Trečiadienį Seime parlamentarai bei specialistai su moksleiviais diskutavo apie tai, kokią lietuvių kalbą turime šiandien ir kokia ji bus rytoj. Po specialistų pranešimų, pasisakyti leista jaunajai kartai.
Viena gimnazistė skundėsi esą per griežtais raštingumo reikalavimais per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Esą tai net lietuvius atbaido nuo gimtosios kalbos, o ką jau kalbėti apie tuos, kuriems lietuvių kalba valstybinė.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė pastebėjo, kad kai tik kartelė būdavo nuleidžiama, raštingumas iškart prastėdavo. Ji moksleivių klausė, kur savigarbos riba, jei valstybiniame egzamine padaroma 25 ir daugiau klaidų.
„Antra vertus, ar mes galime sakyti, kad kalbą mylime tada, kai nereikalaujame? Kaip lietuvių kalbos meilė susijusi su mokėjimu ją vartoti? Jei kalbos nemokame, ją labiau mylime, ar tai aš supratau?“, – stebėjosi N. Poderienė. Jos tvirtinimu, valstybės interesas, kad mokyklą baigiantys žmonės būtų raštingi, tačiau raštingumas neturėtų būti kliūtis mėgti kalbą.
„Vertinimas dar nėra toks griežtas, kokio mes norėtume“, – pripažino ŠMM atstovė.
„Pirmiausia mokykla nuo pat pradinės klasės turėtų išmokyti mus vartoti kalbą ir tuos pagrindinius įgūdžius suformuoti. Mokiniai, jų tėvai turėtų reikalauti, kad į mokyklą atėjęs mokinys išmoktų rašyti be rašybos ir skyrybos klaidų. Jeigu turėsime pakankamai gerus įgūdžius, nebijosime kalbėti ir rašyti, tada turbūt nebijosime pačios kalbos, atsiras ir meilė kalbai. Kitu atveju mes, ko gero, po keliasdešimties metų patirsime tai, ką neseniai patyrė Vokietija – dvejiems metams skyrė 3 milijonus eurų finansuodama suaugusiųjų raštingumo programą“, – kalbėjo D. Vaišnienė.
Ji klausė, ar Lietuvoje norėtume pasiekti tokią situaciją. D. Vaišnienė priminė, kad Lietuvos universitete neklaus, kokią mokyklą mokiniai baigė – universitete tiesiog reikalaus. VLKK pirmininkė priminė, kad visi Lietuvoje turi gerai mokėti valstybinę kalbą, kad ši nebūtų barjeras darbe.
Atsirado ir tokių moksleivių, kuriems anglų kalba atrodo lengvesnė nei lietuvių – tą esą rodo valstybinių anglų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai. Taip nuskambėjo dar negirdėtas pasiūlymas – šalia lietuvių kalbos kaip valstybinę įteisinti anglų kalbą.
Skaito mažiau už lenkus ir estus
Diskusijoje dalyvavę moksleiviai taip pat kėlė klausimus dėl esą per didelio privalomos literatūros sąrašo mokykloje. „Manau, pas mus labai didelis privalomos literatūros sąrašas, mes neturime laiko išsianalizuoti kažkokių kitų problemų, visada einame pagal kažkokį tvarkaraštį ir norime spėti kažką padaryti. O yra tiesiog per daug – mes negalime tiesiog perskaityti knygos, mes turime išanalizuoti patį autorių, turime suprasti, ką jis būtent tuo metu norėjo pasakyti ir būtent to meto problemas įžvelgti. Tai sunku“, – tvirtino viena moksleivė.
N. Poderienei teliko gūžčioti pečiais, mat 11-12 klasėje tereikia perskaityti 7 didesnės apimties prozos kūrinius – romanus ir apysakas. Daugiau už lietuvius skaito, pavyzdžiui, kaimynai lenkai. Estų literatūros programa taip pat platesnė.
Pasak N. Poderienės, moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų tarptautinis PISA tyrimas akivaizdžiai parodė, kad 15-mečių skaitymo rezultatai tiesiogiai koreliuoja su tuo, kokios apimties kūrinius mokiniai skaito. Tie, kurie skaito didesnės apimties ir sudėtingesnius tekstus, pasiekia geresnių skaitymo rezultatų. Rezultatus taip pat gerina poezijos skaitymas.
„Manau, mūsų vaikams reikia nuolatinio skaitymo praktikos – kad nuolat skaitytų, o ne tik tuomet, kada reikia išanalizuoti. Literatūros skaitymo tikslas – ką man kalba šitas kūrinys, ką aš jame randu svarbaus sau, o ne ką jis norėjo kažkada kažkam pasakyti“, – kalbėjo ŠMM atstovė.
