Grandiozinės statybos Vilniaus širdyje pavirto skandalu: leidimas išduotas neteisėtai

Po Delfi publikacijos apie pradėtas grandiozines statybas Vilniaus Žvėryno mikrorajone Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko patikrinimą ir nustatė rimtų pažeidimų. Statybos inspektoriai išsiaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė išdavė neteisėtą statybos leidimą ir dėl jo panaikinimo jau ruošia kreipimąsi į teismą.

Gavo leidimą sunkiai sergančių senelių poilsio namams, bet ką pastatys iš tiesų?

Kalbama apie žemės sklypą, apribotą Bebrų, Latvių ir Lenktosios gatvėmis.

Delfi publikacijoje keltas klausimas, ar nenutiks taip, kad vietoje pagyvenusių žmonių poilsio namų išdygs prabangus daugiabutis? Kilnius tikslus deklaravęs Alzheimerio ligos paramos fondas, gavęs statybos leidimus, sklypą pardavė.

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Statybos leidimą gavo Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas, vadovaujamas Kęstučio Mozerio. Jis deklaravo ketinantis statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams. Tačiau kai statyboms buvo uždegta žalia šviesa, jos neprasidėjo. Galiausiai paramos fondas sklypą nutarė parduoti mažajai bendrijai „Gambus“. Šios įmonės vadovas ir savininkas yra Aurimas Gasiūnas.

Taip mažajai bendrijai buvo perleista teisė statyti. Būtent ši įmonė 2022 m. ir pradėjo statybas. Dokumentuose – senelių poilsio namai, tačiau ar realybėje neišdygs daugiabutis, kurio statybos šioje vietoje pagal teritorijų planavimo dokumentus draudžiamos?

Naujasis savininkas yra juridinis asmuo, mažai ką bendro turintis su socialinių paslaugų teikimu, o jo finansiniai dokumentai kelia klausimų.

Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodyta, kad sklypą 2022 m. įsigijusi MB „Gambus“ įsteigta 2015 metais. Ten pat nurodyta, kad šios įmonės tikslas – įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas. Dokumentuose ir viešojoje erdvėje Delfi nepavyko rasti informacijos, kad ši įmonė teiktų kokias nors socialines paslaugas, kad jų specializacija būtų senelių globos sritis.

Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat pripažino, kad sklypo įsigijimo sandoris kelia klausimų.

Pažvelgus į MB „Gambus“ finansines ataskaitas matyti, kad jos veiklos rezultatai labai kuklūs. 2021 m. pardavimo pajamos siekė 399 Eur, nuostolis – 146 Eur. 2020 m. pardavimo pajamos buvo 1305 Eur, nuostolis – 410 Eur.

Štai 2019 m. įmonė skaičiavo 3696 Eur siekiančias pajamas ir turėjo nedidelį – 1492 Eur – pelną. 2018 m. pajamos buvo 1000 Eur, pelnas – 497 Eur. 2015–2017 metais visose grafose buvo nurodyti nuliai. Taigi, remiantis oficialiai pateikta informacija, įmonė tais metais neturėjo nei pajamų, nei pelno.

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2021 m. mažojoje bendrijoje darbuotojų nebuvo. Dokumentuose nurodyta, kad 2021 m. visas įmonės turtas siekė 2792 Eur, 2020 m. – 2970 Eur.

Delfi kreipėsi į kelis nesusijusius turto vertintojus ir paklausė, kiek galėtų kainuoti šis milžiniškas sklypas Žvėryne. Ekspertų vertinimu, suma galėtų siekti kelis milijonus eurų. Taigi, iš kokių lėšų kuklius finansinius rezultatus demonstruojanti įmonė įsigijo milijoninės vertės sklypą? Gal jai buvo paskolinta? Jei taip, kas skolino? MB „Gambus“ paklausėme, iš kokių lėšų ji pirko šį sklypą. Tačiau atsakymo negavome.

