Dar praėjusių metų spalį Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui A. Rudomanskis pateikė skundą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pareiškime nukentėjusysis nurodė interneto svetainėje rudomanskis.lt iš asmens, kurio IP adresas 46.101.50.138, gavę žinutę: „kurva pedas uz vaiku tvirkinima busi sulauzutas gaidy iskrypes“. Kitą dieną iš tokio pat IP TJA el. paštu gauta žinutė „Pydare ble nebesirodyk gatvėje tavo dienos jau suskaičiuotos jobanas pedofilas pasiskaityk tau bus pizdiec“.
Spalio pabaigoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrėjų nurodyta priežastis – nėra pakankamai duomenų, kad asmuo, parašęs A. Rudomanskiui žinutę, akivaizdžiai parodė, kad grasinimai gali būti įgyvendinti.
Tada A. Rudomanskis kreipėsi į prokuratūrą. Lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą, kuriuo atmetė nukentėjusiojo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Galiausiai A. Rudomanskis kreipėsi į teismą. Gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atmetė atskirąjį skundą dėl policijos ir prokuratūros nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Seimo narių Marijos Aušrinės Pavilionienės ir Giedrės Purvaneckienės padėjėjas A. Rudomanskis neatlyžta: metų pabaigoje atskiruoju skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl jam nepalankių policijos, prokuratūros ir apylinkės teismo sprendimų.
Beje, prieš pat Vilniaus miesto apylinkės teismui paskelbiant nutartį, A. Rudomanskis gavo trečiąją grasinančią žinutę. Šįkart vėl A. Rudomanskio interneto svetainėje iš asmens, pasivadinusio „herkus deltuvis“ vardu, gavo žinutę: „PEDERASTAI - dviems neliečiamųjų kastoms pedoliberastiniuose vakaruose vietos neužteks, kažkas turės sulįsti į pogrindį. Kyla įtarimas, kad į pogrindį teks lįsti išangės adeptams".
Gyventi baimėje ir spėlioti, ar grasinimai išvirs į realų smurtą?
„Kai Mykolas Pleskas buto lange pakabino vyrišką lytinį organą primenančią kalėdinę dekoraciją, policija sureagavo ir jam grasina baudomis, o dėl manęs nepradeda ikiteisminio tyrimo ir net nepadeda nustatyti, kas nusikaltimą įvykdė“, – kalbėdamas su DELFI, stebėjosi A. Rudomanskis.
Jo nuomone, už padarytus neapykantos pažeidimus turi būti baudžiama. „Neapykantos nusikaltimus galima apibrėžti kaip nusikaltimus, kuomet auka pasirenkama dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Tai gali būti etniškumas, kalba, tautybė, seksualinė orientacija ir kt. JAV Harvardo universiteto psichologas, profesorius Gordon Willard Allport yra paskelbęs išankstinių nuostatų teoriją, kurioje parodė, kaip žodiniai išpuoliai perauga į fizinį smurtą“, – sakė A. Rudomanskis.
Pasak A. Rudomanskio, Lietuvoje daug kalbame apie smurtą ir liūdnas jo pasekmes: tai vyras nužudė žmoną, nors policija klasifikavo jos pagalbos skambutį kaip nesvarbų; tai tėvas Kėdainių rajone nužudė vaikus, nors šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos grupę. Jis taip pat primena įvykį Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, kai koncerto metu su šūkiu „pederastai Aukštadvaryje nekoncertuos“ buvo užpultas dainininkas Ruslanas Kirilkinas.
A. Rudomanskio teigimu, visuomenė, kuri laikosi įstatymų, pripažįsta Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad visi lygūs prieš įstatymą, nenori gyventi nuolatinėje baimėje. „Visuomenė nenori, kad ir kiti, ypatingai jauni žmonės, ne visada turintys pakankamai įgūdžių apsiginti, gyventų baimėje ir spėliotų, ar grasinimai išvirs į realų smurtą, ar ne, bijoti išeiti vėlesniu paros metu į gatvę ar panašiai“, – dėsto A. Rudomanskis.
Pasak jo, smurto labai sunku išvengti, nes nusikaltėliai jaučia nebaudžiamumą ir atsainų policijos, prokuratūros, taip pat teismų požiūrį į neapykantos nusikaltimus dėl rasės, tautybės, seksualinės orientacijos, religijos ir kitų pagrindų.
Advokatė: tai turi būti nutraukta kaip galima anksčiau
A. Rudomanskiui antrina jam atstovaujanti žmogaus teisių gynimo srityje besispecializuojančios advokatų kontoros „Invoco“ advokatė dr. Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.
Advokatės nuomone, neužtenka tik formalaus teisės principų ir normų įtvirtinimo – turi veikti teisių ir pareigų įgyvendinimo mechanizmas, kuris leistų efektyvi ir realiai, o ne menamai įgyvendinti žmonėms jų pažeistas teises.
Pasak D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės, neapykantos nusikaltimais kėsinamasi į žmonių, priklausančių tam tikrai grupei, teises ir laisvę, dažnai ir sveikatą, todėl jais visada pažeidžiamas šių žmonių lygiateisiškumas, kurstoma žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminacija įvairiais pagrindais: dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, skatinama neapykanta.
„Lygiateisiškumą pažeidžiančių veikų socialinis žalingumas pasireiškia fizine, turtine, tiek ir neturtine žala nukentėjusiajam asmeniui. Visuotinai pripažįstama, kad šiais pažeidimais kėsinamasi į tokias asmens savybes, kurios sudaro asmenybės bei identiteto šerdį, pažeidžiama žmogaus laisvė ir orumas. Žmogaus laisvė ir orumas yra vienos pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Tokios neteisėtos veikos turi būti pastebimos ir nutraukiamos kaip galima anksčiau, o padaryta žala nukentėjusiam asmeniui turi būti kaltininkų kompensuojama“, - įsitikinusi D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.