Paslaugas teikia visus metus
Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke, tyvuliuojantis Baltųjų Lakajų ežeras mėgstamas poilsiautojų iš visos Lietuvos. Tačiau akylesnė akis pastebi, kad šioje Labanoro regioninio parko širdyje esančioje vietoje nameliai ėmė dygti ne tik ežero pakrantėje, bet ir pačiame ežere.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą statybos vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje yra draudžiamos. O ežere, kuris priklauso valstybei, statinių taip pat neturėtų būti. Statybos, remiantis Miškų įstatymu, draudžiamos ir miškuose.
Tačiau kai kurie greta ežero esančių sklypų savininkai, regis, ne visada elgiasi taip, kaip numato įstatymas.
Delfi prie šio ežero esančiame Mindūnų kaime lankėsi dar rugsėjo mėnesį ir užfiksavo galimus pažeidimus.
Tyrimą apie tai galite rasti čia.
Labanoro gatvėje veikianti Mindūnų sodyba siūlo nakvynę ant paties ežero. Paslauga nepertraukiamai teikiama ištisus metus.
Štai taip savo internetiniame puslapyje sodybos savininkai pristato kvietimą apsistoti: „Puiki naujiena romantikams! Jūs įsikursite dviviečiame kupole ant vandens. Malonumų gausą papildysite greta stovinčiu kubilu su džiakuzi. Namelyje yra dvigulė lova, patalynė, kondicionavimo sistema oras-oras, šaldytuvas, būtiniausi indai, kavos aparatas, taip pat tik Jums skirta keramikinė kepsninė-grilis Kamado BONO, valtis. Yra biotualetas. Jūsų ramybės niekas negalės sutrukdyti, nes iki namelio galima atvykti tik valtimi. Komplekso nakvynės kaina - 150 Eur.
Švarus Labanoro parko oras, girios grožybės ir vaizdai į Baltųjų Lakajų ežerą Jums įsimins ilgam. Laukiame Jūsų bet kuriuo metų laiku. Su valtele galėsite romantiškai praleisti laiką plaukiodami ežere bei apsilankyti greta esančioje Meilės saloje.“
Nuvykus į vietą įsitikinome, kad pasiekti namelį galima tik valtimi. Šeimininkas ją duoda atvykusiems svečiams. Plaukti reikia ne taip ir daug. Atstumas nuo kranto – maždaug 50 metrų. Tiesa, karštomis vasaros dienomis iki platformos su nameliu galima ir atbristi. Gylis – maždaug 120 cm.
Kaip pastebėjome atvykę į vietą, kupolinis namelis ir šildomas kubilas įrengtas ant specialios platformos. Iki jos nuo kranto po vandeniu atvesta ir elektra. Namelyje veikia oro kondicionierius: galima ir sušildyti, ir atšaldyti orą.
Kubilo vanduo sušildomas krosnyje. Prie jos sodybos šeimininkas yra palikęs malkų. Svečiai patys pakuria krosnį ir sušildo vandenį iki norimos temperatūros. Įdomu tai, kad kubilui naudojamas ežero vanduo. Šalia kubilo į ežerą įmestas elektrinis siurblys, kurio pagalba ir imamas vanduo.
Išsimaudžius vanduo taip pat išleidžiamas į ežerą. Kubilo apačioje yra žarna, kurios čiaupą atsukus į ežerą iš kubilo ima tekėti vanduo.
Ant platformos vietos užtenka ir tualetui. Jis pridengtas lengva pertvara ir skėčiu nuo saulės arba lietaus. Kaip nurodo pats sodybos šeimininkas, ant platformos pastatytas biotualetas. Kur galiausiai išpilamas jo turinys, ar jis nepatenka į ežerą, nėra aišku.
Be to, ant platformos yra ir kepsninė. Jai reikia anglių, kurių šeimininkas palieka namelyje.
