Keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme dėl dviejų mažamečių vaikų tėvo nužudymo nuteistas už tarnybą Lietuvos kariuomenėje ne kartą NATO karininkų apdovanotas žvalgybininku prisistatantis T. Vansevičius per daugiau kaip devynerius metus nužudyto buvusio kario šeimai tesumokėjo vos 41 eurą, nors jo sąžinę turėtų slėgti daugiau kaip 33 tūkst. Eur skola.
Bet Pravieniškių pataisos namuose įkalintas žudikas mano, kad jis vis tiek yra vertas pasitikėjimo bei toliau gyventi ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Iki T. Vansevičiui skirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra likę beveik pusketvirtų metų, todėl jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas ir galėtų būti išleistas lygtinai. Tokios pozicijos laikėsi ir Pravieniškių pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija, bet jos narių išsakytai nuomonei nepritarė teisėjai – juos pribloškė T. Vansevičiaus ciniškas požiūris į nužudyto kario šeimą.
„Priteistos sumos nemokėjimą nuteistasis pateisina prioritetais – vaikų išlaikymu, teigia, jog jam vaikai yra svarbiausi, – nurodė teisėjos Svetlanos Jurgaitienės pirmininkaujama teisėjų kolegija. – Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo požiūris į savo vaikų gerovę ir jų interesų tenkinimą yra pagirtinas, tačiau nuteistasis nepakankamai atsižvelgia į nužudyto asmens vaikų interesus, kuriems teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo priteistas neturtinės žalos dydis. Nuteistojo teigimu, jo paties vaikai negali būti alkani, kol jis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau būtina pažymėti tai, kad nuteistasis kito asmens vaikus paliko be maitintojo, akivaizdu, jog to visiškai nevertina ir pateisinti jų lūkesčių intereso neturi.“
Taip teisėjai nutarė, kad T. Vansevičius į laisvę dar neturės būti paleistas: „Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.“
„T. Vansevičius nepakankamai geba laikytis įstatymų bei gerbti kitų visuomenės narių teises“, – pabrėžė teismas.
Nepatenkinę žudiko prašymo jį paleisti į laisvę teisėjai taip pat atsižvelgė į tai, kad T. Vansevičius bausmę atlieka už net kelių nusikalstamų veikų padarymą, kurios priskiriamos labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms.
„Jo padarytais nusikaltimais buvo pažeista žmogaus teisė į gyvybę, sveikatą bei laisvę; nuteistojo vienas iš padarytų nusikaltimų sukėlė negrįžtamų pasekmių ir tai neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei“, – teisėjos S. Jurgaitienės pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad, nors padarytų nusikaltimų sunkumas negali būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šios aplinkybės neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas.
„Padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis sudaro prielaidas griežčiau vertinti su lygtiniu paleidimu susijusias svarbias aplinkybes, – nurodė teismas. – Tokia išvada grindžiama būtinumu gerbti ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.“
Be to, anot teisėjų, T. Vansevičius atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, kurie buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio, jo žudikas nenustojo vartoti ir už grotų: „Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis net keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, už šių pažeidimų padarymą jis buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Negana to, nuteistasis T. Vansevičius pateisina alkoholio vartojimą.“
Pasak teisėjų, nors nuteistasis jau atliko didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau iki šiol išskiriami net trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, bei impulsyvus elgesys.
Apkaltinamasis nuosprendis dėl tyčinio nužudymo T. Vansevičiui buvo paskelbtas dar 2012 metais, jis buvo įkalintas keturiolikai metų. Kartu nuteisti ir jo bendražygiai – Laimutis Brazaitis (g. 1988 m.) ir Vincas Baliūnas (g. 1981 m.).
Sumuštą grandinį išrengė nuogai ir paliko gulėti ant šakų krūvos
Misijoje užsienyje tarnavęs T. Vansevičius, L. Brazaitis ir V. Baliūnas buvo nuteisti dėl Vilkaviškio rajone nutikusio įvykio, kai švęsdami Kariuomenės dieną vyrai žiauriai nužudė tarnybos draugą Giedrių Adomavičių.
Bylos duomenimis, 2010-ųjų lapkričio 23-iąją, Paežerio ežero paplūdimio prieigose nuo alkoholio apsvaigę kariai įsivėlė į konfliktą su G. Adomavičiumi – jis esą V. Baliūnui priekaištavo, kad šis kariuomenėje yra tarnavęs mažiau laiko ir jau turi aukštesnį seržanto laipsnį. Be to, kaip nurodė V. Baliūnas, grandinis G. Adomavičius jį pavadino „subinlaižiu“.