Statybos inspekcija: leidimas išduotas neteisėtai

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, nustatė, kad projektuotojas UAB „Viltekta“ pažeisdamas teisės aktus suprojektavo, o Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai išdavė 2016-07-04 leidimą poilsio namų Žvėryno mikrorajone Vilniuje statybai“, - teigė VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė.

Jos teigimu, atlikusi patikrinimą, Statybos inspekcija nustatė, kad žemės sklype tarp Bebrų, Lenktosios ir Latgalių gatvių, Žvėryne, Vilniuje, UAB „Viltekta“ suprojektuoti poilsio namų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų.

„Sklypui, kuriame suprojektuoti poilsio namai, galioja Žvėryno rajono detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995-01-12 potvarkiu Nr. 82V (DP). Pagal DP sprendinius žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje nenustatyti jokie galimi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, – nei žemės sklypo riba, nei žemės sklypo intensyvumo, tankumo nei kiti rodikliai, kurie leistų šį sklypą užstatyti. Pagal leidimo išdavimo metu galiojusio Vilniaus m. bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292, sprendinius ilgalaikio poilsio paskirties objektų statyba taip pat buvo negalima“, – aiškino R. Kėkštienė.

Be to, nustatyta ir kitų pažeidimų.

„Projektas parengtas neišlaikant atstumų iki sklypo ribų pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus. Minėtame reglamente nurodyta, kad visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 metro kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Pažymėtina, kad prie statytojo – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo prašymo išduoti leidimą nėra pateikto Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo dėl atstumo mažinimo“, – dėstė VTPSI atstovė.

Anot jos, šiuo metu jau rengiamas kreipimasis į teismą, kad statybos leidimas būtų panaikintas.

„Informuojame, kad nustačiusi, jog leidimas išduotas neteisėtai, Statybos inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi ir Teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, inicijuoja kreipimąsi į teismą dėl leidimo galiojimo panaikinimo“, – nurodė R. Kėkštienė.

Taip pat statybos inspekcija yra nustačiusi ir daugiau pažeidimų.

Anksčiau R. Kėkštienė yra nurodžiusi, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog statytojas neturėjo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-01-24 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, žemės sklype Bebrų, Latvių ir Lenktosios gatvių sankirtoje, Vilniuje.

Statybos proceso dalyvių prievolė vykdyti veiklą apsidraudus civilinės atsakomybės ir statybos privalomaisiais draudimais įtvirtinta Statybos įstatymo 42–46 straipsnių nuostatose.

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad statytojas neturi statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo. Statytojas MB „Gambus“ Statybos inspekcijai po patikrinimo pateikė retroaktyvų (atgaline data apdraustą) Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

Atsižvelgiant į tai, statytojui už Statybos įstatymo 54 straipsnio pažeidimus – statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla – bus taikoma administracinė atsakomybė nuo 2 896 iki 5 792 Eur“, – nurodė R. Kėkštienė.

Delfi su klausimais kreipėsi tiek į statytoją MB „Gambus“, tiek į statybos leidimą išdavusią Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau atsakymų iki teksto publikavimo negauta. Jei jie bus gauti vėliau, tekstą papildysime.

Publikavus tekstą Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas atsiuntė savivaldybės poziciją: „Visuomet vertiname VTPSI atliekamą darbą, bendradarbiausime su institucijomis aiškinantis aplinkybes.“

Prokuratūra pradėjo tyrimą

Savo ruožtu prokuratūra jau anksčiau paskelbė, kad po Delfi publikacijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėjus statybas sostinės Žvėryno rajone.

„Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl pradėtų statybos darbų sostinės Žvėryno rajone, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo“, – nurodyta prokuratūros išplatintame pranešime.

Ten pat rašoma: „Viešoje erdvėje pasirodžiusioje publikacijoje keliamos abejonės dėl statybų Vilniuje, tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, teisėtumo, teritorijų planavimo klausimų, galimo abejotino žemės sklypo pardavimo bei šalia esančių sklypų naudojimo ateityje.

Prokurorų nuomone, siekiant įvertinti straipsnyje nurodytas aplinkybes, galimą neteisėtos statybos faktą pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, būtina pradėti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.“