„Dar aš kai pradėjau kalbėti apie oligarchinį įsigalėjimą Lietuvoje, tai kaip tik klasikinis oligarchų apibrėžimas ir yra, kada verslas susilieja su politika ir turi savo žiniasklaidos priemones savo interesams siekti, kurie ne visuomet atitinka viešo intereso. Tai matome klasikinį to pavyzdį būtent „MG Baltic“ veikloje“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė šalies vadovė.
Ji teigė, jog pagal dabartinę situaciją pagrindo naikinti LNK licenciją nėra.
„Bet čia norėčiau labai taip pat nekeliant lūkesčių aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra teisinė valstybė ir mes turime įstatymus, kurie numato pagrindus, kada gali būti licencija atimta ar sustabdyta, ar pristabdyta. Žinome, kad tai gali daryti ne bet kas, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir kad visuomenės informavimo įstatymas labai aiškus ir jo pagrindai taip pat aiškūs. Todėl labai atsakingai galėčiau atsakyti, kad esant dabartinei situacijai bent LNK atžvilgiu šis įstatymas tokių pagrindų nenumato, kad galėtų būti sustabdoma licencija“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Apie galima licencijų naikinimą kai kurioms žiniasklaidos priemonėms praėjusią savaitė užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
„Manau, skubiai reikia daryti, priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“, – interviu LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį kalbėjo V. Bakas.
Pirmadienį BNS politikas teigė išdėstęs tik savo nuomonę ir kol kas konkrečių sprendimų nesiūlantis, jie bus pateikti patvirtinus NSGK tyrimo išvadas.
Koncernas „MG Baltic“ V. Bako svarstymus vadino neleistinu spaudimu žiniasklaidai ir ją kontroliuojančioms institucijoms.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas BNS sakė, kad šiuo metu teisininkai vertina viešai paskelbtą VSD informaciją apie LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ veiklą.
Jis sako, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato komisijai prievolę neišduoti transliavimo licencijos, jei yra galimų grėsmių nacionaliniam saugumui ar žiniasklaidos priemonės steigėjai susiję su nusikalstamomis grupuotėmis. Tačiau nėra įtvirtinta mechanizmo, kaip galėtų būti naikinama anksčiau išduota licencija.
Anot jo, jei vis dėlto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateiktų tokios informacijos, galimybė stabdyti licenciją būtų svarstoma.
Praėjusį pirmadienį paviešintame VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad koncernas „MG Baltic“, tenkindamas savo interesus, buvo sukūręs ilgalaikę veikimo strategiją, kurią, departamento vertinimu, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Strategijai įgyvendinti pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija. Daugeliu atvejų panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas „spaudimas“ ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos“, – rašoma VSD išvadoje.
Koncernas „MG Baltic“ anksčiau teigė, kad žvalgybos informacijos apie koncerno įtaką politiniams procesams paviešinimas yra tiesioginis spaudimas baudžiamąją bylą dėl politinės korupcijos nagrinėsiantiems teisėjams. Koncernui šioje byloje pateikti kaltinimai papirkimu ir prekyba poveikiu.
Koncerno prezidentas Darius Mockus teigė, kad VSD dokumentas Seimo nariams yra „nuomonių ir prielaidų kratinys“.
Susirašinėjimą su Masiuliu vertina kaip neteisingai interpretuotą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jos susirašinėjimas su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu buvo neteisingai interpretuojamas kaip jo užtarimas.
„Labai apgailestauju, kad mano bendravimą kai kas nori priimti arba parduoti kaip kažkokio užtarimo arba vadinamojo „stogo“ gavimą. Visada viešai sakiau, kad neliečiamų neturi būti, teisėsauga, kai tik atėjau, buvo informuota, kad jeigu jaučia ar mato, ar įtaria ką nors nusižengiant įstatymams, jokių išimčių būti negali“, – interviu Žinių radijui sakė D. Grybauskaitė.
Antradienį transliuotame interviu prezidentė aiškino, kad per rinkimus ją palaikė ne tik liberalai, bet ir konservatoriai, kitos politinės jėgos.
„Jokių išimčių niekam daryti tikrai negalima, netgi tiems, kurie mane rėmė rinkimų metu, ypač dar pirmos kadencijos metu, kai buvo galima tai daryti. Jokių pažadų ar vadinamųjų „stogų“ nedalinau, ir tai dar viena gera pamoka – vien atsistojus šalia manęs, nusifotografavus manyti, kad tai yra garantija ir kad galima daryti kažką negero, tikrai taip nėra ir niekada nebuvo“, – teigė D. Grybauskaitė.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ balandžio pabaigoje paskelbė elektroninius laiškus E. Masiuliui iš prezidentei priskiriamo elektroninio pašto, juose aptariamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, E. Masiuliui siūloma perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų.
Praėjusią savaitę paviešintame Valstybės saugumo departamento rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
Prezidentė D. Grybauskaitė, dienraščiui „Lietuvos rytas“ paviešinus laiškus, patvirtino susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.
„Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo su E. Masiuliu per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt 2014–2016 metais.
Versle veikiantys valdantieji turi pagalvoti, ar likti Seime
Dalia Grybauskaitė paragino versle dalyvaujančius valdančiuosius parlamentarus „labai rimtai pagalvoti“, ar likti Seime.
Pasak šalies vadovės, kai kurie Seimo nariai vykdo verslą, o dalis jų tai daro užslėptai.
„Matome Seimo narius, kurie vykdo verslą ar atvirai, ar užslėptai, o tai jau yra galimai Konstitucijos pažeidimas“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė D. Grybauskaitė.
„Todėl manau, kad ši visa istorija taip pat tiesiogiai liečia ir dalį, kai kuriuos valdančiosios daugumos atstovus, kurie turi labai rimtai pagalvoti, ar likti Seime“ – pridūrė prezidentė.
Taip ji kalbėjo atsakydama į klausimą, ar dabartinė politinė situacija, kai Seime dominuojančios politinės jėgos vadovas yra verslo savininkas, leis parlamentui nubrėžti naujas taisykles mažinant nederamą verslo poveikį politikai.
Daugiausia vietų Seime turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, šiai partijai vadovauja „Agrokoncerno“ savininkas Ramūnas Karbauskis.
Pasak D. Grybauskaitės, šiuo metu yra susidariusi situacija, kai „verslas praktiškai tampa politine partija“.
Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis, taip pat darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime dirba 56 parlamentarai. Valdančiajai daugumai taip pat priklauso Lietuvos socialdemokratų darbo partijos partija, jos frakcijoje Seime dirba devyni nariai.