32 metų Kristina ir 34 -erių Mykolas iš Kanados į Vilnių grįžo prieš 2,5 metų, dirba pagal įgytą išsilavinimą ir augina dvynukus.
„Mūsų gyvenimo istorijos panašios. Emigravome su šeimomis, kai buvome paaugliai. Tai buvo dar prieš įstojimą į Europos Sąjungą, buvo kiti laikai, ir tėvai priėmė tokį sprendimą dėl vaikų, tai yra dėl mūsų ateities, dėl mokslų, išvažiuoti“, - pasakojo Kristina.
Taip 2000 metais Kristina, o 2001 metais Mykolas su tėvais išvyko į Kanadą. Jiedu susitiko Toronte, sukūrė šeimą. „Dabar jau dešimt metų esame susituokę“, - skaičiavo pora.
„Kanadoje gyvenome 15 metų, skamba labai daug, tačiau tas laikas prabėgo labai greitai. Baigėme ten vidurines, įstojome ir baigėme universitetus, pirmi darbai, kad padengtume universitetų skolas ir įsitvirtintume profesine prasme. Mums visą laiką rūpėjo galimybė grįžti į Lietuvą, kadangi palaikėme ryšius, grįždavome kas porą metų“, - pasakojo Kristina.
Moteris Kanadoje baigė sociologijos ir politologijos studijas, o Mykolas – ekonomiką ir paskui statybas ir projektų vadybą. Abu dirbo pagal specialybę.
„Mes save realizavome puikiai. Mikas buvo projektų vadovas savo srityje, ir panaudojo universiteto žinias. Aš taip pat ten dirbau pradedant nuo miesto tarybos narės patarėjos pozicijos, iki vieno iš miesto rajonų marketingo, festivalių organizavimo, tiek viešuosiuose ryšiuose. Tikrai turėjome labai įdomias patirtis, labai daug išmokome, atvažiavome į Lietuvą ir toliau bandome pritaikyti viską, ką išmokome“, - sakė Kristina.
Spėliojo, kaip jiems būtų susiklostę
Pasak Mykolo, prie apsisprendimo grįžti prisidėjo aplinkybė, kad į Kanadą jiedu išvažiavo ne visiškai pilnai savo sprendimu, toks buvo šeimos sprendimas.
„Visą laiką liko klausimas, ar mes būtume padarę tokį patį sprendimą. Visada palaikėme ryšius su savo draugais, klasiokais, stebėjome, kaip jiems sekasi, spėliojome, ką mes būtume čia veikę. Kadangi tokių svajonių nepaleidome, tai mums grįžimas buvo gana natūralus dalykas. Ir šiaip, jaučiamės pasaulio piliečiai, man atrodo, nebūtų mums sunku bet kur gyventi“, - kalbėjo Kristina.
Mykolas dar prisiminė, kad gyvenant Kanadoje nuolat girdėjo, kaip imigrantai pasakoja apie savo šalis: portugalai – apie Portugaliją, lietuviai – apie Lietuvą. „Mūsų kanadiečių draugų ratas puikiai žino Lietuvą, žino cepelinus, yra juos ragavę, žino sostinę, žino, kad ten yra gerai. Esame pagalvoję, kad jeigu nori pilnai savo gimtąja šalimi gyventi, tai važiuok į savo šalį ir gyvenk tą savo pilnavertį gyvenimą, ką įsivaizduoji. Norėjome tą ir padaryti“, - pasakojo Mykolas.
Pirmoji atskrido Kristina. Mykolas prisiminė: „paskambinu jai, sako: viskas čia gerai“. Po poros mėnesių atvyko ir Mykolas. Kristina sakė, kad jai sunku sugrįžti nebuvo, jau pirmą savaitę atvykusi turėjo šešis darbo interviu, o dešimtą dieną Lietuvoje pasirašinėjo darbo kontraktą.
„Svarbus yra atvirumas, pasaulėžiūra. Galvojome, kas gi blogiausio gali atsitikti? Atvažiuosim ir pasižiūrėsim. Lygiai taip pat, kaip ir emigruojant žmonės nusiteikia, kad tai yra nauja pradžia, reikės tam jėgų, išgyventi visą tą procesą, o ne atvažiuoti ir tikėtis, kad kažkas tavęs čia laukia, ir tau kažkas kažką skolingas“, - vienas per kitą kalbėjo Kristina ir Mykolas.
Jaunų žmonių nuomone, reemigruojant reikia pasiryžimo, noro prisitaikyti prie esamos aplinkos, ir kad lūkesčiai būtų orientuoti į save, o ne į aplinką.
„Vilnius tikrai yra labai pasaulietiškas miestas, ir mes nejaučiame kažkokio diskomforto iš Toronto persikraustę čia. Ten gyvenome labai visavertį gyvenimą, ir čia gyvename visavertį gyvenimą. Kiekvienas savo likimo kalvis“, - sakė Kristina.
Ji patikino, kad jiedu jaučiasi čia laimingi. „Mus supa labai pozityvūs ir labai daug darantys žmonės, mes kiekvieną dieną stebimės, kaip žmonės čia dirba ir siekia tobulėti, yra labai kūrybiški, ir atrodo, kad tai duoda vaisių netgi greičiau nei dideliame mieste. Mūsų draugai tiek su savo veikla, tiek su savo užklasine veikla atranda tam viskam jėgų ir laiko. Pastoviai atsiranda kažkokia veikla, mes patys domimės, ir kultūrine prasme tiek yra visko veikti, viskas ranka pasiekiama , nes galima visur nueiti greitai, dviračiu nuvažiuoti“ , - sakė Kristina ir Mykolas.
