„Jeigu klaustume, ar šiandien mūsų parlamentas atviras žurnalistams, apskritai visiems rinkėjams, atsakyčiau, kad neabejotinai taip“, – pirmojo naujos kadencijos Seimo posėdžio metu kalbėjo Jurgis Razma, tapęs pirmuoju Seimo pirmininkės pavaduotoju.
Tačiau panašu, kad atvirumas turi ribas: Delfi nepavyko gauti viešo Seimo posėdžio įrašo ir pagrindinio įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, ar tautai atskaitingas parlamentaras Petras Gražulis balsavo už kitą Seimo narį Liną Jonauską.
Portalui, siekiančiam apginti viešąjį interesą, teko įsivelti į ilgą, klampų ir formalų susirašinėjimą su valstybės įstaiga Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT).
Delfi tris kartus tarnybos prašė suteikti itin trumpą, neretušuotą vieno Seimo posėdžio vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas galimai už kitą parlamentarą balsuojantis P. Gražulis, tačiau VAT visus kartus atsisakė įrašu dalintis, o tuo pačiu sudaryti sąlygas jį pamatyti visuomenei.
Savo sprendimą VAT grindė aiškindama, kad yra nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija ir įrašas darytas tik šiuo tikslu.
Vaizdo įrašo išviešinimas, tarnybos nuomone, galėtų sukelti neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, nes „būtų atskleisti tarnybos apsaugos (naudojamų techninių priemonių) detalės/niuansai“, galėtų būti perteklinis ir pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą.
Savo ruožtu portalas Delfi savo prašymą argumentavo aiškindamas, kad vaizdo įrašas bus naudojamas siekiant apginti viešąjį interesą ir informuoti visuomenę apie Seimo nario padarytą pažeidimą.
Delfi žiniomis, neretušuoto vaizdo įrašo VAT neperdavė net specialių statusą turinčiai Seimo komisijai, kuri aiškinosi, ar yra pagrindas P. Gražulio apkaltai, ar ne.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba situaciją įvertino vienareikšmiškai: žurnalistai turi teisę gauti prašomą Seimo posėdžio vaizdo įrašą. Įrašas, pasak tarnybos, iš esmės yra vieša informacija, atskleidžianti visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes (galimai neteisėtą Seimo nario veiklą) ir jo nesuteikti esą nėra jokio teisinio pagrindo.
Teigė, kad prašymas per abstraktus
Įtarimų, kad P. Gražulis, rugsėjo 15 dieną sprendžiant klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės, balsavo už kitą Seimo narį L. Jonauską, kilo praėjusių metų rugsėjį. Už tokį sąmoningą balsavimą gresia apkalta.
Įsitikinti, ar P. Gražulis tikrai balsavo už kitą tautos atstovą, žiūrint viešai prieinamą, „Youtube“ kanale „Atviras Seimas“ esantį, posėdžio įrašą, neįmanoma: šių politikų nėra kadre, jų balsavimo metu išvis nematyti.
Seimo kanceliarija Delfi anksčiau informavo, kad kitokių vaizdo įrašų nei minėtas, skelbiamas viešai, ji neturi.
Delfi sužinojo, kad Seimo posėdžių salėje taip pat yra ir VAT kamerų.
Pirmąjį kartą Delfi dėl minėto vaizdo įrašo į VAT kreipėsi rugsėjo 22-ąją – kai tik imta viešai kalbėti apie P. Gražulio galimai padarytą pažeidimą.
Delfi laisvos formos laišku nupasakojo susiklosčiusią situaciją ir teiravosi, ar Seimo posėdžių salėje esančios VAT kameros užfiksavo P. Gražulį ir L. Jonauską, teiravosi, ar įrašą („viešojo intereso vardan, nes už balsavimą už kitą Seimo narį gresia apkalta“) būtų galima pamatyti.
VAT į užklausą oficialiu, tarnybos direktoriaus Rymano Mockevičiaus pasirašytu, raštu atsakė praėjus penkioms dienoms nuo kreipimosi.