Jei iki platformos nuo kranto galima ir atbristi, vandens gylis iki jos siekia maždaug 120 cm, tai pasiekus platformą, iš karto giliau. Jos pabaigoje yra kopėtėlės į vandenį ir ten jau kur kas giliau – maždaug 2 metrai.
Atvykę į vietą pamatėme, kad namelyje yra svečių patogumui svarbios įrangos: šaldytuvas, virdulys, kavos virimo aparatas. Taip pat palikta indų.
Registrų centro duomenimis, sklypai, šalia kurių yra namelis ežere, priklauso Vandai Milinavičienei ir Aldonai Dominikai Kučinskienei. Uzurfruktas - Vladas Kučinskas.
Siūlo poilsį ant ežero kranto
Tačiau matyti, kad panašių objektų yra ir netoliese. Toliau nuo Mindūnų sodybos taip pat rūksta dūmelis, matosi iš miško išlindę statiniai.
Tik čia savo paslaugas jau siūlo kiti verslininkai. Internete suradome, kad šalia savo paslaugas teikia „Glamping Lithuania“. Jie turi net kelis pasiūlymus.
Štai, pavyzdžiui, nedidelis namelis dviems. „Vieno kambario namelis dviems su peizažu į Baltųjų Lakajų ežerą. Šiuo metu galime jums pasiūlyti net keturis skirtingus namelių variantus, kurie skiriasi nuo įrengtos SPA įrangos nameliuose.
Ilsėkitės su visais patogumais. Namelyje yra dvigulė lova su kokoso čiužiniu, tualetas, dušas, persirengimo kambarys, kepsninės, šaldytuvas, krėslai, šezlongai, SPA vonios, pėdų masažo procedūros, romantiškas apšvietimas, suteikiantis romantikos ir atsipalaidavimo. Čia yra sutvarkyta lauko aplinka, yra liepteliai, laipteliai, kiemo apšvietimas“, - rašoma skelbime.
Ten pat nurodoma, kad iš viso yra 3 tokie nameliai. Jų dydis – maždaug 25 kvadratiniai metrai.
Tačiau yra ir didesnių. „Susipažinkite su mūsų vila. Tai tikra ramybės oazė! Namelis ant ežero kranto, kuris neturi kaimynų! Šis namelis išsiskiria tuo, jog yra ypatingai erdvus, o vaizdas pro langą visais metų laikais tiesiog užburia! Taip pat šiame namelyje rasite ir elipsinę vonią“, - rašoma skelbime.
Nurodoma, kad šio kambario dydis – 50 kvadratinių metrų. Šio namelio nuomos kaina priklausomai nuo sezono svyruoja nuo 150 iki 180 eurų parai. Mažesnių namelių kaina nedaug tesiskiria. Ji prasideda nuo 140 eurų, o viršutinės kainos lubos taip pat siekia 185 eurus.
Kaip nurodyta internete, visi nameliai turi patogumus, dušus, tualetus, atpalaiduojančias vonias.
Registrų centro duomenimis, sklypas su šia infrastruktūra priklauso Tadui Vyteniui Jociui. Jis vienas šalia kito esančius sklypus nusipirko 2015 metais.
Po Delfi apsilankymo inspektoriai atliko tyrimą
Ir vis dėlto šioje vietoje reikia grįžti prie klausimo, ar nameliai miške, ežero pakrantės apsaugos juostoje, ant paties ežero nepažeidžia galiojančių įstatymų? Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymuose nurodyta, kad miškuose ir vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje statybos draudžiamos.
Po Delfi apsilankymo ežero pakrantėje savo tyrimus pradėjo skirtingos kontrolės institucijos. Ir galiausiai jos pateikė informaciją, ką nustatė tyrimų metu.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistas Andrius Juodelis paaiškino, ką nustatė vietoje apsilankę parko darbuotojai.
