Draustiniuose statyti namus draudžiama
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą Lietuvoje statyti namus draustinyje draudžiama. Tačiau yra viena išimtis: leidžiama atstatyti buvusias sodybas. Būtent ši išimtis „juodiesiems archeologams” gali sukrauti nemenkus pelnus. Kaip žinia, tokie archeologai daugiausia darbo turi pajūryje ir kitose gražiausiose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, ežerų pakrantėse.
Kad suprastumėte, kaip viskas vyksta, reikia nubraižyti elementarią schemą. Sklypai draustiniuose, jeigu juose nėra galimybės statyti, labai nebrangūs. Todėl nėra sunku jų savininkus įtikinti parduoti. O kai šis turtas patenka į rankas tiems, kas turi pinigų ir šiek tiek įžūlumo, prasideda keisti dalykai.
Kaip žinia, sklypai draustiniuose perkami todėl, kad tikimasi juose vis dėlto gauti statybos leidimą. Tada jų vertė greitai šokteli. O norint tokį leidimą gauti, reikia pasistengti surasti buvusios sodybos įrodymų. Akivaizdus įrodymas yra kartografinė medžiaga: išlikusios nuotraukos arba žemėlapiai. Jei tai yra, leidimą atkurti sodybą gauti labai paprasta.
Tačiau dažnai nutinka ir taip, kad nauji savininkai perka sklypą plyname lauke, bet yra įsitikinę, kad toje vietoje kažkada stovėjo sodyba. Nuotraukų ir žemėlapių nėra, todėl belieka vienintelė išeitis – kviesti archeologus ir ieškoti liudininkų, kurie, kaip kartais nutinka, liudija apie laikmetį, kai jiems tebuvo du ar trys metukai.
Lietuvoje yra įstatymo spraga, kuri labai naudinga archeologų įmonėms. Įrodyti sodybos faktą kartais užtenka vien tik suradus šukę arba kirvuką.
Kol ši spraga yra, tol gražiausiuose Lietuvos draustiniuose dygsta namai.
Suradus šukių leista statyti namą
Tačiau dabar pereikime prie konkrečios archeologų įmonės, kuriai Pajūrio regioninio parko draustiniuose darbo netrūksta. „Statybų archeologija” – įmonė, kuri Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, visai šalia jūros, ieško pradingusių sodybų.
Pirmu atveju atradus šukių gautas leidimas statyti namą Karklėje, Pajūrio take, šalia Plocio ežero. Šiandien namas jau stovi. Bet gali būti, kad po teismų sprendimų jį teks griauti.
2014 metų kovo 5 dieną buvo priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo UAB „Bostora” valdomam 10 ha sklypui nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvo sodyba. Tiesa, jei sklypo savininkai būtų turėję kartografinių duomenų, jiems į teismą nebūtų iš viso reikėję kreiptis. Teismo verdikto prireikia tik tada, kai tokių duomenų nėra.
Teismas nustatė, kad dokumentai, patvirtinantys faktą, jog UAB „Bostora” žemės sklype buvo sodyba, nėra išlikę.
Kaip tik dėl to įdomiausia, kaip sklypo savininkai įrodinėjo sodybos egzistavimą. Ir čia reikia grįžti prie archeologų. Teismo sprendime rašoma, ką jiems pavyko rasti. „2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje, atlikus tyrinėjimus nustatyta, kad šurfuose po velėna 0,2-0,4 m gylyje aptiktas iki 20 cm storio XIX a.-XX a. prad. kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje. Rasti radiniai – keramika, dengta tamsiai ruda glazūra, neglazūruotų indų šukės, vinimis ir geležiniais dirbiniais”, - rašoma teismo sprendime.
Be to, vizualinės apžiūros metu sklype rasta akmenų, degtų plytų nuolaužų.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes teisėjas Gintaras Stonkus pripažino juridinę teisę turintį faktą, kad šiame sklype buvo sodyba. Taigi, taip atsivėrė galimybė statyti naują pastatą.
Gavusi papildomų duomenų Pajūrio regioninio parko direkcija kreipėsi pagalbos į kitas institucijas, kad šios įvertintų archeologų pažymų teisėtumą.
Mokslinės archeologijos komisija prie Kultūros paveldo departamento atliko bendrovės „Statybų archeologija” darytų archeologinių tyrimų Karklėje įvertinimą. Šaipių kraštovaizdžio draustinyje įmonės archeologai ieškojo senų sodybų liekanų privačiuose sklypuose.
