Kaip portalui sakė advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ partneris Laurynas Lukošiūnas, jo klientas – konkurse dalyvavusi įmonė pateikė oficialią pretenziją dėl konkurso specifikacijų gruodžio 16 dieną.
„Daug klausimų sukėlė pirkimų sąlygos. Matosi, kad tiekėjai buvo aktyvūs ir teikė pretenzijas, nes sąlygos sukėlė abejonių iš teisinės pusės. Pirmiausia – sąlygos parengtos su klaidomis, nes jos net neatitiko paties buvusio sveikatos apsaugos ministro gruodžio 4 d. įsakymu patvirtino tvarkos aprašo, kuris taikomas tokių testų įsigijimui. Ten numatyti tam tikri specifiškumo reikalavimai, ką testas turi atlikti. (Konkurse – aut.p.) rodikliai buvo žemesni, nei reikalaujama pagal tą aprašą“, – sakė L. Lukošiūnas.
Įtaria, kad konkursas skirtas tik dviem gamintojams
Taip pat, pasakojo advokatas, įtarimų sukėlusias konkurso sąlygas, kaip buvo pastebėta, iš esmės patenkinti galėjo tik dviejų gamintojų testai.
„Galima buvo spręsti, kad, jeigu žiūrime kompleksiškai, tos visos sąlygos buvo parengtos iš esmės dviejų gamintojų testams. (…) Buvo tam tikra reikalavimų sudėtis, kurias įvertinus matosi, kad daugelis testų gamintojų tiesiog neatitiktų reikalavimų“, – kalbėjo konkurse dalyvavusios įmonės advokatas.
L. Lukošiūnas pasakojo apie kitų šalių praktiką, kur tokiuose konkursuose konkuruoja apie keliasdešimt skirtingų gamintojų.
„Reikalavimai taip suformuluoti, kad daugelis tų tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti testus, tų sąlygų neatitiktų. Viena sąlygų buvo reikalavimas tiekti testus, patvirtintus dviejose skirtingose šalyse – būti praėjus validavimo procedūrą dviejose skirtingose šalyse, jau teikiant pasiūlymą. Tai yra tam tikra procedūra, kad būtų užtikrinami tam tikri rezultatai su medicinos priemonėmis“, – kalbėjo advokatas.
Pasak jo, ES teisės aktai numato, jog tokią validavimo procedūrą gali atlikti kiekviena šalis individualiai.
„Mums kilo klausimas, kodėl čia buvo nuspręsta pirkti tuos testus, kurie yra net dviejose šalyse – ne Lietuvoje – praėję validavimo procedūrą. Matyt buvo galima nusimatyti, kad tie testai gali procedūrą praeiti Lietuvoje, (…) sudaryti galimybę gauti geriausią kainos pasiūlymą ir dėl kokybės atitikimo bei galimybės naudoti vertinti jau tolimesnėje procedūroje“, – teigė L. Lukošiūnas.
Kilo abejonių dėl perteklinių reikalavimų
Atsižvelgus į šias priežastis, įmonėms, sakė advokatas, kilo klausimų dėl perteklinių reikalavimų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad CPO neatsižvelgė į jų prašymą pasidalinti informacija, kokios pretenzijos dėl kurių reikalavimų yra pateiktos.
„Mes prašėme Centrinės perkančiosios organizacijos pasidalinti visų tiekėjų pretenzijomis, bet tai nebuvo padaryta. Mums buvo argumentuota, kad pirkimas nutrauktas, tai nebus dalinamasi gautomis pretenzijomis. Dėl to mes nežinome, koks tiekėjas, kokius klausimus iškėlė, bet tikėtina, kad klaidas pastebėjo ir kiti – kad ribojama konkurencija“, – paaiškino advokatas.
Negana to, L. Lukošiūnas taip pat pabrėžė, jog konkurso sąlygose buvo reikalaujama, kad testus tiekiančios įmonės būtų oficialūs, įgalioti gamintojų atstovai.
„Šis reikalavimas buvo ne kartą nagrinėtas ir Aukščiausiame Teisme – kad to galima reikalauti tik specifiniais atvejais. Galėtų dalyvauti įmonės ne tik įgaliotos, bet tiesiog iš gamintojų įsigijusios testus. Taip gaunasi, kad pats gamintojas tiesiogiai turi dalyvauti pirkime – per atstovą, platintoją ar panašiai. Tai perteklinis reikalavimas ir kelia klausimų“, – paaiškino L. Lukošiūnas.
Jis taip pasidalino abejonėmis, kodėl rengiant pagreitinto pirkimo procedūrą, nėra tai paaiškinančių motyvų.
„Galbūt galima vertinti, kad tai yra dėl pandemijos, bet tai nebuvo nurodyta, pagrįsta, kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas“, – pridūrė įmonės advokatas.
Paklaustas, ar jam žinoma, kada konkursas bus atnaujintas, L. Lukošiūnas atsakė tokios informacijos neturintis. Vis dėlto jis neslėpė, kad įmonė nerimauja, ar bus atsižvelgiama į visas tiekėjų siųstas pretenzijas.
„Delfi“ palygino L. Lukošiūno paminėtą sąlygų neatitikimą su buvusio ministro tvarkos aprašu, ir matyti, kad laboratorija taikė švelnesnius reikalavimus.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos gruodžio 4 dieną patvirtintame apraše nurodyta, kad testų jautrumas turi būti ne mažesnis nei 90 procentų, kurių ciklo slenkstis (angl. cycle threshold) mažiau nei 25, o specifiškumas – ne mažesnis nei 99 procentai.
Tuo metu laboratorijos parengtose specifikacijose buvo reikalaujama, kad siūlomo testo jautrumas turi būti ne mažesnis nei 90 procentų, lyginant su SARS CoV-2 PGR, kai ciklo slenkstis yra mažiau 32. O testo specifiškumas turi būti ne žemesnis nei 97 procentai, rezultatas būtų gaunamas ne vėliau kaip po 30 min.