V. Baliūnas tikino, kad tada nukentėjusysis ėmė keiktis ir užsimojo suduoti, bet jam pavyko išvengti smūgio.
Tolesnes įvykio aplinkybes vyrai pasakojo skirtingai, tačiau nustatyta, kad G. Adomavičius iš karto buvo sumuštas – į galvos sritį jam suduoti mažiausiai šeši smūgiai, ne mažiau kaip tris kartus buvo smogta į kitas kūno vietas. Paskui nukentėjusįjį visi kariai įkėlė į automobilio bagažinę ir nuvežė į mišką.
Pasak teismo, ilgai mušę ir taip padarę daugybę sužalojimų, G. Adomavičių palikę įvykio vietoje jam sukėlė dideles kančias bei skausmą. Grandinis mirė po trijų dienų.
Tiesa, prie miške nuogo palikto G. Adomavičiaus kariai buvo sugrįžę, kai ieškojo pamestų dokumentų, tačiau ant šakų krūvos gulinčiam leisgyviam G. Adomavičiui jokios pagalbos nesuteikė.
„Niekas nesiruošė žudyti, jį reikėjo tik pamokyti“
Kaltės niekada nepripažinęs T. Vansevičius teisme aiškino, kad kariai neketino žudyti G. Adomavičiaus.
„Tai buvo tik siūlymas atlikti vadinamąją dedovščiną – per ją niekas nemuša, tai yra tik kario pažeminimas, – apie nestatutinius santykius nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje aiškino perspektyviu kariu laikytas T. Vansevičius. – Jis turėjo būti nurengtas ir pėsčiomis pareiti, o kitą rytą atėjęs į dalinį parašyti prašymą perkelti į kitą būrį. Taip yra su tais, kurie nesilaiko taisyklių, – mes greitai juos „nusodiname“, nes kai išvyksti į misiją, tokie kaip jis iš karto pradeda šiauštis.“
T. Vansevičius taip pat aiškino, kad yra nekaltas dėl grandinio nužudymo ir tai esą galėtų įrodyti pasitikrindamas poligrafu.
„Aš ir dabar sutinku pasitikrinti melo detektoriumi ir atsakyti į visus klausimus, bet tik ne į tuos, kurie susiję su darbu žvalgyboje ir greitojo reagavimo NATO pareigose – visa tai yra slapta“, – tuomet teisme aiškino jis.
Teismas konstatavo, kad karys V. Baliūnas buvo įvykio iniciatorius, – tarp jo ir nukentėjusiojo G. Adomavičiaus dėl menkavertės dingsties, mažareikšmės priežasties buvo sukeltas konfliktas. O jo pradžia įvyko gerokai anksčiau dėl jų santykių Krašto apsaugos tarnyboje metu, kai V. Baliūnui buvo suteiktas seržanto laipsnis.
„Tai, kad nukentėjusysis G. Adomavičius įžeidžiamai pavadino V. Baliūną nepriderančiu žodžiu, vartojo necenzūrinius žodžius, negali būti pripažinta sunkiu įžeidimu ar provokuojamu elgesiu nepriklausomai nuo to, kaip ši aplinkybė suprantama karinės tarnybos metu, – nurodė teismas. – Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji, naudodami smurtą prieš G. Adomavičių, keršijo dėl „netinkamo“ pastarojo elgesio.“
Anot baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų, visi trys kariai, suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo jos atimti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
„Smurtas prieš nukentėjusįjį tęsėsi ilgą laiko tarpą, buvo suduota daug smūgių rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno vietas, galvą ir kūną, nukentėjusysis buvo mušamas gulintis, sužalotas, negalintis apsiginti ir pasipriešinti; po kurio laiko grįžę į įvykio vietą ieškoti savo daiktų ir matydami gulintį nukentėjusįjį, net tada jie nekvietė greitosios pagalbos, nesistengė išvengti sunkių pasekmių, po nusikalstamos veikos padarymo T. Vansevičius skambino į policiją ir, žinodamas visas įvykio aplinkybes, klaidino policijos pareigūnus, siekdamas nuslėpti tikrąją įvykių eigą“, – nurodė teismas.