VAT, pasiremdama Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimu, nurodė daranti išvadą, kad Delfi kreipimasis yra gana abstraktaus pobūdžio, nes jame nėra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu tokia informacija, susijusi su asmens duomenimis, turi būti suteikta, pakankamai abstrakčiai nurodytas tikslas, kuriam pasiekti reikalaujami duomenys yra reikalingi (noras išsiaiškinti, ar nebuvo balsuojama už kitą Seimo narį, pasak VAT, neatitinka reglamente numatyto adekvatumo principo), taip pat kam jie bus pateikti.
Tarnyba pranešė neturinti pagrindo pateikti „asmens duomenų ar sudaryti galimybę juos peržiūrėti (2022 m. rugsėjo 15 d. 15.23 val.–15.27 val. Seimo plenarinių posėdžių salės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai)“.
Tiesa, VAT pridūrė, jog tos dienos Seimo posėdžių salės vaizdo įrašų kopijos bus perduotos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ji tuo metu aiškinosi, ar P. Gražulis tikrai balsavo už kitą parlamentarą.
Tikino, kad duomenis renka kitais tikslais
Antrąjį kartą Delfi į VAT kreipėsi balandžio 7-ąją, tai yra, kai Seimo etikos sargai jau buvo konstatavę, jog P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį L. Jonauską ir taip pažeidė Seimo statutą ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą, ir kai Seime buvo suburta speciali P. Gražulio apkaltos komisija.
Delfi laisvos formos laiške dar kartą prašė pasidalinti neretušuotu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip P. Gražulis galimai balsuoja už kitą Seimo narį.
„Prašoma vaizdo įrašo apimtis: 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinis posėdis 15.26.00–15.27.00 val.
Tvarkymo tikslas: publikacija Delfi.
Sąlyga: viešasis interesas ir visuomenės teisė žinoti, ar viešas asmuo, Seimo narys P. Gražulis, balsuodamas už kitą parlamentarą, nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos“, – laiške nurodė Delfi.
VAT atsakė praėjus 10 dienų nuo užklausimo.
VAT nurodė, kad jos vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenys renkami ir tvarkomi siekiant užtikrinti: tarnybos saugomų asmenų saugumą; tarnybos nuolat ir (ar) laikinai saugomų objektų saugumą; tarnybos darbuotojų saugumą; žmogaus teisių ir laisvių apsaugą; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir prevenciją; tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų tyrimą ir prevenciją; tarnybos pastatų (patalpų), teritorijų ir jose esančio materialiojo turto, įslaptintos informacijos apsaugą.
VAT pažymėjo, kad Delfi nurodytas duomenų tvarkymo tikslas „publikacija Delfi“ „nesuderinamas nė su vienu iš aukščiau išvardintų tikslų, todėl prašomo vaizdo įrašo tarnyba neteiks“.
„Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka, turimus duomenis, apie galimai padarytus teisės pažeidimus, teikia institucijoms turinčioms teisę nagrinėti galimai padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad viešasis interesas nenukentės ir visuomenė apie Jūsų teigiamus galimus pažeidimus sužinos iš kompetentingos institucijos jai paskelbus atlikto tyrimo išvadas“, – laiške pridūrė VAT.
Seime sudaryta specialioji komisija visai neseniai minėtas išvadas ir paskelbė – nutarė, kad pagrindas P. Gražulio apkaltai yra.
Atliko „balanso testą“ ir įrašo nutarė neduoti
Balandžio 18-ąją portalas Delfi oficialiu raštu, pasirašytu vyr. redaktorės Rasos Lukaitytės-Vnarauskienės, remdamasis teismų išaiškinimais, įstatymais ir BDAR, į VAT kreipėsi trečiąjį kartą.
Delfi prašė suteikti labai ribotos apimties neretušuotą 2022 metų rugsėjo 15 dienos Seimo vakarinio posėdžio 15.26.00–15.27.00 val. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip P. Gražulis, įtariama, neteisėtai balsuoja už kitą parlamentarą.
Laiške Delfi pažymėjo, kad asmens duomenys bus tvarkomi žurnalistikos tikslu, įgyvendinant informacijos ir saviraiškos laisvę, ginant viešąjį interesą ir informuojant visuomenę apie Seimo nario einant pareigas padarytą pažeidimą, kai visuomenė turi teisę šią informaciją gauti.
Delfi taip pat pažymėjo, kad asmens duomenys bus tvarkomi siekiant teisėtų portalo interesų, straipsnis rengiamas ir bus paskelbtas viešojo intereso labui.
