Griūva ir Belmonto užtvanka

Slenka ne tik Gedimino kalnas: po liūčių griūva ir Vilniuje esanti Belmonto (Pūčkorių) užtvanka. Seimo socialdemokratai ragina užtvanką gelbėti, tačiau Aplinkos ministerija norėtų ją nugriauti visai. Pagalbos gelbėjant užtvanką šaukiasi pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ savininkas.

Seimo socialdemokratų frakcija ketvirtadienį pranešė apie kreipimąsi į Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson bei Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių dėl griūvančios užtvankos.

Kaip teigiama pranešime, Belmonto užtvanka avarinės būklės jau nuo pernai gruodžio mėnesio. Po vasaros liūčių upės vandens lygiui pakilus daugiau nei 1 metrą, situacija tapo kritinė po smarkiai pakrypusia tilto kolona veržiasi vanduo, visam paveldo objektui gresia griūtis.

„Aplinkos ministerija užvilkino užtvankos tvarkymo darbus, netgi siekė ją iš viso nugriauti. Vis dėlto aktyvių piliečių pastangomis Belmonto užtvanka buvo išsaugota ir įtraukta į kultūros vertybių registrą“, – aiškina socialdemokratai.

Verslininkas prašo gelbėti

„Nebūtų užtvankos, nebūtų ir šio komplekso – tiktai nebūčiau jos statęs. Tegul Aplinkos ministerija parodo nors vieną precedentą, kad pasaulyje istorinėje vietoje būtų nugriauta nors viena tokia užtvanka, tokių precedentų pasaulyje tikrai nėra. Tai yra unikalus kalvynas“, – tvirtina šalia užtvankos įsikūrusio pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ savininkas Anupras Mišeikis.

A. Mišeikio teigimu, jau dabar upės šlaituose yra trys nuošliaužos ir neaišku, kas jas tvarkys.

„Belmonto“ savininkas sako, kad prie užtvankos remonto darbų prisidėtų 50 proc. ir daugiau. Užtvanka, sako A. Mišeikis, yra šios vietos simbolis.

„Belmonto“ vadybininkas Vydimantas Luiza pridūrė, kad po kovos užtvanką pavyko įtraukti į kultūros vertybių registrą.

„Kartu tai ir Pavilnių regioninio parko simbolis, penkis mėnesius vyko kovos su Aplinkos ministerija ir kitais, sugaišta laiko, po stichinio lietaus vandens lygis sukilo, dabar užtvanka avarinės būklės“, – kalbėjo V. Luiza. Jis sako neįsivaizduojantis, ar užtvanką pavyks atstatyti.

Prieš kurį laiką smėlio maišais bandyta nukreipti upės vagą, kad būtų pašalinta avarinė būklė, tačiau liūtys padarė savo.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas DELFI sakė, kad užtvanką jau prieš kurį laiką numatyta išmontuoti. Pirmiausia ji yra kliūtis žuvų migracijai, antra, užtvanka bešeimininkė.

„Aš, kaip žuvininkas, visai neverkčiau, jei ji visai išgriūtų. Tai yra kliūtis žuvų migracijai, nes pasaulyje dar nėra pastatyta žuvitakio, kuris praleistų visas žuvis, šitas žuvitakis praleidžia tik lašišines žuvis, juo praplaukia tik smulkios lašišinės žuvys, pagrinde šlakiai, stambios lašišos žuvitakio neįveikia, be to, kada prie jo buriuojasi lašišos, tai tampa objektu brakonieriams. Žuvų atžvilgiu geriausia būtų ją išgriauti“, – kalbėjo V. Graičiūnas.

Dabar nugriauti užtvanką gali sutrukdyti jos paskelbimas paveldo objektu.

Kaip GRYNAS.lt yra teigusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, Pavilnių regioninis parkas yra visų pirma kraštovaizdžio draustinis, saugantis unikalų Vilnios upės slėnį.

„Šis Vilniaus priemiestis kūrėsi ir plėtėsi, kaip savu laiku labai svarbi ūkiniu požiūriu miesto dalis. Prieš 150 metų statyta Belmonto užtvanka pirmiausia buvo skirta šalia ilgai veikusio Belmonto malūno darbui, kurio šiandien atstatytas vandens ratas tapo viso parko vizitine kortele. Jau vien dėl to griauti tokio palikimo nevertėtų, o reiktų ieškoti būdų jį išsaugoti, nes iš tiesų tokių unikalių vietų Lietuvoje nėra išlikusių daug“, – teigė VSTT direktoriaus pavaduotoja.