Kauno miesto taryba nubalsavo už tai, kad būtų kreipiamasi į Vyriausybę dėl mini referendumo organizavimo, kuriuo vietos gyventojų būtų klausiama, ar šie pritaria Kauno savivaldybės ribų keitimui. Kaip teigiama Ievos Diraitės, Eglės Račkauskaitės ir Ievos Motiejūnaitės parengtame žinių reportaže, rajono gyventojai jungimuisi nepritaria.
„Kol tai buvo „spurginių“ susitarimai arba debatai už uždarų durų, nekėlėme nei kipišo, nei politikavome, nei reiškėme nuomonę. Dabar yra pareikšta oficiali nuomonė, kad domina būtent tai, kas maitina Kauno rajoną, ką sukūrė pats Kauno rajonas“, – LNK žinių žurnalistams sakė Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.
Ežerėlio bendruomenės centro pirmininkė Jolanta Marija Malinauskaitė tokį Kauno mero Visvaldo Matijošaičio planą vadino nesuprantamu ir brukamu gyventojams per prievartą.
„Kauno rajone gyventojų daugėja, o mieste mažėja. „Kaunas auga“ šūkis, manau, irgi yra susijęs su plėtra ir galbūt tai jau yra iš anksto numatytas veiksmas, kad plėskimės“, – susidariusią situaciją komentavo Neveronių bendruomenės centro pirmininkė Oksana Šukaitienė.
Jeigu rajonas būtų prijungtas prie miesto, Kauno ribos išsiplėstų 300 kvadratinių kilometrų, tai yra beveik du kartus daugiau teritorijos nei dabar. Kaip skelbia LNK žinios, tokiu atveju Kauno plotas taptų didesnis už Vilniaus, laikinoji sostinė taptų didžiausiu miestu Lietuvoje.
„Geriau veiktų visa infrastruktūra – keleivių vežimo transportas, gatvių priežiūra, mokyklos, darželiai. Ir žmonės galėtų atviriau ir teisingiau (deklaruoti gyvenamąją vietą – DELFI). Šeima, kuri gyvena viename name, galėtų kartu gyventi, o ne dalintis per pusę“, – savo užmojus žurnalistams komentavo V. Matijošaitis.
„Pas mus yra Kauno miesto gyventojų antplūdis. Aš suprantu pagal bendrą logiką, yra ir verslo logika, gyventojai ar žmonės eina ten, kur yra geriau. Kodėl eina iš ten, kur yra geriau, į blogiau, logikos nesuprantu“, – sakė Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.
Tolimesnis Kauno planas, kaip teigė Kauno miesto mero patarėjas Tomas Grigalevičius, yra paskelbti mini referendumo datą ir imtis jo organizavimo.
„Įvykus mini referendumui, priklausomai nuo rezultatų, klausimas vėl grįš į Vidaus reikalų ministeriją, ir ši, jeigu žmonės nuspręs, kad taip, jie nori tapti Kauno miesto savivaldybės dalimi, parengs savivaldybių teritorijų ribas keičiantį įstatymą. Jis bus pateiktas svarstyti Seimui“, – planais su LNK žurnalistais dalijosi T. Grigalevičius.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė tikino, kad tokiu atveju savo nuomonę pareikšti didžioji dauguma gyventojų, o ne keli gyventojai ar keli procentai.
Kaip teigiama reportaže, V. Matijošaitis sako, kad miestas jau seniai peržengė administracines ribas, nes rajono gyventojai važiuoja mokytis ar dirbti į miestą, naudojasi ištekliais. Pavyzdžiui, Kauno miesto poliklinikoje per trejus metus pas medikus lankėsi daugiau nei 42 tūkst. rajono gyventojų. Vis dėlto Kauno rajono vicemeras įsitikinęs, kad V. Matijošaičio tikslas – finansinis.
„Tikrieji interesai yra finansiniai, kas buvo paminėta ir per tarybos posėdį. 70 proc. tiek biudžeto, tiek gyventojų būtų prijungta prie miesto, ir tai papildytų Kauno miesto savivaldybės biudžetą“, – teigė A. Nesteckis.
Jeigu vietos gyventojai pritartų tokiai sąjungai, Lietuvos administraciniam žemėlapiui perbraižyti pritarimą turėtų duoti Seimas. Tiesa, parlamentarai vieningos nuomonės dėl Kauno užmojų neturi.
„Gyvenvietėse, esančiose šalia Kauno miesto, tikrai labai gerai sprendžiamos problemos ir, kiek aš žinau, infrastruktūra plečiama, ir darželiai statomi arba renovuojami, rekonstruojami. Jeigu jie būtų prijungti prie Kauno miesto savivaldybės, tikrai nesulauktų tokio dėmesio nei iš tarybos narių, nei iš Kauno miesto valdžios“, – įsitikinęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, parlamentaras Algirdas Butkevičius.
„Gyventojo interesas tikrai turėtų būti toks, kad ten, kur jis dirba, ten, kur yra jo pagrindiniai interesai, tai teritorijai jo būstas turėtų ir priklausyti“, – priešingą poziciją LNK žinioms dėstė kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstutis Masiulis.
V. Matijošaitis mano, kad, jeigu viskas vyks pagal planą, dalis rajono su miestu galėtų būti sujungta dar iki jo antrosios kadencijos pabaigos.