„Ir šie interesai neabejotinai viršesni už Seimo nario Petro Gražulio ir kitų Seimo narių interesus, nes ginčo straipsnis akivaizdžiai susijęs su viešojo intereso gynimu“, – kreipimesi VAT dėstė Delfi.
Delfi pabrėžė, kad toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, tuo labiau, kad VAT vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenys renkami ir tvarkomi siekiant tarnybai užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir prevenciją, ir priminė, kad, pagal Visuomenės informavimo įstatymą, asmens sutikimo visuomenės informavimui nereikia, kai atskleidžiamas įstatymų pažeidimas.
„Jūsų raštuose neradome jokio bandymo suderinti teisę į asmens duomenų apsaugą su teise į saviraiškos ir informacijos laisve, nustatyti jų teisingą balansą. Neįvertinote nei Seimo narių statuso kaip viešųjų asmenų, nei visuomenės teisės gauti informaciją viešojo intereso klausimu, nei Seimo posėdžių salėje Seimo nario padaryto pažeidimo atskleidimo svarbos“, – laiške VAT nurodė Delfi.
Balandžio 26-ąją Delfi pasiekė lakoniškas VAT atsakymas:
„Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, įvertinusi Jūsų 2023-04-18 prašyme Nr. 35 nurodytus argumentus dėl vaizdo įrašo suteikimo, pakartotinai išanalizavusi duomenų tvarkymo tikslus, viešąjį interesą ir visuomenės teisę žinoti, atlikusi balanso testą, nutarė Jūsų prašymo netenkinti.“
Aiškino, kad paviešinimas gali pakenkti Seimo tyrimui
Sureaguodamas į tai, Delfi nurodė, kad toks atsakymas yra neteisėtas, nes nėra išsamus, argumentuotas ir aiškus, jame nenurodytas joks faktinis ir teisinis sprendimo pagrindas, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės, turėjusios įtakos sprendimui.
Delfi prašė pakartotinai atsakyti į prašymą suteikti vaizdo įrašą.
Gegužės 2-ąją VAT, pasiremdama įstatymais ir BDAR, atsakė išsamiai.
Tarnyba nurodė, kad yra nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija, o tarnybos saugomame objekte – Seime – patalpos filmuojamos vaizdo kameromis, teigiama, kad gauti duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo tikslu.
Šiuo atveju šis ir Delfi nurodytas vaizdo duomenų tvarkymo tikslas (publikacija, įgyvendinant informacijos ir saviraiškos laisvę), pasak VAT, yra skirtingi. Esą įvertinusi tai ir tai, kad Seime vykdomas tyrimas dėl galimo P. Gražulio pažeidimo, tarnyba nusprendė Delfi prašymo suteikti vaizdo įrašą netenkinti.
Be to, minėto vaizdo įrašo išviešinimas, tarnybos nuomone, galėtų sukelti neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, nes „būtų atskleisti tarnybos apsaugos (naudojamų techninių priemonių) detalės/niuansai.“
VAT taip pat dėstė, kad prašomas vaizdo įrašas negali būti tvarkomas kitokiu tikslu nei nacionalinio saugumo ar gynybos, nusikalstamos veikos prevencijos, archyvavimo dėl viešojo intereso, naudojamas mokslinio, statistinio ar istorinio tyrimo tikslais.
Tarnyba pabrėžė, kad prašomą vaizdo įrašą yra pateikusi P. Gražulio apkaltos komisijai Seime ir jo paviešinimas, tarnybos nuomone, galėtų būti perteklinis, pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą.
„Šiuo metu vyksta tyrimo procesas dėl galimai padaryto minėto Seimo nario pažeidimo, ir tarnyba mano, kad prašomų vaizdo duomenų paviešinimas yra perteklinis bei gali pakenkti vykstančiam tyrimo procesui, pažeisti Seimo nario teisę į nešališką ir nepriklausomą tyrimą, nekaltumo prezumpcijos principą, tyrimo dalyvių teises, o pats tyrimas gali būti apsunkinamas.
Tarnyba primena, kad visuomenės teisė žinoti bus įgyvendinta aukščiau minėtai komisijai paskelbus galutinę tyrimo išvadą“, – tikino VAT ir pridūrė, kad jos atsakymas gali būti skundžiamas ginčų komisijai arba teismui.
