Kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo
Kalbama apie žemės sklypą, apribotą Bebrų, Latgalių ir Lenktosios gatvėmis, kuriam adresas dar nėra suteiktas.
Delfi tyrime keltas klausimas, ar nenutiks taip, kad vietoje pagyvenusių žmonių poilsio namų išdygs prabangus daugiabutis? Kilnius tikslus deklaravęs Alzheimerio ligos paramos fondas, gavęs statybos leidimus, sklypą pardavė.
Delfi tyrimą galite rasti čia.
„Informuojame, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023-04-28 pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 išduoto statybą leidžiančio dokumento (SLD) dalies panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.
Ieškiniu prašoma:
* panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 išduoto SLD galiojimą dalyje, kuria leista statyti ypatingosios kategorijos Pastatą bei su jo funkcionavimu susijusius inžinerinius tinklus.
* Įpareigoti atsakovę MB „Gambus” per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, projektuotojo UAB „Viltekta“ ir nevyriausybinės organizacijos Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo lėšomis išardyti pagal projektuotojo UAB „Viltekta“ 2015 metais parengtą techninį projektą „Poilsio paskirties pastatas (8.13), „Pagyvenusių žmonių poilsio namai“ žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0031:376, Vilnius, statybos projektas“, Nr. 0370, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-07-04 išdavė SLD, įrengtą lietaus nuotekų tinklų atkarpą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype“, - teigė R. Kėkštienė.
Laikinųjų apsaugos priemonių neprašė
Paklausta, ar teismo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti statybas, kol bus išnagrinėta byla, ji teigė, kad to neprašyta.
Tačiau ar nenutiks taip, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki tol, kol teismas priims sprendimą, pastatas jau bus pastatytas? Susiformavusi praktika rodo, kad tokiais atvejais statytojai labai skuba užbaigti statybas, kad vėliau teisme įrodinėtų, jog griovimas būtų perteklinė priemonė ir pažeistų teisėtų įgijėjų interesus.
Į šią pastabą R. Kėkštienė sureagavo štai taip: „Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su ieškiniu neprašyta. Statybos inspekcija negali vertinti, kaip šioje situacijoje elgsis statytojas. Šiuo metu SLD yra galiojantis. SLD panaikinus, statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padariniai šalinami Statybos įstatymo 33 straipsnyje numatyta tvarka.“
Statybos inspekcijos Delfi paklausė, kodėl kai kuriais atvejais prašoma laikinųjų apsaugos priemonių, o kai kada ne? Nuo ko tai priklauso? Tačiau į šį klausimą atsakymo publikuojant tekstą negauta.
Jau publikavus tekstą Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė atsiuntė paaiškinimą, kodėl teismo nebuvo prašoma laikinųjų apsaugos priemonių.
„2022-12-22 buvo priimtas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2023-05-01, kurio 10 straipsnyje numatyta, kad kai patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, statybos darbai, tęsiami nepašalinus pažeidimų, atliekami statytojo rizika. Taigi įstatymų leidėjas nustatė griežtesnį teisinį reguliavimą, pagal kurį statytojai prisiima riziką vykdydami statybos darbus, esant konstatuotiems pažeidimams.
Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinama faktinė padėtis ir galimybė teismui įrodyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas tenkinant ieškinį“, - teigė R. Kėkštienė.
Gyventojai sunerimo dėl genimų kaštonų
Praėjusią savaitę į Delfi kreipėsi susirūpinę Žvėryno gyventojai, matydami, kad šalia minėtos statybvietės pjaunamos augančių kaštonų alėjos šakos. Nors medžiai auga šalia statybvietės, vis dėl to jie yra valstybinėje žemėje.
„Panašu, kad savivaldybės valdininkai tūpčioja prieš šituos statytojus. Dabar negalima pjauti medžių, nes yra paukščių perėjimo metas. Tačiau situacija tokia, kad savivaldybė nuolaidžiauja statytojams, dėl kurių statybų vyksta tyrimas, kreiptasi į teismą ir tyrimą vykdo Prokuratūra. Keistai atrodo toks nuolaidžiavimas. Statytojams trukdo medžiai, todėl savivaldybė leidžia juos genėti, nors jie ir auga už sklypo ribų. Dar klausimas, ar niekas nenutiks kaštonams, nes labai stipriai nukastos jų šaknys“, - kalbėjo vienas Žvėryno gyventojas, prašęs neįvardyti jo tapatybės.
Reikia priminti, kad draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto pažyma, kad kertamame ar genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.
Dėl šio atvejo Delfi su klausimais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Ji pripažino, kad leido genėti statytojui trukdančius medžius, augančius valstybinėje žemėje.
Vadovaujantis LR Želdynų įstatymo 13 straipsniu, leidimai išduodami tik saugotinų medžių ir krūmų pašalinimo bei intensyvaus genėjimo darbams. Šiuo atveju neatliekamas nei šalinimas, nei intensyvus genėjimas. Pagal tą patį įstatymą, intensyviu želdinių genėjimu laikomi želdinių priežiūros darbai, kurių metu pašalinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio“, - teigė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Delfi anksčiau jau rašė, kad neaiškiomis aplinkybėmis prieš pat statybų pradžią praretėjo ir pati kaštonų alėja.
Gavę statybos leidimą sklypą pardavė
Kaip jau rašė Delfi, statybos leidimą gavo Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas, vadovaujamas Kęstučio Mozerio. Jis deklaravo ketinantis statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams. Tačiau kai statyboms buvo uždegta žalia šviesa, jos neprasidėjo. Galiausiai paramos fondas sklypą nutarė parduoti mažajai bendrijai „Gambus“. Šios įmonės vadovas ir savininkas yra Aurimas Gasiūnas.
