Jis prieš daugiau nei 20 metų prisidėjo rengiant ir kol kas vienintelį pontifiko vizitą Lietuvoje, kai 1993 metais šalyje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
„Jonas Paulius II atėjo sustiprinti žmones, jis matė mūsų žaizdas, sunkumus ir atėjo pastiprinti žmones. Manau, kad Pranciškus jeigu atvažiuotų, irgi atvažiuotų su tuo pačiu tikslu – atvažiuotų sustiprinti mus mūsų sunkumuose“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Grušas.
Jis teigė, kad popiežiui Lietuvoje gali rūpėti emigracija, prekyba žmonėmis, socialinė atskirtis: „Manau, kad ir popiežius yra gerai informuotas apie mūsų problemas ir ateis mums padėti Kristaus šviesoje atrasti kelią“.
Taip arkivyskupas kalbėjo Prezidentūrai trečiadienį patvirtinus, kad Pranciškus rengiasi aplankyti Lietuvą kitų metų rudenį.
Tačiau G. Grušas ragino kol kas neprisirišti prie konkrečios vizito datos, nes ji nėra aiški. Pasak jo, „šiomis dienomis“ apie planuojamą popiežiaus vizitą sužinojusi Lietuvos vyskupų konferencija pasiūlys jam apsilankymo programą.
„Pabrėžtina, kad popiežius nevažiuoja į šimtmečius, nevažiuoja į valstybines šventes, bet važiuoja pas žmones“, – sakė G. Grušas.
Arkivyskupas prognozavo, kad popiežius Lietuvoje neužsibus, nes daugelis jo vizitų yra trumpi.
„Jis atvažiuoja, pabūna vienam, kitam renginy ir išvažiuoja. Manau, po vieną dieną galime tikėtis“, – teigė jis.
G. Grušas taip pat sakė, jog paskatinti popiežių atvykti į Lietuvą galėjo tiek politikų bei vyskupų kvietimai, tiek poreikis padėti čia gyvenantiems žmonėms.
„Jei turėčiau spėti, tai manau, kad bombardavimas įvairių kvietimų suveikė, (...) bet popiežius žiūri ne tik į asmeninius kvietimus. Manau, kad jie turi poveikį, bet jis jaučia dvasioje, kur žmonėms reikia jo pastoracinės pagalbos“, – kalbėjo arkivyskupas.
Argentinoje gimęs 80-metis Jorge Mario Bergoglio popiežiumi tapo 2013 metais. Per vienas pirmųjų savo darbo dienų pontifikas atsisakė specialaus limuzino su vairuotoju.
Liberalesnių pažiūrų popiežius pasižymi gailestingumo, atjautos skurstantiems ir tolerancijos idėjomis.
„Aš pirmą kartą kai su juo kalbėjau, tai yra žmogus, kuris turi nepaprastai artimą jautrumą kitam žmogui ir turi, kiek aš suprantu, regimąją atmintį. Perskaitęs bylą traukia informacijos apie dalykus, kur netikėtum, kad jis iš karto turėtų atsiminti“, – pasakojo G. Grušas.
„Labai tas broliškumas, apie kurį jis kalba dažnai, matosi, kad jis tuo gyvena. Jis nori įeiti į kontaktą, nori vesti žmones ir taip pat vyskupus arčiau Dievo“, – pridūrė jis.
2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.