Teisėsaugos atstovai po praėjusią savaitę atliktos naktinės kratos iškėlė ultimatumą, kad AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų sistema būtų visiškai prijungta prie AB „Klaipėdos vandenų“ valymo įrenginių arba sustabdytų veiklą. Įmonė įvykdė reikalavimą, tačiau sutartį pasirašė tik savaitei, iki sausio 14 dienos.
„Neįsivaizduoju, kaip jie galėtų dabar atsijungti nuo AB „Klaipėdos vandenų“, – sako tyrimui vadovaujanti prokurorė Gina Skersinskytė ir pažada, kad penktadienį bus plačiau patenkintas visuomenės smalsumas dėl įtariamųjų ir kitų atliktų veiksmų.
Laikinasis „Klaipėdos vandenų“ vadovas Alenas Gumuliauskas paaiškino, kad šiuo metu vyksta derybos jau ne dėl kelių papildomų dienų, o dėl metinės sutarties su AB „Grigeo Klaipėda“.
Ilgą laiką įmonės vadovai vengė naudotis AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugoms ir teigė, kad patys valydami sutaupo maždaug 1,5 milijono eurų per metus (maždaug tiek būtų kainavusios „AB Klaipėdos vandenų“ paslaugos). Paaiškėjus, kad Kuršių marias iš tiesų pasiekdavo nevalytos biologinės medžiagos, AB „Grigeo“ atsidūrė teisėsaugos ir visos Lietuvos akiratyje. Dabar vykstančiose derybose AB „Klaipėdos vanduo“ ne tik nemažina kainos, bet dar ir reikalauja investuoti į griežtą papildomos kontrolės įrangą.
„Būna, kad įmonės prašo priimti labiau užterštas nuotekas, tačiau viena yra trumpalaikės nuotekos, visai kas kita – ilgalaikės. Dabar su „Grigeo“ deramės dėl kainos ir metinės sutarties.
Kainą diktuoja nuotekų tarša, kiek mums dėl to reikės papildomai priemonių. Turime įvertinti ilgalaikį poveikį. Kaina nelabai gali kisti, tai nėra derybų objektas, – sako A. Gumuliauskas. – Perimsime visas nuotekas, jie patys jau nevalys ir dumblo.
Pirminiais „Grigeo Klaipėda“ nuotekų tyrimais, jose viršijama kietųjų dalelių kiekis ir yra padidėjusi organinė tarša, tai reiškia, kad mums valant AB „Klaipėdos vanduo“ įrenginiuose susidaro daugiau dumblo.
Išsiųsime dar tyrimų į nepriklausomą laboratoriją Vilniuje, kuri gali ištirti daug daugiau medžiagų. Su „Grigeo“ šnekamės apie parengtas sutartis. Pagrindinė mūsų sąlyga yra ta, kad pagal mūsų pateiktus parametrus ir technines sąlygas būtų įrengtas skaitiklis nuotekų debetui matuoti (AB „Grigeo“ lėšomis – DELFI patikslinimas), jis turėtų būtų įjungtas į Klaipėdos dispečerinę ir nuolat stebimas. Kita sąlyga – turi būti įrengti automatiniai mėginių semtuvai ir vietos mėginiams imti.
Trečia sąlyga – reikia susiderinti nuotekų parametrus. Paprašėme „Grigeo“, kad pateiktų visas naudojamas technologines medžiagas, tad bendradarbiavimas vyksta, jie sakė, kad pateiks. Kai bus įvykdytos sąlygos, galėsime pasirašyti ilgalaikę sutartį“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ laikinasis vadovas A. Gumuliauskas.
Pašnekovas primena, kad trumpalaikė sutartis baigia galioti sausio 14 dieną, tad laukiama iš „Grigeo“ prašymo ją pratęsti. Kitu atveju įmonė tiesiog jau neturės galimybės šalinti nuotekų iš gamyklos ir bus priversta stabdyti veiklą.
Iš AB „Grigeo“ perpumpuojama apie 2,5–2,8 tūkst. kubinių metrų per parą. Taupiusi ir užterštas nuotekas į marias leidusi AB „Grigeo“ įmonių verslo grupė iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) buvo gavusi apie 0,5 mln. eurų investicijoms, o dar vasarą įmonė paskelbė, kad į AB „Grigeo Klaipėda“ kvapų bei taršos mažinimą investuoja 1,2 mln. eurų sumą.
Po skandalo „Grigeo Klaipėda“ uždrausta naudotis savais įrenginiais.