Pirmiausia jis įvardijo, kas užfiksuota „Glamping Lithuania“ valdose: „Ažuraisčio k. 3 esančiame sklype užfiksuoti pažeidimai, neatitinkantys miškotvarkos projekto: namelis medyje su vandens gręžiniu ir nuotekų tinklais, medinis takas platesnis nei numatyta miškotvakos projekte, medinės aikštelės su ant jų įrengtomis palapinėmis iš metalinio karkaso ir tento, kubilai maudymuisi, prie aikštelių įrengti lieptai.
Direkcijos žiniomis, VTPSI surašė privalomąjį nurodymą pašalinti visus pažeidimus, neatitinkančius miškotvarkos projekto.“
O dabar pereikime prie pačiame ežere įrengto kupolo. Anot A. Juodelio, direkcijos vertinimu, tokio kupolo įrengimą galima laikyti pažeidimu. „Taip, šiuo atveju tai yra pažeidimas“, - nurodė parko direkcijos atstovas.
Jo teigimu, tokia platforma ant ežero pažeidžia aplinkos ministro įsakymą „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“.
Ir čia pat A. Juodelis pažymėjo, kuris punktas buvo pažeistas: „17. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervate ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose esančiuose vandens telkiniuose leidžiama statyti ir (arba) švartuoti plūduriuojančius lieptus, plūduriuojančius tiltus, plaukiojančias prieplaukas (debarkaderius), suderinus jų projektus ir laikymo konkrečiame vandens telkinyje sąlygas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.“
Anot jo, į direkciją kreipėsi kupolo savininkas, tačiau jos darbuotojai verslininko planams nepritarė, Nepaisant to, jis kupolą vis tiek pastatė.
„Į direkciją buvo kreipęsis Labanoro g. 19C sodybos šeimininkas dėl liepto statybos. Direkcija nepritarė, kadangi prie sodybos gali būti tik 1 lieptas, o nagrinėjamame sklype jų yra daugiau, taip pat savininkas neturėjo NŽT pritarimo. Taip pat direkcija informavo NŽT Molėtų skyrių dėl sklype jau esančių galimai savavališkų lieptų“, - informavo A. Juodelis.
Jo teigimu, kupolo ežere turi nelikti: „Taip, platforma (lieptas su kupolu), direkcijos nuomone, turi būti pašalinta. Čia reikia vadovaujantis Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentu.“
Ir čia pat A. Juodelis paminėjo konkretų reglamento punktą, kuris viską sudėlioja į vietas: „18.4. vandens telkiniuose, išskyrus esančiuose gamtiniuose rezervatuose, prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne platesnį kaip 1,5 m pločio, 30 m2 ploto, iki 0,5 m nuo vandens paviršiaus. Jei viršvandeninės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse teritorijose liepto matmenys gali būti ir didesni. Jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose.“
Kupolas likti negali
Taip pat situaciją paprašėme įvertinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuriai yra pavaldūs Lietuvoje veikiantys nacionaliniai ir regioniniai parkai. VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė atsakė į Delfi klausimus.
Anot jos, norint įrengti platformą ežere, ant kurios stovėtų kupolas ir kubilas, reikia gauti parko direkcijos pritarimą. Tačiau šiuo atveju pritarimas nebuvo gautas: „VSTT turimais duomenimis, Labanoro g. 19C sodybos šeimininkas buvo pasikreipęs į direkciją dėl liepto statybos. Direkcija nepritarė, kadangi prie sodybos gali būti tik 1 lieptas, o nagrinėjamame sklype jų yra daugiau, taip pat savininkas neturėjo NŽT pritarimo.“
Kaip teigė direktoriaus pavaduotoja, toks savavališkas platformos įrengimas yra pažeidimas. Anot jos, Aplinkos apsaugos departamentas savininkui dėl to yra surašęs privalomąjį nurodymą.
Taip pat R. Lapinskienė nurodė, kad prie sodybos ežere galima įrengti tik lieptą. Kupolo statybos teisės aktuose nėra numatytos. Todėl jis negali ten likti.