Delfi gavo komisijos posėdžio protokolą, kuriame įmonės archeologų atžvilgiu pateiktos labai griežtos išvados. Teigiama, kad galbūt buvo pažeistas viešasis interesas.
„Iš Pajūrio regioninio parko atsiųstos medžiagos paaiškėjo, kad archeologinius tyrimus vykdė be leidimo atlikti archeologinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, kad archeologas nesivadovavo teisės aktais, archeologinius tyrimus vykdė ir pažymą parengė neteisėtai, archeologinius tyrimus pasitelkė kaip priemonę įteisinti naujų pastatų statybą saugomose teritorijose, kuriose statyba ribojama, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą naudojo galimai pažeidžiant viešąjį interesą”, - konstatuojama komisijos protokole.
Taip pat Mokslinės archeologijos komisija nutarė, kad „vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento punktų nuostatomis pažyma yra neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kad pažyma neturi jokios juridinės galios, ji neturi būti naudojama jokių valstybinių institucijų jokiems paveldosaugos sprendimams priimti, projektavimo ar planavimo sąlygoms išduoti, kultūros paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraštotvarkos darbų projektams rengti”.
Be to, nutarta kreiptis į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisiją dėl atestato galiojimo sustabdymo.
Kaip teigiama protokole, kadangi 2017 metais ataskaitoje užfiksuotas kartografinės medžiagos klastojimo atvejis, posėdyje buvo priimtas sprendimas pakartotinai įvertinti 2011-2017 m. vykdytų įmonės žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitas ir pažymas.
Į analizę įtraukti ir paskutiniai 2017 m. spalio pabaigoje be leidimo atlikti tyrimai.
Komisija nutarė: „2013 m. UAB „Statybų archeologija” vykdytų tyrimų išvada, kad „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje”, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams. (...) Gyvenamojo namo įrodymu negali būti buitinės ar statybinės to meto šiukšlės.
Yra tik du patikimi gyvenamojo namo įrodymai – tai jo pamatai ir/arba tiksli kartografinė medžiaga. Nei vieno iš šių įrodymų minėti atveju nebuvo. Tad sprendimas pripažinti sodybos buvimo faktą sklype yra nepagrįstas ir todėl neteisingas – turėtų būti ginčijamas.”
Taip pat protokole rašoma, gal galbūt buvo falsifikuojami kartografiniai duomenys.
Galiausiai rekomenduota parko direkcijai kreiptis į prokuratūrą dėl galimo duomenų klastojimo ir valstybinių institucijų apgaudinėjimo. Taip pat protokole pripažinta, kad yra požymių, jog parke veikia viena organizuota asmenų grupė.
„Yra požymių, kad klastojant duomenis sodybų atstatymui ten, kur jų nebuvo ir taip apgaudinėjant valstybines institucijas, veikia viena organizuota asmenų grupė, naudojanti vieną ir tą pačią schemą, skurtą ir įgyvendinamą vieno ar kelių žemės savininkų kartu su UAB „Statybų archeologija”.
Rekomenduoti Pajūrio regioninio parko direkcijai kreiptis į prokuratūrą ištirti, ar fizinių ir juridinių asmenų veika, siekiant atkurti sodybas Karklėje nėra nusikalstama”, - teigiama komisijos protokole.
Taip pat nutarta informuoti Lietuvos archeologijos draugiją apie profesinės etikos ir galimus įstatymų pažeidimus, atlikus UAB „Statybų archeologija” tyrėjų darbą vykdant senųjų sodybų paiešką Karklėje.
„Paprašyti draugijos tarybos įvertinti, ar ši įmonė ir archeologai nežemina archeologo ir archeologijos mokslo vardo Lietuvoje ir savo veiksmais nepažeidė draugijos nario etikos kodekso”, - teigiama komisijos siūlymuose.
Mokslinė archeologijos komisija pabrėžė, kad vieninteliu patikimu buvusios sodybos įrodymu archeologinių tyrimų metu gali būti tik gyvenamojo namo pamatai.
Liudininkui - vos keli metukai
Gavęs tokias komisijos išvadas Pajūrio regioninis parkas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo.
