„Tikrai gerbiu teismą, tikrai atsakysiu į visus klausimus, bet tik po to, kai duosiu parodymus teisme“, – sakė prieš dvejus metus iš viceministrės pareigų pasitraukusi 54 metų L. Jaruševičienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis trečiadienį atvertė baudžiamąją bylą, kurioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje dirbančiai L. Jaruševičienei pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė.
Bet pirmasis teismo posėdis taip ir neįvyko – jame dėl užimtumo kitame procese negalėjo dalyvauti kaltinamosios advokatas.
Prokurorų teismui perduotoje baudžiamojoje byloje teigiama, kad dar 2020 m., kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl COVID-19 plitimo grėsmės bei įvestas karantinas, siekiant diagnozuoti asmenis, turėjusius kontaktus su tikėtinu ar patvirtintu COVID-19 ligos atveju, buvo nuspręsta nedelsiant įsigyti greitųjų serologinių testų, kurie, kaip nustatyta tyrimo metu, naudotini ne COVID-19 ligai diagnozuoti, bet persirgtai infekcijai nustatyti.
„Surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovo 18 d. iki kovo 20 d. galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovui ir darbuotojams – buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai L. Jaruševičienei suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos“, – teigiama baudžiamosios bylos dokumentuose.
Tyrimo duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. vnt. greitųjų serologinių testų pažeidžiant imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo normas, už šiuos testus iš valstybės biudžeto buvo sumokėta 6 050 000 eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Lietuvos bendrovės, veikdamos nesąžiningai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti neprotingo dydžio pelną, bei priteisė Lietuvos valstybei 4 mln. 142 tūkst. 600 Eur.
Iš karto po kilusio skandalo įtarimų dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sulaukusi L. Jaruševičienė buvo sakiusi, kad neturi dėl ko teisintis.
„Tačiau tylėti negaliu, – tada sakė ji. – Noriu paaiškinti viešoje erdvėje atsiradusią informaciją apie atliekamus tyrimus, kuriuose minima ir mano pavardė. Esu įtariama įgaliojimų viršijimu, tačiau noriu pasakyti, kad mano sąžinė – rami. Atlikau tai, ką privalėjau atlikti, ir atlikau tai sąžiningai. O jei reikėtų dirbti analogiškoje situacijoje ir priiminėti sprendimus ateityje, daryčiau tą patį.“
Ji tikino, kad savo nekaltumą bandys įrodyti teisme, o kovos su COVID-19 rezultatai buvo matomi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė daugybę tuometės Vyriausybės darbuotojų, jie bus kviečiami liudyti į teismą.
Kol teismas neįrodė L. Jaruševičienės kaltės, ji laikoma nekalta. Jeigu kaltė bus įrodyta, jei grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.