„VSTT nuomone, prie sodybos gali būti 1 lieptas (be kupolo). Stovyklauti ir poilsiauti saugomose teritorijose galima tik tam tikrose teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose. Nagrinėjamu atveju – Labanoro regioninio parko tvarkymo plane. Baltųjų Lakajų ežeras patenka į Lakajų kraštovaizdžio draustinį, ežere stovyklavietės nenumatytos, pažymėta vandens turizmo trasa.
Tai, kas nufotografuota ir paslaugos reklamuojamos internete, yra iš esmės apgyvendinimo paslaugų teikimas. Tokios paslaugos turėtų būti teikiamos tam numatytose vietose, kur įrengta atitinkama rekreacinė infrastruktūra, krante, o ne ant lieptų“, - teigė R. Lapinskienė.
Aplinkosaugininkai fiksavo pažeidimus
Kaip nurodė departamento atstovai, kupolo savininkui ir greta esančios poilsiavietės savininkui jie turėjo priekaištų. Savininkai nelegalius statinius įpareigoti pašalinti: „Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021-09-10 apžiūros metu minėtuose sklypuose, esančiuose Molėtų rajone, Mindūnų kaime, Labanoro g. 19C ir Molėtų r., Ažuraisčių k. 3, užfiksavo Baltųjų Lakajų ežere ties sklypais įleistus plūduriuojančius įrenginius, ant kurių buvo įrengtos uždaro tipo patalpos poilsiui (kupolai) ir kubilai.
Plūduriuojančių įrenginių savininkai/valdytojai nepateikė su saugomos teritorijos direkcija (Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija) suderintų plūduriuojančių plaustų laikymo sąlygų ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. D1-187, „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų“ patvirtinimo IV sk. 17 punkto reikalavimus. Dėl nustatytų pažeidimų plūduriuojančių įrenginių savininkams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 267 straipsnio 3 d. ir duoti privalomieji nurodymai – pašalinti plūduriuojančius įrenginius iš Baltųjų Lakajų ežero arba suderinti laikymo sąlygas su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.“
Statiniai turės būti nugriauti
Tyrimą minėtuose sklypuose taip pat atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Jos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi paaiškino, kas buvo nustatyta patikrinimo metu. Anot jos, savininkas turės nugriauti statinius, kurie pastatyti savavališkai.
„Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021-09-20 atliko patikrinimus bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus žemės sklypuose, esančiuose: Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Ažuraisčių k. 3 (sklypas 1); Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Mindūnų k., Labanoro g. 19C (sklypas 2).
Patikrinimai buvo atlikti dalyvaujant Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovui bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų departamento specialistams.
Sklype 1 Baltųjų Lakajų ežero pakrantėje įrengta poilsiavietė: medinis takas pakrantėje, mediniai laiptai, taip pat medinės aikštelės, ant kurių įrengtos palapinės, prie aikštelių įrengti lieptai, kubilai maudymuisi, namelis medyje. Prie namelio prijungtas vanduo iš šalia įrengto gręžinio. Nuotekos iš namelio išvestos plastikiniu vamzdžiu į plastikinę talpą, kuri įkasta į žemę.
Atsižvelgdama į padarytus pažeidimus bei vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo statytoją iki 2022-04-29 pašalinti pažeidimus – nugriauti pastatytus: medinį taką su suoliukais, medinius laiptus, medines aikšteles, ant kurių įrengtos palapinės iš metalinio karkaso ir brezentinės medžiagos, kubilai maudymuisi. Taip pat Statybos inspekcija nurodė pašalinti namelį medyje, prie namelio prijungtus I grupės nesudėtinguosius inžinerinius tinklus (vandentiekio ir nuotekų tinklus) ir sutvarkyti statybvietę“, - nurodė R. Kėkštienė.
NŽT planuoja patikrinimą
Nacionalinė žemės tarnyba taip pat pažymėjo, kad norint statyti statinį ant ežero reikia gauti NŽT leidimą. „Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl norint statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, taigi ir norint statyti statinius valstybiniuose vandens telkiniuose Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas yra būtinas“, - nurodė NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.