Prokuratūra pradėjo tyrimą ir galiausiai jis pasiekė apylinkės teismą. Tačiau prokurorai atkreipė dėmesį į dar vieną įdomią detalę įrodinėjant sodybos buvimo faktą Pajūrio take, Karklėje.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas, spręsdamas, ar tame sklype kažkada buvo sodyba, rėmėsi liudininko parodymais. Liudininkas apylinkės teismo sprendime yra pacituotas. Jis teigė, kad prisimena, jog šiame sklype kažkada stovėjo sodyba: „Prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis”.
Tačiau dabar į dienos šviesą iškilo faktas, kad tas liudininkas, drąsiai kalbantis, kas anuomet buvo sklype, tada tebuvo mažas vaikas. Liudytojui buvo tik 2-3 metukai.
Buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis teismui nurodė, kad tokio liudytojo parodymai negali būti patikimi: „Teismas, vertindamas liudytojo parodymus, kad jo šeima 1943-1944 m. gyveno prie Plocio ežero šeimai priklausančiame name, neatsižvelgė į aplinkybę, jog pastarasis yra gimęs 1941 metais ir 1943-1944 metais jam tebuvo 2-3 metai. Todėl tokio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi.”
Prokuratūra surinko naujų duomenų
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
Jūratė Volčkova Delfi teigė, kad ši byla dar nėra išnagrinėta.
„Byla yra dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas yra Generalinė prokuratūra ir UAB, kurios duomenų negaliu nurodyti, bet atstovas yra advokatas R. Girevičius, suinteresuotos šalys, tarp kurių be fizinių asmenų, yra Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pareiškimo esmė - prašo nustatyti, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, patenkančiame į Pajūrio regioninio parko teritoriją, buvo sodyba”, - teigiama teismo atstovės atsakyme.
Generalinės prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė Delfi paaiškino, kodėl buvo nutarta atnaujinti aplinkybių nagrinėjimą: „Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 metų kovo 5 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pajūrio regioninio parko teritorijoje esančiame žemės sklype kadaise buvo gyvenamasis namas su jo priklausiniais.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas teisės atstatyti sodybos statiniui įgijimui. LR generalinėje prokuratūroje nustačius naujas, esminę reikšmę priimtam sprendimui turinčias aplinkybes ir turint įrodymų, kad išvados, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, yra abejotinos, Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, inicijavo proceso atnaujinimą šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šiuo metu ši civilinė byla dar nagrinėjama teisme.”
Delfi rado duomenų, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą pagal BK 228, 233, 235, 300 straipsnius. Prokuratūros paklausėme, kokia buvo šio tyrimo esmė ir kodėl jis buvo pradėtas.
„2019 metų sausį į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą kreipėsi Lietuvos istorijos instituto bei Pajūrio regioninio parko atstovai dėl galimo pamatų ir kitokių tariamai buvusių sodybų liekanų klastojimo saugomoje teritorijoje – trijuose žemės sklypuose, esančiuose Pajūrio regioninio parko teritorijoje. Pareiškėjų teigimu, tariamai buvusių senų sodybų liekanos, t.y. pamatai ir kiti radiniai, buvo imituoti, be to, regioninio parko teritorijoje esančių žemės sklypų archeologiniai, architektūriniai tyrimai buvo mažos apimties, neišsamūs, išvados paremtos interpretacijomis.
Tačiau visgi, dėl teisinio reglamentavimo spragų, baudžiamojo proceso metu įvertinus išsamaus ir didelės apimties tyrimo metu gautus duomenis, 2020 metų gegužę prokuroro sprendimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus objektyvių duomenų galimo pamatų ir kitokių tariamai buvusių sodybų liekanų klastojimo faktui pagrįsti. Šis ikiteisminis tyrimas su aukščiau minėtu civilinės bylos nagrinėjimu teisme nėra tiesiogiai susijęs”, - teigė V. Raštutytė.
Įmonei buvo skirtos baudos
Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė Ernesta Badalova Delfi teigė, kad statybos leidimas, Karklėje, Pajūrio take, išduotas 2015-06-25. Leidimas perregistruotas kito asmens vardu 2016-08-25.
Taip pat klausėme, prie kiek statybos leidimų išdavimo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje yra dalis Pajūrio regioninio parko teritorijos, yra prisidėjusi įmonė „Statybų archeologija”. Kitaip tariant, po kiek jos atliktų archeologinių tyrimų buvo nutarta išduoti statybos leidimus?
