„Kadangi, pasirodo, iš mišrios frakcijos Audito komitete yra Maldeikienė ir aš, nėra kvotų, tai mane perkėlė. Ji vis tiek finansistė, neisiu į konfliktą dėl komiteto. Aš manau, kad žmogaus teisių komitete tikrai turėsiu ką pasakyti. Mes negalim pritarti nešamoms „vertybėms“ Europos Sąjungoje, negalime pritarti vienalytėms santuokoms, negalime pritarti vaikų įsivaikinimui, turime laikytis savo krikščioniškų pamatinių vertybių, negalima pritarti nešamam moraliniam purvui iš Europos Sąjungos, ne tik į Lietuvą, bet ir į pasaulį“, – sakė P. Gražulis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narė A. Armonaitė DELFI sakė, kad Petro Gražulio atėjimas į Žmogaus teisių komitetą, jeigu tai taps realybe, tik parodo, ką ši valdančioji dauguma mano apie žmogaus teises.
„Žmogus, kuris savo politinį kapitalą kraunasi iš neapykantos kalbos ir yra vienas pagrindinių žmogaus teisių oponentų, dabar dalyvaus sprendžiant tuos klausimus ir darys tame komitete cirką“, – situaciją įvertino Seimo narė.
Tai – pasityčiojimas iš visuomenės
Tuo metu socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė, kad žmogaus teisių apsauga yra vienas esminių rodiklių, lemiančių žmonių pasitenkinimą gyvenimu konkrečioje valstybėje - kiek jie yra ir kiek jie jaučiasi saugūs, orūs, gali naudotis savo laisvėmis ir teisėmis.
„Šiandien daugumai Lietuvos žmonių socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimas atrodo skaudžiausia tema, tačiau giliau žvelgiantys supranta, kad šių teisių apsaugos trapumą lemia vis dar ryškios politinių ir pilietinių teisių apsaugos spragos. Kaip visuomenė mes gana lėtai mokomės suprasti savo teises, žinoti jų turinį, imtis iniciatyvos jas ginti ir retai mokame tai daryti raštingai.
Vilties teikia augantis pilietinis aktyvumas, pilietiškų žmonių judėjimų banga - nuo #metoo iki Medikų sąjūdžio, nuo Paskutinio prioriteto iki atgimstančių profsąjungų. Ir tame fone žmogaus teisių negerbiančio, teisiškai neraštingo, žeminimą kaip pagrindinę komunikacijos strategiją naudojančio politiko pareiškimai apie ėjimą į Seimo Žmogaus teisių komitetą atrodo kaip atviros patyčios iš visuomenės“,– piktinosi politikė.
Ji teigia puikiai pamenanti, kai šis politikas buvo Seimo delegacijos į Europos Tarybą nariu.
„Organizacijos, kuri sukurta saugoti žmogaus teises, kurios dalimi yra Europos žmogaus teisių teismas, į kurį pagalbos ginti savo pažeistas teises kreipiasi nemažai lietuvių. Ką jis ten veikė - turbūt niekas nesuprato. Tad ką jis veiks Seimo Žmogaus teisių komitete - matyt irgi supras tik jis vienas“, - sakė D. Šakalienė.