Jis paaiškino, kokiais atvejais, kokiems statiniams NŽT gali išduoti sutikimą.
„Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklėse sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius.
Taigi, kitiems statiniams statyti valstybiniuose vandens telkiniuose sutikimai nėra išduodami.
Norint nustatyti, ar konkretus daiktas yra statinys, būtina įsitikinti, ar jis atitinka abu statinio požymius: turi statybos darbais statybos vietoje sukurtas laikančiąsias konstrukcijas ir yra nekilnojamasis daiktas“, - nurodė R. Golubovas.
Galiausiai jis teigė, kad artimiausiu metu NŽT šiame sklype atliks patikrinimus.
„Taigi, artimiausiu metu bus atliktas patikrinimas Jūsų minimame žemės sklype tikslu nustatyti, koks valstybiniame vandens telkinyje yra statinys ir ar tai yra statinys“, - teigė R. Golubovas.
Savininkai problemų nemato
Su klausimais Delfi kreipėsi į sklypų savininkus, kurie sulaukė institucijų patikrinimų. „Glamping Lithuania“ paklausėme, kaip vertina atliktų tyrimų išvadas ir kada planuoja pašalinti statinius, kaip yra įpareigojusios padaryti kontrolę atlikusios institucijos.
Delfi gavo „Glamping Lithuania“ atsakymus. Stovyklavimo paslaugų teikėjas tikisi, kad statinių griovimo pavyks išvengti: „Visų išvardintų įrenginių nereikia griauti, nes pagal įstatymą juos leido įteisinti miškotvarkos koregavimo būdu, kuris bus užbaigtas po naujų metų. Tiesiog buvo nebaigtas derinti nuo 17 metų“, - nurodė „Glamping Lithuania“.
Mindūnų sodybos savininkas Elmaras Milinavičius, kuris yra įrengęs kupolą ant ežero, tikisi, kad jo griauti nereikės. Jis mano, kad viską pavyks suderinti.
Savininko paklausėme, kaip jis vertina institucijų atliktų tyrimų išvadas: „Vertinu kaip pareigūnus, atliekančius reikalingas valstybei funkcijas. Išvados padarytos pagal galiojančius teisės aktus, o aš daryti įtakos tiems teisės aktams neturiu galimybių ir laiko. Reikia daug laiko teisingai auklėjant anūkus. Tad vykdau visus pateiktus nurodymus. Derinimo darbai buvo atliekami ir iki Jūsų apsilankymo. Tik dabar jie dar labiau užsitempia, ypač su parko direkcija, bet į aktuose nurodytus terminus susitvarkymui, manau, įtilpsiu."
Statiniai dar nėra pašalinti
Vis dėlto Delfi išsiaiškino, kad neteisėtų statinių savininkai neskuba juos pašalinti.
Tiesa, kupolo savininkui nugriovimo terminas buvo pratęstas. Savininkas jau turėjo būti pašalinęs kupolą, bet dabar tai turės padaryti iki sausio mėnesio 20 d.
„Molėtų rajone, Mindūnų kaime, Labanoro g. 19C, privalomojo nurodymo terminas buvo išduotas iki 2021-10-20. Plūduriuojančio įrenginio savininko prašymu ir su Komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo pritarimu privalomasis nurodytas buvo pratęstas iki 2022-01-20“, - nurodė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Tuo metu kito savininko statinys ant ežero kranto jau turėjo būti pašalintas. Tačiau savininkas to nepadarė, dėl to aplinkosaugininkai kreipėsi į teismą.
„Molėtų r., Ažuraisčių k. 3, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2021-10-20, plūduriuojančio įrenginio savininkas per vėlai kreipėsi dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, todėl Komisija dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo nepratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, patikrinę plūduriuojantį įrenginį, nustatė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl šio įrenginio savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį ir byla perduota Civilinių bylų nagrinėjimo skyriui, kad teismas įpareigotų plūduriuojančio įrenginio savininką įvykdyti privalomojo nurodymo sąlygas“, - teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.