesu ir aplinkybėmis. „Kalbantis su vaikais dėl tarptautinio įvaikinimo, vyko individualūs pokalbiai su kiekvienu globotiniu atskirai jiems saugioje, pažįstamoje aplinkoje. Kalbantis su vaikais visada išsiaiškiname, koks jų požiūris į gyvenimą kitoje, užsienio piliečių, šeimoje, lūkesčius dėl ateities, kur jie įsivaizduoja save gyvenant, dėl ko nerimauja ir apie ką svajoja, – kalbėjo direktorė. – Jiems buvo paaiškinta, kad keistųsi kalba, keistųsi draugai ir kt. Visiškai natūralu, kad vaikų nuomonė gali keistis, prie to prisideda ir įvairūs skandalai, baimės, žiniasklaidos priemonėse nuskambėjusios istorijos.“
Pasidomėjus, kodėl kiti du vaikai nesutiko pasirašyti tokių sutikimų, direktorė teigė, kad vaikai ir jų norai – skirtingi. „Minėti vaikai parašė nesutinkantys būti įvaikinti užsienio piliečių šeimoje ir norintys gyventi kartu su broliais ir seserimi Lietuvoje. Vaikai yra skirtingi, todėl įvairios priežastys lemia jų požiūrį į įvaikinimą“, – tvirtino L. Baziliauskienė, tačiau negalėjo atsakyti į klausimą, ar bus atsižvelgta į šių vaikų norą, nes pastarieji prieštarauja, kad pasirašiusieji vaikai būtų įvaikinti į užsienį.
Tarptautinis įvaikinimas gali būti nutrauktas, vaikai gali persigalvoti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė DELFI teigė, kad iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa, o jei tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką – atsiranda pagrindas nustatyti nuolatinę globą. Vis dėlto, tarptautinio įvaikinimo procedūra gali būti ir nutraukta. Atstovės teigimu, vaikai yra laisvi persigalvoti.
„Įvaikinti galima tik vaikus įrašytus į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Iki vaikas tampa galimu įvaikinti praeina pakankamai netrumpas laiko tarpas: iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėn. Jei tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas“, – teigė A. Marčiukaitienė.
Vaiko teisių tarnybos atstovė teigė, kad mirus tėvams ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, kiekvieno vaiko atvejis sprendžiamas individualiai: išklausius vaiko ir jo globėjo (rūpintojo) nuomonę, atsižvelgus į jo ryšius su artimaisiais giminaičiais, broliais seserimis ir įvertinus, ar konkretaus vaiko įvaikinimas tikrai atitinka geriausius jo interesus.
„Pirmiausiai vaikai, įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje“, – kalbėjo atstovė ir pridūrė, kad neradus vaikui galimų įtėvių ar globėjų, nuasmeninti duomenys apie vaiką perduodami visiems tarnybos teritoriniams skyriams. Jei per pusmetį neatsiranda šeima, galinti pasirūpinti vaiku, inicijuojama ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra.
Atstovės teigimu, tolesnio proceso metu nuomonę apie vaiką taria jo globėjas pagal įstatymą ir tik tada, gavus raštišką pritarimą, vaiko byla keliauja į įvaikinimo komisiją.
A. Marčiukaitienė taip pat pažymėjo, kad tarptautinio įvaikinimo procedūra gali būti ir nutraukta. „Tuo atveju, jei vaikai nesutinka būti įvaikinti, arba iš brolių ir seserų grupės tik dalis vaikų sutinka būti įvaikinti užsienio piliečių šalyje, visais atvejais atsižvelgiama į vaikų išreikštą norą dėl jų įvaikinimo. Gavus vaikų nesutikimą dėl jų įvaikinimo, ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra nutraukiama. Galimi įvaikinti vaikai bet kuriuo ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros metu gali pakeisti savo nuomonę dėl įvaikinimo ir į ją yra atsižvelgiama. Jei nuomonė tampa neigiama – ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra nutraukiama“, – teigė A. Marčiukaitienė.
Atstovė taip pat pridūrė, kad jei nustatoma, kad globos namuose gyvenančių vaikų santykiai su giminaičiais yra artimi, tarptautinio įvaikinimo procedūra net nepradedama.
A. Marčiukaitienė teigė, kad dėl keturių vaikų atvejo pakartotinai kreipėsi į globos namus. „Tarnyba, reaguodama į pranešimus viešojoje erdvėje, pakartotinai kreipėsi į vaikų globėją (globos namus – DELFI) dėl nuomonės pateikimo, ar tarptautinis įvaikinimas išskiriant brolius ir seseris geriausiai atitiktų vaikų interesus bei siekdama išsiaiškinti, kokia kiekvieno iš jų nuomonė dėl galimybės būti įvaikintam į užsienio piliečių šeimą“, – teigė atstovė.
Jos teigimu, šiuo metu niekas Lietuvos Respublikoje nėra išreiškęs noro įsivaikinti ar globoti tris brolius ir seserį.