Vis dėlto savivaldybė tikslaus atsakymo nepateikė: „Savivaldybė, išduodama leidimus, nekaupia duomenų, kokios įmonės, kokius darbus atliko. Archeologinių tyrimų ataskaitos aktualiausios Pajūrio regioninio parko direkcijai ir Kultūros paveldo departamentui.”
Kultūros paveldo departamento direktoriaus patarėjas Robertas Motuzas Delfi teigė, kad departamentas mažiausiai 3 kartus yra skyręs baudą įmonei „Statybų archeologija“.
Anot jo, 2018 sausio 31 d. skirta 2 896 Eur bauda už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) 18 straipsnio 6 dalies pažeidimą, už tai, kad 2017 m. atliekant tyrimus Kauno senamiesčio teritorijoje buvo nesilaikyta archeologinių tyrimų metodikos.
Tačiau nuobauda buvo apskųsta ir 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė palankų sprendimą „Statybų archeologijai“
Taip pat 2018 sausio 31 d. įmonei buvo skirta ir kita bauda (2896 Eur) dėl 2017 m. atliktų Šventosios senovės gyvenvietės (Palangos m., Monciškės g.), fiksuojant archeologinių tyrimų metodikos pažeidimus.
Ši nuobauda irgi buvo apskųsta ir 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė dar vieną palankų sprendimą „Statybų archeologijai“.
Turi dvi įmones
Registrų centro duomenimis, Klaipėdoje registruotos įmonės „Statybų archeologija” akcininkas yra Donatas Zubrickas. Jis iki 2017 metų šiai įmonei vadovavo. O nuo 2017 metų įmonė turi naują vadovą – Justiną Šaraną.
D. Zubrickas taip pat yra akcininkas UAB „Archeologiniai sprendimai”. Įmonės vadovė – Jolita Zubrickienė. Abi šios įmonės registruotos Klaipėdoje – tuo pačiu adresu.
Registrų centrui pateiktose „Statybų archeologija” finansų ataskaitose matyti, kad įmonė veikia pelningai. 2020 metais ji turėjo 782 853 Eur pajamų ir skaičiavo 135 134 Eur pelną.
Įmonės „Archeologiniai sprendimai” 2020 metais pajamos siekė 164 450 Eur, pelnas - 106 490 Eur.
Įmonės akcininkas ir gamybos vadovas D. Zubrickis, Delfi paprašytas atsakyti į klausimus dėl Šaipių kraštovaizdžio draustinio, iš karto paprašė patikslinti tikslią vietą, pripažino, kad ten įmonė yra atlikusi ne vieną tyrimą: „Ten greta yra net keli sklypai, kuriuose buvo vykdyti tyrimai.”
Anot jo, Pajūrio tako sklype, dėl kurio atnaujinta teismo byla, tyrimai vyko dar 2012 m..
„2018 m. atnaujintas procesas šiai dienai dar nepasibaigęs, tačiau, mano žiniomis, ginčas vyksta dėl istorinių duomenų bei liudininko amžiaus, o ne dėl archeologinių tyrimų metu surinktų duomenų. Dėl nebaigto proceso nenorėčiau kažką plačiau komentuoti”, - nurodė įmonės akcininkas.
Sklypo savininkas įsitikinęs, kad sodyba buvo
Delfi išsiaiškino, kad šiuo metu sklypas draustinyje, Pajūrio take, dėl kurio yra atnaujinta teismo byla, priklauso Linui ir Vaidui Patapams, Robertui Pisaravičiui ir UAB „Bostora”. Primename, kad šiame sklype gyvenamasis namas jau stovi.
Įmonės „Bostora” vadovas, Registrų centro duomenimis, yra R. Pisaravičius. Anksčiau šiai įmonei yra vadovavęs ir L. Patapas. Jie abu yra šios įmonės akcininkai.
Ši įmonė finansinių ataskaitų neteikia jau labai seniai. Paskutinė ataskaita pateikta už 2015 metus. Joje nurodytas daugiau nei 7 tūkst. eurų nuostolis.
Kaip nurodyta Registrų centre, L. Patapas taip pat yra įmonės „Gyvenimo medis” vadovas ir akcininkas.
Na, o dabar metas išklausyti sklypo draustinyje , kuriame jau stovi atkurta sodyba, savininko L. Patapo pozicijos. Tiesa, reikia priminti, kad jos likimas dabar sprendžiamas teisme.