Seimo pirmininkė: VAT kamerų įrašai neviešinami
Delfi pasidomėjo, kokį vaizdo įrašą iš VAT gavo Seimo specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos P. Gražuliui. Jos pirmininkas Linas Slušnys tikino, kad komisija iš VAT gavo tik retušuotą vaizdo įrašą, kuriame matomas P. Gražulis. Komisija, anot jo, prašė ir neretušuoto įrašo, tačiau VAT jo nesuteikė. Politikas teigė nesuprantantis, kodėl.
VAT, anot jo, tokį savo sprendimą, argumentavo duomenų apsauga.
Kad VAT komisijai pateikė vaizdo įrašą (tik nepatikslino, kokį), Delfi nurodė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Komentuodama bendrai, ji teigė, kad VAT turimi vaizdo įrašai iš Seimo yra neviešinami.
„Seimo posėdžių salėje yra dviejų tipų vaizdo kameros – Seimo kanceliarijos ir VAT. Pirmosios skirtos viešoms transliacijoms ir jų įrašai prieinami visiems. VAT kameros skirtos institucijos saugumui užtikrinti ir šių vaizdo kamerų įrašai, deja, neviešinami. Jie tik esant reikalui pateikiami teisėsaugos institucijoms arba, kaip šiuo atveju, tyrimų komisijai“, – dėstė Seimo pirmininkė atsakyme, kurį Delfi pateikė jos atstovė spaudai Ilona Petrovė.
Su situacija susipažinęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius Delfi siūlė pasvarstyti ginčyti VAT sprendimą nesuteikti prašomo vaizdo įrašo. VAT išdėstyti argumentai, jo nuomone, yra labai keisti.
„Jeigu kalbėti apie Seimo nario apsaugą, kaip viešo asmens, man ši argumentacija kelia abejonių. Seimo narys tikrai nėra privatus asmuo, toli gražu“, – sakė jis.
„Aš neįsivaizduoju, kuo tokios medžiagos paviešinimas galėtų pakenkti tyrimui. Net su nekaltumo prezumpcija man čia taip ne iki galo siejasi <...>. Dėl saugumo elementų, galėčiau dalinai sutikti, bet čia reikia gilintis“, – dėstė D. Radzevičius.
Dėl neretušuoto vaizdo įrašo paviešinimo, jo matymu, turėtų pasisakyti specialų statusą Seime sudaryta apkaltos komisija. Tiesa, pastaroji šio įrašo irgi negavo.
„Dėl medžiagos viešumo, ar neviešumo, mano galva, turėtų pasisakyti apkaltos komisija, nes ji iš esmės veikia, kiek aš pamenu, baudžiamojo proceso taisyklėmis. Paprastai baudžiamajame procese apie bylos medžiagą, kas vieša, kas nevieša, sprendžia teisėjas. Šiuo atveju, turbūt, turėtų pasisakyti Seimo nariai, ne VAT“, – svarstė D. Radzevičius.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba: nėra jokio pagrindo įrašo neduoti
Situaciją Delfi paprašė įvertinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos. Pasak jos, VAT turi suteikti prašomą vaizdo įrašą žurnalistams, nes tai iš esmės – vieša informacija, atskleidžianti visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes.
„<...> Manome, kad žurnalistai turi teisę gauti prašomą Seimo posėdžio vaizdo įrašą, kadangi tokio prašymo tikslas atitinka viešąjį visuomenės interesą.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, visuomenė turi konstituciškai pagrįstą interesą žinoti apie Seimo ir konkrečių Seimo narių, kaip aukščiausio lygio viešųjų asmenų, veiklą.
Prašomas suteikti Seimo posėdžio vaizdo įrašas iš esmės yra vieša informacija, atskleidžianti visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes (galimai neteisėtą Seimo nario veiklą).
Manome, kad riboti tokios informacijos teikimą žurnalistams, o kartu ir visuomenei, nėra jokio teisinio pagrindo“, – teigiama tarnybos atsakyme, kurį Delfi perdavė patarėja Jūratė Kučinskaitė.
Šio teksto kontekste verta priminti, kad, pagal Visuomenės informavimo įstatymą, informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, žurnalistams turi būti pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.