Tačiau ministras sutinka, kad visi tie teisės aktai, susiję su šalies gynybos strategija, turi būti kruopščiai peržiūrėti ir, esant reikalui, pakoreguoti. "Darysime tam tikrus patikslinimus, nes įvykiai parodė, jog net ir tokiai palyginti galingai Gruzijos kariuomenei – 40 tūkst. šauktinių – nepavyko efektyviai pasipriešinti Rusijos puolimui. Tai pamoka ir mums, kad turime peržiūrėti savo karinį pasirengimą", – sakė J.Olekas.
Neskuba šaukti posėdžio
Prezidentas Valdas Adamkus kol kas neskuba šaukti neeilinio Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kad aptartų galimus pokyčius atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mindaugas Ladiga dienraščiui tvirtino, kad dabar ekspertai turėtų padirbėti ir pateikti siūlymus, ką reikėtų keisti Lietuvos gynybos strategijoje. Tik tada esą tie pasiūlymai galėtų būti pateikti Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir priimti arba atmesti.
"Apie rengiamą posėdį ir jo darbotvarkę bus pranešta iš anksto", – teatsakė jis į klausimą, kada galėtų posėdžiauti Valstybės gynimo taryba.
Lietuvos politikai ne tokie spartūs, kaip gretimų valstybių pareigūnai. Praėjusią savaitę jau įvyko skubiai sušauktas Latvijos nacionalinio saugumo tarybos posėdis, kuriame nuspręsta peržiūrėti santykių su kumščiais mojuojančia Rusija strategiją ir valstybės gynybinį pajėgumą.
Nemažai Prezidento V.Adamkaus vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos narių dabar atostogauja. J.Olekas tik vakar grįžo į darbą po kasmečio poilsio, premjeras Gediminas Kirkilas per atostogas išvyko į Pekino olimpiadą. Dar visą šią savaitę ilsėsis ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas.
Aptars galimas korekcijas
Vyriausybė į pirmą po atostogų posėdį susirinks tik kitos savaitės trečiadienį. Neatmetama, kad jo uždarojoje dalyje, kuri paprastai vyksta po atvirosios, ministrai aptars, ką Lietuvai derėtų keisti savo gynybos strategijoje ir santykiuose su kaimyne Rusija.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas į neeilinį posėdį susirinks kiek greičiau – šį ketvirtadienį.
Komiteto vadovas Alvydas Sadeckas tvirtino, kad karine jėga grįsta Rusijos politika Gruzijoje skatina įvertinti, kaip veikiamas Lietuvos nacionalinis saugumas, kaip kinta galimos grėsmės ir jų pobūdis. "Rusijos veiksnys itin svarbus formuojant ir įgyvendinant mūsų šalies nacionalinio saugumo politiką. Rusijos veiksmai, siekiant įtvirtinti įtaką pokomunistinėse valstybėse, nesiskaitant su priemonėmis daryti tvarką savo nuožiūra pasirinktose suvereniose teritorijose, kaip tai daroma Gruzijoje, išryškina ir aktualizuoja atitinkamų korekcijų būtinumą Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje", – mano A.Sadeckas.
Pasak jo, atsižvelgiant į išorės ir vidaus realijas reikia patikslinti ir papildyti naujomis nuostatomis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, Nacionalinio saugumo strategiją, kitus įstatymus, atskleidžiant pakitusias bei naujas grėsmes ir nurodant priemones joms mažinti.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Išskirtiniai vaikų darželiai
Lietuviams turto draudimas per brangus
Stogai baidosi antenų