„Sodyba pagal teismo sprendimą buvo atstatyta. Dabar vyksta aiškinimasis buvo ta sodyba ar nebuvo. 2014 metais mes kreipėmės į teismą dėl sodybos atstatymo. Teismas pripažino, kad buvo sodyba. Pagal teismo sprendimą mes ėmėmės atstatyti sodybą. 2018 m. užginčijo teismo sprendimą, kad buvo sodyba. Ir dabar vyksta teismo procesas. Po keturių metų sugalvojo atšaukti teismo sprendimą ir dabar ginčija ir nori pasakyti, kad neva nebuvo sodybos”, - teigė L. Patapas.
Kaip bebūtų, jo sklype tyrimus atlikusios įmonės „Statybų archeologija” tyrėjais jis pasitiki ir mano, kad jų tyrimai yra objektyvūs.
„Šita įmonė, šie archeologai kaip dirbo taip dirba. Kiek žinau, nė vienam archeologui nebuvo atimta licencija. Aš su jais nebendrauju, nežinau. Jų tyrimai nėra atšaukti. Čia yra daugiau archeologinis ginčas. Vieno žmogaus, kuris konkuruoja su šia archeologine kompanija, konkurencinis dalykas. Yra didžiuliai užsakymai, jie yra susikirtę. Ateina žmogus, kuris atstovauja kultūros paveldui. Jis yra buvęs Mokslinės archeologinės komisijos narys ir jis viską ginčija. Atsirado galimybė sunaikinti konkurentus. Yra didžiuliai užsakymai, didžiuliai pinigai. Jie konkuruoja Šventojoje. Čia yra konkurencinė kova. Niekas nedraudžia ateiti ir padaryti tuos tyrimus papildomai. Niekas nepanaikino kultūrinio sluoksnio. Tai yra sodybvietės neginčijamas įrodymas”, - dėstė sklypo savininkas.
Jei teismas pasisakys, kad sodybos buvimo faktas nustatytas klaidingai, nes tame sklype sodybos nebuvo, gali atsirasti būtinybė namą nugriauti. Paklaustas, ar svarsto tokią galimybę, L. Patapas teigė, kad apie tai kalbėti dar anksti.
„Dėl griovimo mes nežinom, kokie bus sprendimai. Nesinorėtų bėgti į priekį. Čia buvo sodyba – nėra kalba apie namo griovimą. Jeigu bus nepalankus sprendimas, kreipsimės į apeliaciją. Buvo dviems pastatams išimtas leidimas. Vienas namas pastatytas, ūkinis nėra pastatytas. Nestatom, kol vyksta teisminiai ginčai”, - aiškino savininkas.
Pats L. Patapas pripažino, kad tai nėra jo šeimos sklypas. Kaip jis pats teigė, sklypą pirko aukcionu būdu.
„Tokie dalykai realiai negali būti daromi demokratinėje valstybėje. Kai generalinis prokuroras atnaujina bylą, kiek Lietuvoj yra tokių bylų. Pasitelktas Mokslinės archeologijos komisijos nutarimas. Jis neturi jokios teisinės galios. Reikėtų domėtis ne nuo to galo. Tai yra absurdas. Saugomoje teritorijoje negalima statyti sodybos. Ką tai keičia, kad tai saugoma teritorija. Kodėl priimti tokie įstatymai. Tai yra kvailystė, kvaili įstatymai. Interesų krūvos. Mes dabar tampomi po teismus.
Nuotraukų tokių neturime, kad būtų sodyba. Žemėlapių, kad būtų matoma sodyba, mes neturime. Mes pirkome ne iš buvusių savininkų. Buvo aukcionas, ten ir pirkome. Mes net negalime pasisamdyti jokio archeologo, kad atliktų papildomai tyrimus. Nė vienas archeologas, kai sužino vietą, nenori atvykti. Esi visą laiką priklausomas. Turi savo žemę ir nieko negali daryti. Čia viskas dėl kaimyninių sklypų. Jie ten atliko tyrimus ir padarė klaidų. Jie tai pripažino, kad padarė klaidų. Ir viskas prasidėjo”, - teigė L. Patapas.
