„Paprastai tokiais atvejais bėgdami jaunuoliai stengiasi atsikratyti įkalčių, o pagauti sako, kad nieko nedarė, išsisukinėja“, – pasakojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antros kuopos antro būrio vyriausiasis patrulis Artūras Ramaškevičius.
Paklaustas, ar jam asmeniškai patinka grafitai, pareigūnas pripažino, jog kai kurie gatvės meno piešiniai, jei meniškai atlikti, gražūs. „Tačiau, manau, juos reikėtų kurti specialiai tam skirtose vietose“, – pridūrė.
Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro vyresnysis patrulis Stasys Abukevičius mano, kad grafitų piešėjams svarbiausia pasireikšti. „Aš taip pat galvoju, kad jiems reikėtų skirti vietų, kur laisvai galėtų kurti, nes visų neišgaudysi, o kiekvieno namo nesaugosi“, – sakė apdovanotas patrulis.
Pasak jo, apie tokius pažeidimus policiją dažnai informuoja grafitų piešėjus pastebėję žmonės. „Kai sušils, tokių pranešimų padaugės“, - prognozavo S. Abukevičius.
Graferių gaudynės – nauja olimpinė rungtis
Pasakodami apie paskutinį grafitų piešėjų sulaikymą, pareigūnai stebėjosi, kad namo sieną purškiančių jaunuolių nepastebėjo pats jo savininkas. Tuo metu, kai pasirodė policija, jis praėjo pro jaunuolius, o tai, kad kažkas vyksta, suprato tik tuomet, kai iš automobilio išlipę pareigūnai pradėjo vytis bėglius.
„Vilnius siūlys naują olimpinę rungtį – pagauk grafitų piešėją“, – juokavo pareigūnus sveikinę savivaldybės atstovai. Tačiau miesto meras V. Navickas pripažino, kad pastatų niokojimas – didelė ir brangiai kainuojanti problema, kurios nepajėgia suvaldyti daugybė miestų.
Vilniuje šiuo metu ruošiamas grafitų piešinių albumas, pagal kuriuos bus bandoma atpažinti, identifikuoti grafitų priešėjų grupuotes, nustatyti, kas piešia ant pastatų ir siekti, kad svetimo turto gadintojai atlygintų žalą pastatų savininkams.
Per praėjusius metus Vilniuje už įvairius pažeidimus surinktų piniginių baudų suma siekė 1,5 mln. litų. Pasak savivaldybės atstovų, jie keliauja į biudžetą ir naudojami miesto reikmėms.