Taip mažajai bendrijai buvo perleista teisė statyti. Būtent ši įmonė 2022 m. ir pradėjo statybas. Dokumentuose – senelių poilsio namai, tačiau ar realybėje neišdygs daugiabutis, kurio statybos šioje vietoje pagal teritorijų planavimo dokumentus draudžiamos?
Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodyta, kad sklypą 2022 m. įsigijusi MB „Gambus“ įsteigta 2015 metais. Ten pat nurodyta, kad šios įmonės tikslas – įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas. Dokumentuose ir viešojoje erdvėje Delfi nepavyko rasti informacijos, kad ši įmonė teiktų kokias nors socialines paslaugas, kad jų specializacija būtų senelių globos sritis.
Valstybinė mokesčių inspekcija anksčiau Delfi taip pat pripažino, kad sklypo įsigijimo sandoris kelia klausimų.
Pažvelgus į MB „Gambus“ finansines ataskaitas matyti, kad jos veiklos rezultatai labai kuklūs. 2021 m. pardavimo pajamos siekė 399 Eur, nuostolis – 146 Eur. 2020 m. pardavimo pajamos buvo 1305 Eur, nuostolis – 410 Eur.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2021 m. mažojoje bendrijoje darbuotojų nebuvo. Dokumentuose nurodyta, kad 2021 m. visas įmonės turtas siekė 2792 Eur, 2020 m. – 2970 Eur.
Delfi kreipėsi į kelis nesusijusius turto vertintojus ir paklausė, kiek galėtų kainuoti šis milžiniškas sklypas Žvėryne. Ekspertų vertinimu, suma galėtų siekti kelis milijonus eurų. Taigi, iš kokių lėšų kuklius finansinius rezultatus demonstruojanti įmonė įsigijo milijoninės vertės sklypą? Gal jai buvo paskolinta? Jei taip, kas skolino? MB „Gambus“ paklausėme, iš kokių lėšų ji pirko šį sklypą. Tačiau atsakymo negavome.
Statybos inspekcija: leidimas išduotas neteisėtai
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, nustatė, kad projektuotojas UAB „Viltekta“ pažeisdamas teisės aktus suprojektavo, o Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai išdavė 2016-07-04 leidimą poilsio namų Žvėryno mikrorajone Vilniuje statybai“, - anksčiau Delfi teigė VTPSI atstovė R. Kėkštienė.
Jos teigimu, atlikusi patikrinimą, Statybos inspekcija nustatė, kad žemės sklype tarp Bebrų, Lenktosios ir Latgalių gatvių, Žvėryne, Vilniuje, UAB „Viltekta“ suprojektuoti poilsio namų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų.
Be to, nustatyta ir kitų pažeidimų.
„Projektas parengtas neišlaikant atstumų iki sklypo ribų pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus. Minėtame reglamente nurodyta, kad visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 metro kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Pažymėtina, kad prie statytojo – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo prašymo išduoti leidimą nėra pateikto Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo dėl atstumo mažinimo“, – dėstė VTPSI atstovė.
Anksčiau R. Kėkštienė yra nurodžiusi, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog statytojas neturėjo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-01-24 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, žemės sklype Bebrų, Latvių ir Lenktosios gatvių sankirtoje, Vilniuje.
Statybos proceso dalyvių prievolė vykdyti veiklą apsidraudus civilinės atsakomybės ir statybos privalomaisiais draudimais įtvirtinta Statybos įstatymo 42–46 straipsnių nuostatose.
Atlikus patikrinimą nustatyta, kad statytojas neturi statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo. Statytojas MB „Gambus“ Statybos inspekcijai po patikrinimo pateikė retroaktyvų (atgaline data apdraustą) Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Atsižvelgiant į tai, statytojui už Statybos įstatymo 54 straipsnio pažeidimus – statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla – bus taikoma administracinė atsakomybė nuo 2 896 iki 5 792 Eur“, – nurodė R. Kėkštienė.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Savo ruožtu prokuratūra jau anksčiau paskelbė, kad po Delfi publikacijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėjus statybas sostinės Žvėryno rajone.
„Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl pradėtų statybos darbų sostinės Žvėryno rajone, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo“, – nurodyta prokuratūros išplatintame pranešime.
Ten pat rašoma: „Viešoje erdvėje pasirodžiusioje publikacijoje keliamos abejonės dėl statybų Vilniuje, tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, teisėtumo, teritorijų planavimo klausimų, galimo abejotino žemės sklypo pardavimo bei šalia esančių sklypų naudojimo ateityje.
Prokurorų nuomone, siekiant įvertinti straipsnyje nurodytas aplinkybes, galimą neteisėtos statybos faktą pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, būtina pradėti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.“
MB „Gambus“ vadovas A. Gasiūnas, anksčiau situaciją komentavęs Delfi, laikėsi pozicijos, kad Žvėryne statomi būtent poilsio namai: „Sprendimas įsigyti šį projektą buvo priimtas, kadangi matome verslo galimybę kurti pagyvenusių žmonių poilsio namus. Objektą jau statome ir planuojame užbaigti pagal ankstesnio savininko gautą statybos leidimą. Fondas buvo gavęs statybos leidimą šiame žemės sklype statyti pagyvenusių žmonių poilsio namus. Toks objektas ir yra statomas. Jo reali funkcija atitiks pagyvenusių žmonių poilsio namų paskirtį.“
Sandorio vertės A. Gasiūnas tuomet nesutiko įvardinti: „Kaip įprasta versle, sandorio sąlygos yra konfidencialios, todėl kainos atskleisti negaliu.“
Jis teigė, kad sklypas buvo įsigytas iki statybų pradžios. Statybos darbai pradėti 2022 m.