Teismas priėmė sklypo savininkei nepalankų sprendimą
Delfi išsiaiškino, kad teismų karuselė įsisuko ir kaimyniniame sklype, kuriame archeologinius tyrimus atliko ta pati įmonė „Statybų archeologija”. Sklypo savininkė Aleksandra Vysockaja-Sadovskienė. Ji, Registrų centro duomenimis, yra Vilniuje registruotų įmonių „Alvira” ir „Solirina” vadovė.
Situacija labai panaši į tą, kuri susiklostė kaimynų sklype. Sklypo savininkė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos 7,1299 ha sklype buvo sodyba. Pareiškime nurodoma, kad atlikti tyrimai vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjos sklype buvusią sodybą. Sodybos buvimo faktą patvirtino ta pati įmonė „Statybų archeologija” ir tas pats liudininkas, dėl kurio rimtų abejonių kilo Generalinei prokuratūrai.
Apylinkės teismui užteko sklypo savininkės argumentų ir jis nustatė juridinį faktą, kad sklype kažkada yra buvusi sodyba. Tačiau tokį teismo sprendimą Klaipėdos apygardos teismui apskundė Pajūrio regioninio parko direkcija.
Ji teismo prašė netenkinti pareiškėjos prašymo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad kartografinėje medžiagoje nėra fiksuota statinių buvimo pareiškėjos žemės sklype fakto. Taip pat liudytojo R. A. T. parodymai yra abejotini ir neapibrėžti (nenurodytas konkretus žemės sklypas, o patys parodymai jau buvo panaudoti kitoje civilinėje byloje, nustatant buvusios sodybos faktą gretimame žemės sklype. Be to, archeologinių tyrinėjimų metu rasta tik pavienių radinių, kurie direkcijos nuomone, neįrodo buvusio gyvenamojo namo fakto.
Mokslinės archeologijos komisija teismą informavo, kad šie archeologiniai tyrimai buvo atlikti be leidimo, todėl jų duomenų patikimumas kelia abejonių. „Pagal D.Z. atliktų „archeologinių tyrimų” kasinėjimo išvadas, kasinėjimo vietoje rasti rieduliai, pavienės plytos, dubens šukė bei kiti radiniai ir iš to buvo padaryta išvada apie čia stovėjusį gyvenamąjį namą. Direkcijos nuomone, tokia informacija nepagrindžia gyvenamojo namo fakto. Atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktos D.Z. išvados negali būti traktuojamos kaip archeologinių tyrimų išvados, nes jos buvo padarytos nesivadovaujant Lietuvos kultūros ministro įsakymo (...) nuostatomis. (...) Leidimas vykdyti archeologinius tyrimus 2017 metais jam negalėjo būti išduotas, todėl jo atlikti tyrimai ir pateikti įrodymai, direkcijos nuomone, yra neteisėti ir nepatikimi”, - rašoma Klaipėdos apygardos teismo sprendime.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja prašyme nepateikė jokios kartografinės medžiagos, kuria remiantis būtų galima įrodyti buvus sodybą. Direkcijai taip pat nėra žinoma jokių kartografinių duomenų, kad šiame sklype kažkuriuo laikotarpiu būtų stovėję kokie nors pastatai.
Teismo sprendime konstatuota, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, konstatuoti, kad pareiškėjos žemės sklype XX a. pradžioje buvo sodyba. „Šis juridinę reikšmę turintis faktas turi būti įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais, kuriuose nebūtų daromos prielaidos”, - konstatuojama sprendime.
Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą. „Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvusios sodybos buvimo faktas yra įrodytas, nes tokiam faktui konstatuoti byloje nepateikti istoriniai-archyviniai dokumentai, neįrodyta, kad sodyboje yra išlikę buvusių sodų liekanų, kurių priklausinių laikotarpiu nuo XX a. pradžios iki II pasaulinio karo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas. Teisėjų kolegija nutaria Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmesti”, - rašoma teismo sprendime.
Teismo sprendimas įmonės vadovo nestebina
Vis dėlto šis teismo sprendimas yra apskųstas. „Dėl byloje priimto sprendimo yra paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2021.08.25”, - informavo Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.
„Statybų archeologija” akcininkas D. Zubrickas, kurio įmonė šiame sklype atliko archeologinius tyrimus, teigė, kad jo nestebina, jog po Generalinės prokuratūros pradėtų tyrimų ginant viešąjį interesą teismai pradėjo atidžiau vertinti sodybų buvimo įrodymus.
