„Norėčiau paliesti vieną problematinį europinį klausimą. Šiuo metu vyksta diskusijos tarp Europos Komisijos ir Lenkijos vyriausybės. Lietuva ir Lietuvos pozicija bus labai griežtai aiški, kad mes nepalaikysime jokių prievartybių ir jėgos metodų prieš jokią šalį taip pat ir Lenkiją. Lietuva nepalaikys balsavimo prieš Lenkijos valstybę, panaudojant jėgą, o mes kviesime abi puses susitarti“, – spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andžejumi Dudakalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji teigė, kad panašios pozicijos Lietuva laikėsi ir dėl migracijos bei teisės viršenybės klausimų bendrijoje. A. Duda žurnalistams sakė, jog Lietuvos pozicija – subalansuota.
„Ačiū už tą poziciją, kurią ponia prezidentė pristatė. Ji labai subalansuota ir parodo, kad mūsų situacija suprantama“, – tvirtino Lenkijos prezidentas.
Anot jo, problemos dėl Lenkijos teismų reformos, kuriai prieštarauja Briuselis, kyla dėl prasto interpretavimo.
„Tikiu, kad tos problemos, kurios, mano nuomone, išteka daugiau iš nesupratimo ir tam tikrų negerų interpretavimų, jog jos bus išspręstos“, – kalbėjo A. Duda.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjunga (ES) pradėjo precedento neturintį drausminį procesą dėl teismų sistemos reformų Lenkijoje. Briuselis tvirtina, kad jos kelia grėsmę demokratijai, nes suteikia vyriausybei galimybę kontroliuoti teismus.
ES nurodė Varšuvai per tris mėnesius ištaisyti susidariusią padėtį. Priešingu atveju ES valstybės turės balsuoti, ar Varšuvos pradėtos reformos kelia „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei ir įstatymų viršenybei Europos Sąjungoje.
Jeigu tokia grėsmė bus pripažinta, Lenkijos laukia kitas balsavimas dėl siūlymo įšaldyti Varšuvos balso teisę priimant Bendrijos sprendimus. Nors jos sąjungininkė Vengrija jau pažadėjo šį balsavimą vetuoti.
Tikisi politinio sutarimo dėl sinchronizacijos
D. Grybauskaitė taip pat tikisi, kad birželį keturioms valstybėms ir Europos Sąjungai (ES) pavyks pasiekti politinį sutarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa.
„Turime sutarimą su Lenkijos puse dėl sinchronizacijos projekto, kurį tikimės, kad bus galima pasirašyti tarp penkių šalių jau birželio mėnesį Briuselyje. Tai yra trys Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Anot jos, birželio mėnesį pasirašytas susitarimas leistų užsitikrinti ES finansavimą dar iš 2014–2020 metų bendrijos biudžeto.
Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais Lietuva planuoja iki 2025 metų. Lietuvai yra svarbi Lenkijos parama, siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa.