Reprezentatyvios gyventojų nuo 18 iki 75 metų apklausos duomenimis, 2021 metų lapkritį 60,4 proc. žmonių psichologinė savijauta įvertinta kaip gera. Tuo metu 2020-ųjų balandį, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, tokių žmonių buvo 46,2 procento.
2013–2017 metais Vilniaus universiteto (VU) Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros mokslininkų atliktas tyrimas rodė, kad tuomet kaip gera psichologinė sveikata įvertinta 61,2 proc. Lietuvos gyventojų.
„Iš esmės, įvertinus skirtingų tyrimų rezultatus, matome, kad mes grįžome į priešpandeminį lygį“, – BNS antradienį teigė VU Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas, Vyriausybės nepriklausomų ekspertų tarybos narys Paulius Skruibis.
Šiuos duomenis jis pirmadienį apibendrino Nepriklausomų ekspertų tarybos posėdyje.
Jo teigimu, 2020-ųjų balandį psichologinės būklės pablogėjimą lėmė karantinas ir su juo susiję suvaržymai.
„Buvo ribojami žmonių kontaktai, jie mažiau judėjo, o tai vis tik yra susiję tiek su fizine, tiek su emocine sveikata. Žmonės buvo tokioje šoko reakcijoje, nežino, ko tikėtis, ko laukti“, – dėstė psichologas.
Pasak jo, praėjusių metų vasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad antrasis karantinas taip pat turėjo neigiamos įtakos, tačiau ji buvo mažesnė, mat tuomet 53,6 proc. žmonių psichologinė savijauta įvertinta kaip gera.
„Deja, neturime 2020 metų vasaros duomenų. Manyčiau, kad galėjo būti pakilimas ir vėl kritimas, tačiau mes jo tiesiog nematome. Tad, jei taip vienu sakiniu apibendrinus: kai karantinas, žmonės jaučiasi blogai, kai jo nėra – žmonių savijauta gerėja“, – dėstė P. Skruibis.
Analizuojant tyrimo pernai lapkričio tyrimo duomenis nenustatyta psichologinės gerovės skirtumų pagal lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas, šeimyninį statusą, gyvenamąją vietą.
Gyventojų psichologinė gerovė skiriasi tik pagal pagrindinį užsiėmimą – prasčiausia yra bedarbių psichologinė gerovė.
„Jei mes žiūrėtume į 2021 metų vasario mėnesio tyrimą, ten labai ryškiai matėsi, kad moterys jautėsi blogiau nei vyrai. Ir tas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse siejama su tuo, kad karantino metu darbo namuose pasiskirstymas buvo labai netolygus ir moterims buvo labai sunku“, – sakė psichologas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių psichologinė gerovė statistiškai reikšmingai nesiskiria. Ji taip pat nesiskyrė tarp turinčių galimybių pasą bei jo neturinčių.
P. Skruibio teigimu, minėtų apklausų duomenys neatskleidžia vaikų psichologinės būklės pokyčių, bet kiti tyrimai rodo, kad juos koronaviruso pandemija paveikė bene labiausia.