Ji teismo posėdyje akcentavo, kad sprendimus dėl testų pirkimų priėmė buvęs premjeras Saulius Skvernelis, o su ja dėl įmonių, iš kurių galima buvo pirkti priemones, bendravo buvęs Vyriausybės vadovo patarėjas Lukas Savickas.
Teismo posėdžio pradžioje K. Jaruševičienės advokatas Rolandas Mištautas paprašė teismo pridėti prie bylos šūsnį dokumentų, tarp kurių – Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai, įsakymai dėl sprendimų pirkti greituosius COVID-19 testus.
Kaltinamosios gynėjas taip pat paprašė teismo prie bylos pridėti 2020 m. kovo 18 d. tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kur jis paskelbia apie greitųjų COVID-19 testų pirkimą.
„Šita informacija S. Skvernelis patvirtina, kad būtent Vyriausybės ir jo sprendimu nutarta įsigyti ne bet kokius, o greituosius testus“, – aiškino R. Mištautas.
S. Skvernelis minėtame įraše skelbia, kad Vyriausybė supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis perka greituosius testus.
„Šiais greitaisiais testais, visų pirma, aprūpinsime medikus, visuomenės sveikatos specialistus ir kitus asmenis, kurie, vykdydami savo pareigą, kontaktuoja su galimai užsikrėtusiais asmenimis. Per savaitę tikimės gauti apie 100 tūkst. šių testų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ tuomet rašė S. Skvernelis.
L. Jaruševičienės advokatas R. Mištautas kartu paprašė kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) ir išsireikalauti iš jos informacijos apie tai, kokius pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo priemonių pirkimo, kokias prekes galėjo siūlyti įvairios įmonės.
Teismas patenkino kaltinamosios gynėjo prašymą.
Kaltinamoji: buvo audra, skendo laivas
Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, teisme atsakinėdama į klausimus, pasakojo, kad 2020 m. kovą, kai Lietuvoje galiojo dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, tekdavo dirbti ir vakarais.
Ji pasakojo, kad Vyriausybei ieškant būdų, kaip efektyviau testuoti dėl COVID-19, kur rasti šios bei kitų paskirčių priemones, buvo galvojama ir apie greitųjų testų pirkimą. L. Jaruševičienė teigė, jog tuomet ji pati domėjosi apie įmonių pasiūlymus dėl priemonių pardavimo, tarp bendrovių kaltinamoji iš pradžių paminėjo „Thermo fisher“.
L. Jaruševičienė tikino, kad 2020 m. kovo 17 d. vakarą jai paskambino tuometinis premjero S. Skvernelio patarėjas L. Savickas. Pokalbio metu, anot kaltinamosios, jie kalbėjosi apie įmones, kurios gali parduoti greituosius testus bei kitas priemones. Tąkart, jos teigimu, paminėta ir įmonė „Profarma“.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis klausė L. Jaruševičienės, kodėl L. Savickas skambino būtent jai.
„Kodėl jis (L. Savickas – ELTA) man skambino, reikėtų jo klausti. Bet turiu versiją. Dirbau prie kompiuterio, siunčiau laišką į „Thermo fisher“ dėl apsaugos priemonių. L. Savickas sakė: „parašyk jiems“, tai galimai atėjo laiškas, L. Savickas pamatė ir paskambino man“, – dėstė L. Jaruševičienė.
Kaltinamoji aiškino, kad karantino dėl COVID-19 metu buvo itin daug darbo, pandeminė situacija buvo įtempta, tad darbai, užduotys Vyriausybėje persiskirstydavo įvairiai. Kartais, anot jos, sveikatos apsaugos viceministrų komandoje nuskambėdavo pasakymas „imtis šito failo“ ir kolegos imdavosi darbų, kurie galbūt jiems nėra įprasti.
„Buvo audra, skendo laivas. (...) Visi darė, kas ką galėjo. Prokuroras galvoja, kad tada sėdėjo nusikaltėliai... Buvo karas, reikėjo visiems imtis darbo“, – aiškino L. Jaruševičienė.
Teisėjas J. Jaglinskis pastebėjo, kad kitą dieną po L. Jaruševičienės pokalbio su L. Savicku Vyriausybėje sudaryta komisija dėl priemonių COVID-19 pandemijos valdymui pirkimo. Teisėjas klausė, kodėl L. Jaruševičienė nebuvo įtraukta į minėtą komisiją, mat rūpinosi greitųjų testų pirkimu. Kaltinamoji tvirtino, kad komisija nesirūpino greitųjų testų pirkimu.
„Tai buvo žmonės, kurie rūšiavo informaciją, kurie žiūrėjo, kokios priemonės yra tinkamos, kokios priemonės nebuvo tinkamos“, – apie komisiją kalbėjo L. Jaruševčienė.
Tikina, kas sprendimus priėmė tuometinis Vyriausybės vadovas
L. Jaruševičienė teisme teigė, kad 2020 m. kovą Vyriausybėje svarstant, iš ko pirkti greituosius COVID-19 testus bei kitus testus, buvo kalbama apie kelias įmonės, tarp kurių – „Profarma“, „Thermo fisher“, „Bioeksma“.
Kaltinamoji pripažino, kad įmonių atstovais ji susirašinėjo, žinojo tam tikrą informaciją apie jų pasiūlymus, jų produktų kainas. L. Jaruševičienė teigė maniusi, kad „Profarma“ pasiūlymas, nors jos kainos ir nebuvo mažiausios, atrodė tinkamiausias.
„Privalumas „Profarmos“ toks, kad žmogus testą gali pasidaryti pats“, – atkreipė dėmesį buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.
„Perdaviau informaciją L. Savickui ir jis tarėsi. Jis tarėsi galimai su premjeru“, – pridūrė kaltinamoji.
L. Jaruševičienė svarstė, kad galbūt Vyriausybė anuomet greituosius testus būtų pirkusi ir iš pigesnį pasiūlymą nei „Profarma“ pateikusios „Bioeksma“. Kaltinamoji pripažino, jog L. Savickui nerekomendavo pirkti testus iš įmonės „Bioeksma“.
„Kalbėjau su L. Savickui. Sakau: „milijonas testų, mano gydytojos vertinimu, atrodė didelis kiekis, ta priemonė neištirta“. Pasakiau: „neužsakinėkime dabar to kiekio“, – prisiminė L. Jaruševičienė.
Vis dėlto buvusi sveikatos apsaugos viceministrė akcentavo, kad ne ji priėmė sprendimus dėl greitųjų testų pirkimo.
„Sprendimą priėmė S. Skvernelis. Jie priėmė sprendimą pirkti iš „Profarmos“, – aiškino L. Jaruševičienė.
Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą
L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios NVSPL vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.