„Šiame procese, mano žiniomis, statybos leidimas nebuvo išduotas, o ginčo esmė - ar byloje pakanka duomenų juridiniam faktui nustatyti. Nieko keisto, kad po 2018 m. Generalinės prokuratūros pradėtų tyrimų ginant viešąjį interesą, teismai pradėjo atidžiau vertinti teikiamus įrodymus bei reikalauti kiek įmanoma daugiau medžiagos, t.y. istorinės, archyvinės, kartografinės ir kt. Taip pat noriu paminėti, kad pamatų paieškos taikant archeologinių tyrimų metodiką ir jos patikimumas nėra kvestionuojamas, tačiau dabar naujai formuojama teisminė praktika kelia įrodymų pakankamumo klausimus bei nustato aukštesnius įrodinėjimo reikalavimus”, - teigė D. Zubrickas.
Delfi bandė susisiekti su šio sklypo savininke, tačiau ji į klausimus neatsakė. Sklypo savininkė Delfi nurodė raštu kreiptis į jos advokatą Ramūną Kontrauską. Jo paklausėme, ar be archeologinių tyrimų dar turima kokių nors kartografinių įrodymų, kad sklype yra buvusi sodyba.
„Byloje pateikta daug rašytinių įrodymų (įskaitant devynias ekspertų išvadas, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus), taip pat liudytojų parodymų, kurie sudarė aiškų pagrindą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sklype yra buvusi sodyba.
Klaipėdos apygardos teismas priėmė netikėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas siurpriziškai nutarė vadovautis Wikipedia duomenimis (nors tie duomenys nieko konkretaus nepatvirtina). Įdomu, kad po nepalankaus sprendimo priėmimo Wikipedia informacija, kuria rėmėsi teismas, akivaizdžiai pasikeitė. Ilgas teisminis procesas pareikalavo daug moralinių, materialinių ir laiko resursų. Aišku, kad tokia situacija yra labai sudėtinga”, - teigė advokatas.
Jis teigė manantis, kad galiausiai bus sulaukta palankaus sprendimo: „Tikime, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ištaisys Klaipėdos apygardos teismo padarytas klaidas ir priims teisingą sprendimą.”
Pasitaiko sukčiavimo atvejų
Tuo metu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius Delfi teigė, kad įmonė „Statybų archeologija” jam yra gerai žinoma. „Su šia įmone dalinai yra susiję 3-4 atvejai. Leidimą tyrimams gauna konkretus archeologas. Jie buvo susiję su šia įmone. Tie archeologai yra arba tos įmonės partneriai, arba joje dirbantys. Dabar yra 4 ginčai dėl 4 žemės sklypų. Tyrimai susiję su sukčiavimu, dokumentų klastojimu”, - teigė D. Nicius.
Paprašytas įvertinti situaciją, kas laukia statinio Pajūrio take, jeigu teismas pripažins, kad sodybos ten nebuvo, parko vadovas sakė, kad tokiu atveju namą gali tekti nugriauti. „Jeigu nėra įrodymų, kad buvo toje vietoje sodyba, restitucija – namo griovimas”, - sakė D. Nicius.
Anot jo, ši įmonė ėmėsi ne tik atlikti archeologinius tyrimus, bet ir pati juos vertina, daro prielaidas. „Paklausa yra. Universitetų profesorius prikalbinti tokiems tyrimams sudėtinga. O ši įmonė sutinka. Jų duomenys interpretuojami. Tačiau jie tik turi konstatuoti faktą. Interpretavimas nėra jų darbas. Tie tyrimai parkuose išsikreipė. Archeologų funkcija nėra ieškoti sodybų. Archeologiniu požiūriu, 100 metų laikotarpis nėra vertingas. Kai kada tai yra tiesiog prekyba pažymomis”, - aiškino parko vadovas.
Anot jo, parko direkcija dažnai susiduria su sukčiavimo atvejais, kol kas tam yra palankios sąlygos. D. Niciaus teigimu, įrodyti sukčiavimo atvejus yra ganėtinai sudėtinga. „Archeologai ir matininkai neneša atsakomybės. Mūsų atveju, kai prigaunam, sako, kad tiesiog suklydom. O iš tiesų taip gali būti klastojami dokumentai. Kad jie klastojami, yra sunku įrodyti”, - teigė D. Nicius.
Tai yra pirma Delfi tyrimo dalis. Netrukus publikuosime ir antrą dalį.